Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-341-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
AN2-341-935/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01869-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
L. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-341-935/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01869-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 18.13
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovei Linai Guobienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamai L. A.,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovo (toliau – ir Institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena L. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. L. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2019 m. balandžio 2 d. 17.51 val. paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus žinodama, jog pagalba nereikalinga. Šiais savo veiksmais L. A. buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena L. A. pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą ir pripažinti L. A. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jai sankcijoje numatytą nuobaudą.

4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą remdamasis vien tik deklaratyviais L. A. parodymais ir visiškai neatsižvelgė į policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis. Iš policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, jog kieme buvo kepsninė, kuri buvo šalta ir be anglių, kas leidžia daryti išvadą, jog kepsninėje niekas nedegino atviros ugnies, maisto negamino. Tokie faktai patvirtina, kad L. A., skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y., jog kaimynai kepa šašlykus, ugnis kelia grėsmę, nes siekia namo stogą.

5. Institucijos atstovas teigia, kad garso įrašas, kuriame yra užfiksuotas L. A. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo pokalbis, patvirtina, jog policija yra kviečiama, nes ugnis siekia namo stogą, pranešėja prašo būtinai siųsti policijos ekipažą.

6. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, L. A. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas žinodamas, jog pagalba nereikalinga, iškvietė policiją. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia.

8. Apeliacinės instancijos teisme L. A. paaiškino, kad ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kadangi jos kaimynai nešiojo malkas ir ji pamanė, jog jie ruošiasi kūrenti ugnį, nuo kurios į jos butą patenka dūmai, gali užsidegti namas. Ji taip pat pripažino, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojui nurodė, jog ugnis jau dega ir yra pakilusi iki stogo, nors tuo metu ugnis šašlykinėje iš tikrųjų nebuvo deginama (b. l. 34-35). Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame yra užfiksuotas L. A. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo pokalbis, patvirtina, kad L. A. pranešė, jog nepilnamečiai kepa šašlykus. Bendrojo pagalbos centro darbuotojui paaiškinus, kad šašlykinėje nedraudžiama kūrenti ugnį, L. A. nurodė, jog ugnis siekia medinio namo stogą ir būtinai reikia, kad atvyktų policijos pareigūnai. Iš aptartų duomenų yra akivaizdu, jog L. A. bet kokiu būdu (net ir nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją) siekė, kad į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai. Faktą, kad nebuvo poreikio į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnų, visiškai patvirtina ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (b. l. 4), kurie iš esmės sutampa su L. A. apeliacinės instancijos teisme nurodytomis aplinkybėmis. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko netrukus po to, kai buvo gautas L. A. pranešimas, t. y., apytiksliai per penkias minutes (iš L. A. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui buvo skambinta apie 17.51 val., o iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog į įvykio vietą buvo atvykta apie 17.56 val.). Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, jog įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko L. A., kuri nurodė, kad šiuo metu kaimynai kepa šašlykus prie medinio namo iš kiemo pusės, tačiau nuėjus į nurodytą vietą, šašlykų niekas nekepė, ant žemės stovėjo šašlykinė, kuri buvo šalta, anglių viduje nebuvo, jokių požymių, kurie leistų daryti prielaidą, jog yra ruošiamasi kūrenti ugnį, neužfiksuota. Tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis iš dalies patvirtina ir byloje esanti nuotrauka (b. l. 5), iš kurios matyti, kad šašlykinėje jokių malkų ar anglių nėra. Apeliacinės instancijos teisme L. A. patvirtino, kad skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ji kalbėjo būtent apie minėtą šašlykinę bei joje degančią ugnį. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nei realus, nei tariamas pavojus, dėl kurio būtų būtina policijos ar kurios nors kitos specialiosios tarnybos pagalba, L. A. ar kitiems namo gyventojams nebuvo kilęs, dėl pagalbos buvo kreiptasi nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. melagingai.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenys, kurie bendrai naudojasi tam tikru turtu, privalo juo naudotis bendru sutarimu. Policija ginčų, kilusių tarp asmenų, kurie bendrai naudojasi tam tikru turtu, nesprendžia. Taigi nagrinėjamu atveju teigtina, kad net ir tuo atveju, jeigu L. A. iš tikrųjų matė asmenis, kurie nešiojo malkas, ir pamanė, jog yra ruošiamasi kūrenti ugnį, dėl kurios jos subjektyviu vertinimu gali kilti pavojus namui, ji visų pirma privalėjo savo pretenzijas išsakyti būtent šiems asmenims ar už jų veiksmus atsakingiems asmenims, o ne kviesti policiją nurodant išgalvotas aplinkybes. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati L. A. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad vieną kartą ji yra kreipusi į asmenis, kurie prie namo kūreno ugnį, kepė šašlykus, prašydama nutraukti tokius veiksmus ir jie šiuos veiksmus nutraukė. Taigi, akivaizdu, kad L. A. nurodomas problemas bendru sutarimu, nesikreipiant melagingai dėl pagalbos.

10. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog L. A. 2019 m. balandžio 2 d. 17.51 val. paskambindama į Bendrąjį pagalbos telefoną 112 ir iškviesdama policijos pareigūnus, nors žinojo, jog pagalba nereikalinga, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, todėl yra baustina.

11. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, arba administracinės nuobaudos neskirti. Taigi administracinė nuobauda švelninama arba apskritai neskiriama gali būti tais atvejais, kai yra nustatomos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

12. Skirdamas nuobaudą L. A. už padarytą administracinį nusižengimą, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 bei 36 straipsniuose, taip pat įvertina padaryto tyčinio administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, aplinkybę, jog pažeidėja pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes, ji anksčiau buvo traukiama administracinėn atsakomybėn (pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis paskutinį kartą administracine tvarka buvo bausta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarimu). Be to, teismas įvertina ir tai, kad L. A. nėra teista, ji turi sveikatos problemų, dirba, jos pajamos nėra didelės. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog net ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalaus dydžio baudos paskyrimas L. A. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, o tuo pačiu tokia nuobauda nebūtų teisinga. Taigi už pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymą L. A. skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 34 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą ir L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio nuostatas, paskirti jai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

L. A. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19099379067.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

L. A. išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ugnius Trumpulis