Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Meškausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1259-720/2013 (01-2-00019-2013-0) perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje L. D. V. kaltinama tuo, kad žinodama, jog butas, bendro naudojimo patalpa, bute esantys baldai ir buitinė technika negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis nuo 2010 m. gruodžio 11 d. nuosavybės teise turėjo didesnės, negu 500 MGL, t. y. 65 000 Lt. vertės turtą, t. y. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą Nr. 1-1259-720/2013 (01-2-00019-2013-0) prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, jog iš kaltinimo neaišku, kodėl nuosavybės turėjimo data ir jos įsigijimo data skiriasi, o tuo pačiu neaiškus nusikaltimo padarymo laikas. Taip pat teismas nurodo, kad neaišku, kokiu pagrindu kaltinime nurodyta, kad kaltinamosios įsigytų išvardintų nekilnojamųjų daiktų vertė 432 000,00 Lt., kadangi byloje du prieštaringi vertinimus atlikusių bendrovių vertinimai. Teismas pažymėjo, kad įgytų daiktų vertė yra itin svarbi siekiant apkaltinti asmenį ir įvertinti, ar asmuo galėjo daiktus įsigyti teisėtomis pajamomis. Teismas taip pat nutartyje nurodė, kad kaltinamojo akto trūkumu, trukdančiu išnagrinėti bylą, laikytina ir tai, kad kaltinamajame akte, kaip ir daugelyje kitų procesinių dokumentų, kaltinamoji įvardinta kaip „V.“, nors jos asmens tapatybės kortelės kopijoje jos pavardė įrašyta „V.“.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Prokuroras skunde nurodo, kad iš teismo nutarties neaišku, kokius kaltinamojo akto turinio pažeidimus įžvelgė nutartį priėmęs teismas ir kaip jie gali trukdyti nagrinėti baudžiamąją bylą. Akivaizdu, kad teismui netiko ne visas kaltinamasis aktas, o tik jo formuluotė. Skundo autorius pažymi, kad iš nutarties sunku suprasti, kodėl teismui neaiškus nusikaltimo padarymo laikas, kadangi ne prokuroras, o LR BK 189¹ straipsnio dispozicija aiškiai jį įvardina. Veika tapo nusikalstama 2010-12-11, kas ir nurodyta kaltinime. Pažymima, kad turto įgijimo data teismo gali būti laikoma pertekline aplinkybe ir iš kaltinimo galutiniu teismo sprendimu pašalinta. Tačiau pažymima, kad ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant lėšų turtui įgyti teisėtumą. Dėl turto verčių atitikimo prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, iš esmės ėmėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo ne toje bylos nagrinėjimo stadijoje. Rungtyniškumo principas turėtų būtų įgyvendintas teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui įvertinus abiejų procese dalyvaujančių pusių pateiktų duomenų reikšmingumą. Šiuo atveju teismas, o ne prokuroras turi nuspręsti kokią reikšmę kaltinamosios atsakomybei turi skirtingos turto vertinimo ataskaitos. Išreikšdamas išankstinę nuostatą dėl turto vertintojų išvadų lygiavertiškumo nutartį priėmęs teismas pasielgė šališkai. Skundo autorius taip pat nesutinka su nutarties motyvu, kad trukdžiu bylos nagrinėjimui teisme yra ir bendra praturtėjimo kilnojamuoju turtu suma. Prokuroro nuomone tokia suma nėra esminė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, kadangi vien iš kaltinime nurodytos nekilnojamojo turto vertės akivaizdu, jog bendra suma viršija 65 000 Lt. Nepagrįstu laikytinas ir nutarties motyvas, kad vienos raidės kaltinamosios pavardėje neteisingas nurodymas laikytinas esminiu trūkumu, trukdančiu bylą nagrinėti teisme. Prokuroro nuomone tokia klaida laikytina nesunkiai ištaisoma technine klaida, netrukdančia suprasti kas yra kaltinamas ir kokia yra kaltinamo asmens pavardė.

Teismo posėdyje kaltinamosios L. D. V. gynėjas advokatas L. Belevičius prašė skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Meškausko skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. LR BPK 219 straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti LR BPK 219 straipsnyje, ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte LR BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus, ypač tai pasakytina apie bylos parengimo nagrinėti teisme stadiją, kuomet dar nėra tiriami byloje esantys įrodymai.

Susipažinus su kaltinamuoju aktu šioje baudžiamojoje byloje matyti, kad jame nurodyti visi LR BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantys, reikalingi ir būtini duomenys. Priešingai, nei pažymėta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis aktas atitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinamajame akte pakankamai išsamiai aprašyta nusikalstama veika, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodytas LR BK straipsniai, numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Pažymėtina, kad įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, bei dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikos aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis. Išsamiai šie duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, vėliau po baigiamųjų proceso dalyvių kalbų, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti apkaltinamojo ar išteisinamojo nuospredžio, vertinami kaltinimą pagrindžiantys ar paneigiantys duomenys, juos pripažįstant įrodymais. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (LR BPK 288 straipsnis), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (LR BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (LR BPK 256 straipsnio 2 ir 4 dalys). Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (LR BPK 287 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika. Pažymima, kad parengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje įrodymai nėra tiriami ir vertinami, tai atliekama teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui dėl neesminių kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia LR BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

Aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skunde nurodytais motyvais. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1259-720/2013 (01-2-00019-2013-0) surašytas kaltinamasis aktas atitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimus, teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, todėl perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, naikintina ir byla gražintina tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Meškausko skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.