Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-28 · Byla Nr. 1T-2/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
1T-2/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Baudžiamoji byla Nr. 1T-2-658/2013Teisminio proceso numeris 1-22-3-00002-2013-6
Teismo procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.7.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo pirmininkas – Nerijus Meilutis, rašytinio proceso forma spręsdamas klausimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo privataus kaltinimo bylos Nr. PK-58-188/2013 (teisminio proceso numeris 1-22-3-00002-2013-6) pagal pareiškėjo (nukentėjusiojo) J. L. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. R. privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam tos pačios pakopos (apylinkės) teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kėdainių rajono apylinkės teisme 2013-01-11 gavus privataus kaltinimo tvarka pateiktą pareiškėjo (nukentėjusiojo) – J. L. skundą, kuriuo prašoma baudžiamojon atsakomybėn patraukti A. R. ir iškelti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (b. l. 1-2), skundas paskirtas Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjai – Ramynai Šidlauskienei.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė 2013-01-14 nutartimi nusišalino nuo pareiškėjo (nukentėjusiojo) – J. L. skundo nagrinėjimo ir nusišalinimą motyvavo tuo, kad asmuo, kuriuo atžvilgiu prašoma privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą – A. R. yra jos dukters – J. R. (buvusios – Š.) sutuoktinis ir ši aplinkybė galinti sukelti abejonių teismo nešališkumu (b. l. 26).

Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas – Vitalijus Kondratjevas 2013-01-14 nutartimi patvirtino teisėjos Ramynos Šidlauskienės nusišalinimą ir persiuntė bylą Kauno apygardos teismui išspręsti klausimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo pareiškėjo (nukentėjusiojo) – J. L. skundo nagrinėjimo, kadangi kartu su skundu pareiškėjas (nukentėjusysis) pateikė ir pareiškimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo jo skundo nagrinėjimo, kurį motyvavo tuo, kad asmenį, kurio atžvilgiu prašoma iškelti baudžiamąją bylą ir vienos iš Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų šeimą siejantys artimi šeimos ryšiai gali kelti abejonių teismo, jo byloje priimamų procesinių sprendimų objektyvumu (b. l. 3).

Pareiškėjo (nukentėjusiojo) – J. L. skundas perduotinas iš Kėdainių rajono apylinkės teismo, kuriam jis teismingas pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam tos pačios pakopos, t. y. apylinkės teismui, priklausančiam Kauno teisminei apygardai. Štai dėl kokių priežasčių.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismui persiųstos bylos medžiagos, pareiškėjas (nukentėjusysis) – J. L. reiškia nušalinimą visam Kėdainių rajono apylinkės teismui in corpore. Baudžiamojo proceso įstatymas expressis verbis nenumato galimybės (baudžiamojo proceso dalyvio teisės) šalinti nuo bylos (skundo) nagrinėjimo visą apylinkės teismą kaip jurisdikcinę, teisinius ginčus ir bylas nagrinėjančią instituciją. Kalbant apie konkretaus ginčo (bylos) nagrinėjimą, sąvoka teismas aiškintina ne LR baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsnio 1 dalies prasme kaip tam tikras miesto ar rajono apylinkės teismas, tačiau šio straipsnio 2 dalies prasme, t. y. konkrečią bylą nagrinėjantis konkretus apylinkės teismo teisėjas ar apylinkės teismo teisėjų kolegija. Vadinasi, baudžiamojo proceso dalyvis, kuriam kyla tam tikrų abejonių dėl to, ar jo byla bus išnagrinėta objektyvumo ir nešališkumo sąlygomis, privalo savo procesinę teisę reikšti nušalinimus įgyvendinti konkretaus teisėjo (teisėjų kolegijos), kuriems paskirta byla, atžvilgiu. Išvardintais motyvais pareiškėjo (nukentėjusiojo) pareiškimas turėtų būti atmestas, tačiau apygardos teismo pirmininkas laiko esant tikslinga ir būtina šioje byloje susiklosčiusią padėtį įvertinti teisės į tinkamą teismo procesą (due process) principo kontekste. Šis principas inter alia reiškia ir asmens teisę į tai, kad jo bylą spręstų objektyvus, nešališkas, bylos baigtimi (išnagrinėjimo rezultatu) nesuinteresuotas ir pagal įstatymą sudarytas teismas. Tai, be kita ko, yra ir viena iš kertinių asmens teisių, kurias laiduoja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTPLAK 6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad asmuo, kurį prašoma traukti baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka, yra vienos iš Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų – Ramynos Šidlauskienės dukters sutuoktinis, gali kelti abejonių ne tik pačios teisėjos Ramynos Šidlauskienės, bet ir kitų tame pačiame teisme su minėta teisėja kartu dirbančių teisėjų objektyvumu bei nešališkumu. Būdama Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų korpuso narė, susieta su kitais teisėjais kolegiškais, bendradarbiavimo ryšiais, su jais bendraudama darbovietėje, Ramyna Šidlauskienė gali mėginti paveikti bet kurį iš kolegų, kuriam būtų paskirtas nagrinėti pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundas, pasiekti, kad jos šeimos narys nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka ir baudžiamasis procesas jo atžvilgiu apskritai nebūtų pradėtas. Pažymėtina, jog dar romėnų teisė yra suformulavusi principą: Nemo debet esse iudex in sua (propria) causa. Tai reiškia, jog niekas negali būti teisėjas savo paties byloje, nagrinėti tokių bylų, kurios yra susijusios su paties asmens ar jo šeimos narių, artimų giminaičių interesais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Kauno apygardos teismo pirmininkas laikosi nuomonės, jog nagrinėjamu atveju, jeigu pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundas būtų nagrinėjamas Kėdainių rajono apylinkės teisme, objektyviam stebėtojui kiltų abejonių teismo nešališkumu. Atsižvelgiant į tai yra pasinaudotina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio apygardos teismo pirmininkui suteikiama teise išimtiniais atvejais, kai to reikalauja teisingumo interesas, iki pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje perduoti ją iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Spręsdamas kuriam konkrečiam Kauno teisminei apygardai priskirtam apylinkės teismui perduotina byla, apygardos teismo pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes. Pirma, perdavus bylą, baudžiamojo proceso dalyviams neturi kilti nepatogumų atvykstant į teismą, dalyvaujant teismo posėdžiuose ir kituose teismo procesiniuose veiksmuose, t. y. byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas. Antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismo pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus (nedidelis atstumas nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, santykinai nedidelis darbo krūvis) atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas. Jam ir perduotina byla.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo aukščiau išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 d. 2 d. 1 p., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo privataus kaltinimo bylą Nr. PK-58-188/2013 (teisminio proceso numeris 1-22-3-00002-20130-6) pagal pareiškėjo (nukentėjusiojo) - J. L. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. R. privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 140 str. 1 d. perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi pasiųsti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Patvirtintas nutarties kopijas pasiųsti Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko ir baudžiamojo proceso dalyvių žiniai.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teismo pirmininkas Nerijus Meilutis