- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 1-76-446/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00294-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- E. J., R. J., M. U., A. B.
- Civilinis atsakovas
- Kelmes profesinio rengimo centro
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje
J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimes 1946 m. balandžio 16 d. Kelmes rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedes, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustate:
Kaltinamasis J. K. 2010 m. rugsejo 8 d. apie 10 val. 7 min. (duomenys neskelbtini), kelio Raseiniai – Tytuvenai – Radviliškis 33 kilometre, vairuodamas VšI Kelmes profesinio rengimo centrui nuosavybes teise priklausanti automobili VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeide keliu eismo taisykliu 9, 158 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekeltu pavojaus kitiems eismo dalyviams ar ju turto saugumui, nelygiareikšmiu keliu sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedave kelio transporto priemonei artejanciai prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir susidure su pagrindiniu keliu važiavusiu A. U. vairuojamu R. J. priklausanciu automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje, buvo sužalotos automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleives A. B., kuriai del kaires puses 6, 8 šonkauliu lužiu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir E. J., kuriai del kaires blauzdos kraujosruvos su uždegimine reakcija buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei apgadinti automobiliai VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad 2010 m. rugsejo 8 d. ryte Kelmes profesinio rengimo centrui priklausanciu automobiliu VW Passat kartu su šios mokymo istaigos darbuotoju M. U. važiavo darbo reikalais iš Kelmes profesinio rengimo centro Tytuvenu skyriaus i (duomenys neskelbtini). Privažiaves nelygiareikšmiu keliu sankryža, važiuodamas šalutiniu, keliu jis tik pristabde savo vairuojama automobili, taciau nesustojo, del riboto matomumo šioje vietoje nepastebejo pagrindiniu keliu Raseiniai – Tytuvenai – Radviliškis atvažiuojancio automobilio Audi 80, jo nepraleido, išvažiavo i sankryža, ko pasekoje ivyko susidurimas. Eismo ivykio metu jis pats nenukentejo. Iš karto po eismo ivykio jis buvo priejes prie automobilio Audi 80, girdejo, kad priekineje keleivio sedyneje sedejusi senute dejavo. Jis mate, kad ji turejo lazda, todel mano, kad ši keleive galejo susižaloti lazda. Kitu sužalotu žmoniu jis nemate. Eismo ivykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kalte irodyta pilnumoje.
Nukentejusioji E. J. parode, kad 2010 m. rugsejo 8 d. ji, A. U. vairuojamu automobiliu, važiavo i (duomenys neskelbtini). Netoli Tytuvenu ivyko eismo ivykis, ji buvo pristatyta i Kelmes ligonine, kur po apžiuros medikai jai nustate krutines ir blauzdos sumušima, ir išleido i namus. Del kojos sumušimo pradejo kauptis skysciai, buvo atlikta kojos operacija poliklinikoje, koja jai skauda, iki šiol vartoja vaistus, gydosi ambulatoriškai. Kaltinamasis prie jos nei iš karto po eismo ivykio, nei veliau nebuvo priejes, jos neatsipraše, žalos neatlygino.
Nukentejusysis R. J. parode, kad jis savo automobili AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskolines uošviui A. U. nuvykimui i Šiluvoje vykusius atlaidus. Eismo ivykio, kuris ivyko netoli Tytuvenu, metu jo automobilis Audi 80 buvo apgadintas nepataisomai. Neremontuotina automobili jis pardave nežinomam asmeniui už 200 Lt.
Nukentejusysis M. U. parode, kad jis 2010 m. rugsejo 8 d. ryte J. K. vairuojamu, Kelmes profesinio rengimo cenytro automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darbo reikalais važiavo iš (duomenys neskelbtini). Kertant sankryža J. K. nepraleido pagrindiniu keliu iš dešines puses atvažiuojancio automobilio „Audi 80“, kuris atsitrenke i J. K. vairuojama automobili. Iš karto po susidurimo jis buvo priejes prie automobilio Audi 80, mate jame sedincias senutes, girdejo ju vaitojimus. Jam paciam susvaigo galva, jis buvo pristatyta i Kelmes ligonine, taciau po medicinines apžiuros buvo išleistas i namus, savaite laiko gydesi ambulatoriškai, jokiu pretenziju kaltinamajam nereiškia.
Nukentejusiosios A. B. atstove pagal istatyma D. U. paaiškino, kad 2010 m. rugsejo 8 d. ji kartu su savo mama A. B., E. J. ir A. U., A. U. vairuojamu žentui R. J. priklausanciu automobiliu Audi 80, važiavo i (duomenys neskelbtini). Priekineje keleivio sedyneje sedejo jos mama A. B., o ji su E. J. sedejo automobilio gale. Važiuojant pagrindiniu keliu netoli Tytuvenu i jos vyro A. U. vairuojama automobili atsitrenke staiga iš šalutinio kelio išvažiaves automobilis VW Passat, vairuojamas J. K.. Eismo ivykio metu buvo sužalota jos motina A. B., kuriai lužo šonkauliai, ji buvo paguldyta i Kelmes ligonine, po paros ji persiveže mama i Biržu ligonine, kurioje gydesi dar 10 dienu. E. J. autoivykio metu buvo sumušta krutine ir koja. Ji ir jos vyras A. U. sužaloti nebuvo. Po eismo ivykio kaltinamasis nebuvo prie ju priejes, neatsipraše, ji pati emesi iniciatyvos, skambino jam, noredama tartis del žalos atlyginimo, taciau kaltinamasis atsisakes bendrauti, nurode kreiptis i draudimo bendrove.
Liudytojas A. U. parode, kad 2010 m. rugsejo 8 d. jis vairavo žentui R. J. priklausanti automobili Audi 80. Jam važiuojant pagrindiniu keliu, netoli Tytuvenu iš kaires puses prieš jo vairuojama automobili i kelia išvažiavo automobilis VW Passat ir jam užtvere kelia. Jis važiavo apie 70 km/h greiciu, bande stabdyti, taciau susidurimo išvengti nepavyko. Kartu su juo važiavo A. B., kuri sedejo priekineje keleivio vietoje ir E. J. su jo žmona D. U., kurios sedejo automobilio gale.
Civilinio atsakovo –Kelmes profesinio rengimo centro – atstovas A. L. paaiškino, kad automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2010 m. rugsejo 8 d. vairavo J. K. yra profesinio rengimo centro nuosavybe. Eismo ivykis ivyko del Kelmes profesinio rengimo centro darbuotojo J. K. kaltes – pažeidus Keliu eismo tiesykles. Profesinio rengimo centro automobilis suremontuotas J. K. lešomis. Kadangi eismo ivykis ivyko darbo metu, J. K. vykdant darbines pareigas, todel J. K. darbo drausmes nepažeide.
Eismo ivykio vietos apžiura užfiksuota protokole, eismo ivykio vietos schemose, fotonuotraukose (b.l. 4-116), iš kuriu matyti, jog ivykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio Raseiniai-Tytuvenai-Radviliškis 33 kilometre, automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis nuo Radviliškio link Tytuvenu pagrindiniu keliu, automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - nuo (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu kertant pagrindini kelia Raseiniai -Tytuvenai – Radviliškis, po susidurimo automobilis AUDI 80 nustumtas nuo pagrindinio kelio važiuojamosios dalies i šalutini, pagrindini kertanti kelia, automobilis VW PASSAT stovi pagrindinio kelio važiuojamojoje dalyje priekiu i Tytuvenu puse, matosi automobilio AUDI 80 stabdymo žymes. Iš transporto priemones technines apžiuros akto (b.l. 15) matyti, kad po eismo ivykio automobiliui AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanciam R. J. (b.l. 17), apdraustam transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ (b.l. 19), rasti šie techniniai defektai : apgadinti priekinis bamperis, variklio dangtis, priekines groteles, priekinis kaires puses sparnas, priekine apdailos juosta, priekines kaires puses dureles, galines kaires puses dureles, galinis kaires puses sparnas, priekinis stiklas, priekinis dešines puses žibintas, priekinis kaires puses žibintas, priekinis kaires puses posukio žibintas, priekinis kaires puses ruko žibintas. Apžiurint Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai priklausanti automobili VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22), apdrausta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu (b.l. 24), nustatyta, kad eismo ivykio metu deformuotos priekines dešines puses durys, priekinis dešines puses sparnas, priekinis dešines puses ratas, galinis bamperis, variklio dangtis, priekinio bamperio apatines groteles, priekinis dešines puses stiklas (b.l. 20).
Iš medicinines apžiuros neblaivumui nustatyti aktu (b.l. 26, 32), specialisto išvadu (b.l. 29-30, 35-36) matyti, kad J. K. ir A. U. eismo ivykio metu buvo blaivus.
Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 1331/10(04) (b.l. 40), atlikus asmens tyrima, nustatyta, kad A. B. kaires puses 6, 8 šonkauliu lužiai padaryti atsitrenkiant i bukas, kietas automašinos salono dalis, kuno sužalojimai padaryti autoivykio metu, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kaires puses 6, 8 šonkauliu lužiai sutrikdo sveikata ilgesniam negu 10 dienu laikotarpiui, sužalojimai atitinka ivykio aplinkybese nurodytam laikui.
2010 m. lapkricio 10 d. Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 1486/10(04) (b.l. 46) nurodyta, kad E. J. Kelmes ligonines priemimo skyriuje apžiureta 2010 m. rugsejo 8 d., nustatyta diagnoze – krutines kaires puses ir kaires blauzdos sumušimas. 2010 m. gruodžio 15 d. Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. KG 146-1486/10(04) (b.l. 50) nurodyta, kad 2010 m. rugsejo 29 d. Pakruojo PSPC nustatytas kaires blauzdos kraujosruva su uždegimine reakcija, atlikta revizija, blauzdos kraujosruva su uždegimine reakcija vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tiksliai nustatyti, kada padarytas sužalojimas, nera galimybes, taciau neatmetama, kad jis galejo buti padarytas 2010 m. rugsejo 8 d. autoivykio metu.
Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (eismo ivyko metu galiojusi 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija), 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti, privalo imtis visu butinu priemoniu. Šiu taisykliu 158 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmiu keliu sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelia transporto priemonems, artejancioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Iš aptartu irodymu visumos darytina išvada, kad kaltinamasis J. K., vairuodamas automobili ir važiuodamas šalutiniu keliu, nedave kelio transporto priemonei, važiuojanciai pagrindiniu keliu ir artejanciai prie nelygiareikšmiu keliu sankryžos, ko pasekoje, susidure su pagrindiniu keliu važiuojanciu automobiliu. Tokiu budu, J. K. pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dvieju žmoniu sveikata. Bylos nagrinejimo metu nustatytu aplinkybiu visuma leidžia daryti išvada, kad J. K. ivykdytas keliu eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas del nusikalstamo nerupestingumo, t. y. J. K. nesuvoke, kad daro pavojinga ar rizikinga veika, nesuvoke, kad pažeidžia keliu eismo taisykles (nepraleidžia automobilio, važiuojancio pagrindiniu keliu, nes jo nemate), ir del to nenumate, kad del pažeidimo gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, taciau, turedamas vairuotojo pažymejima bei pakankama vairavimo patirti, susidariusioje eismo situacijoje, budamas pakankamai atidus, turejo ir galejo numatyti galimus padarinius ir ju išvengti. T. y. prieš ivažiuodamas i sankryža iš šalutinio kelio, J. K. privalejo isitikinti, kad šis jo manevras bus saugus ir nesudarys kliuties transporto priemonems, važiuojancioms sankryža pagrindiniu keliu. Taigi, kaltinamojo J. K. kalte inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padaryme negincijamai irodyta ir abejoniu nekelia.
Kaltinamojo J. K. atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi del padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.
Del civiliniu ieškiniu
Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisiu apsauga baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Teismas ji nagrineja kartu su baudžiamaja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisini reglamentavima patikslina nustatydama, kad, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta. Tenkindamas civilini ieškini, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribu, jeigu ieškinio dydis neturi itakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmes dydžiui. Visos minetos BPK nuostatos šioje konkrecioje byloje yra reikšmingos.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusioji A. B. pareiške civilini ieškini del 639,75 Lt turtines ir 7000 Lt neturines žalos atlyginimo (b.l. 62). Bylos nagrinejimo metu nukentejusios atstove pagal istatyma D. U. pateike patikslinta civilini ieškini (b.l. 216), kuriame nurode, kad draudimo bendrove atlygino dali padarytos žalos, ir praše priteisti 300,54 Lt turtines žalos, t.y. keliones išlaidas, ir 7000 Lt neturtines žalos. Civiliniam ieškiniui del turtines žalos atlyginimo pagristi ji pateike 2010-11-22, 2011-03-09, 2011-03-28 kuro isigijimo kvitus (b.l. 217-218). Teismo posedžio metu nurode, kad eismo ivykio metu jos mama A. B. ne tik buvo sužalota, kente skausmu, bet patyre išgasti, ko pasekoje ženkliai pablogejo jos sveikata, sutriko miegas. Iki eismo ivykio jos mama pasiremdama lazdele, taciau savarankiškai pavaikšciodavo, po eismo ivykio metu patirtos traumos ji nebevaikšto, iki šiol kencia skausmus, vartoja ivairius vaistus. Už išgyvenimus, patirta skausma, sužalota sveikata prašo priteisti 7000 Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis R. J. pareiške civilini ieškini del 5000 Lt turtines žalos atlyginimo už nepataisomai apgadinta jam priklausanti automobili AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisme jis nurode, kad draudimo bendrove jam išmokejo 3700 Lt žalos atlyginimo, todel jis sumažina civilini ieškini ir prašo priteisti dar 2000 Lt. Jo automobilis Audi 80, nors ir buvo senas, taciau prižiuretas, geros bukles, jis jo nesiruoše parduoti, autoivykio metu nepataisomai sugadinus ji, buvo priverstas parduoti detalems už 200 Lt. Kol isigijo kita automobili, turejo papildomu išlaidu, tai patvirtinanciu dokumentu pateikti negali, nes ju neturi. 2000 litu suma jis ivertina visus patirtus nuostolius del automobilio AUDI 80 netekimo ir kito automobilio isigijimo.
Nukentejusioji E. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiške civilini ieškini del 100,44 Lt turtines, t.y. keliones išlaidu, ir 7000 Lt neturines žalos atlyginimo (b.l. 80). Teisme ji savo ieškini palaike. Ji nurode, kad del patirtu sumušimu eismo ivykio metu ji kente skausmus. Po blauzdos sumušimo prasidejo uždegiminis procesas, jai buvo atlikta operacija - nuleisti sumušimo vietoje susikaupe skysciai. Del patirtos traumos turejusi daug nepatogumu ir papildomu išlaidu, jai reikejo samdyti žmogu, kuris nudirbtu ukio darbus, nuvežtu ja pas gydytojus. Ji iki šiol kencia skausmus, vartoja vaistus.
Iš civilinio atsakovo – UAB DK „PZU Lietuva“ – paaiškinimo (b.l. 188-190), mokejimu nurodymu pateiktu kopiju (b.l. 191-199) matyti, kad nukentejusiesiems išmoketos šios draudimo išmokos : A. B. – 560 Lt neturtinei žalai, 271,74 Lt kuro išlaidoms, 194,29 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, E. J. – 440 Lt neturtinei žalai ir 237,22 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, R. J. – 3700 Lt nuostoliams už sugadinta automobili Audi 80 ir 600 Lt išlaidoms už nepriklausomu ekspertu vertinima atlyginti.
Kaltinamasis J. K. teisminio nagrinejimo metu su nukentejusiuju civiliniais ieškiniais nesutiko, nurode, kad žala nukentejusiesiems pilnumoje atlygino draudimo bendrove.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu. Pinigine žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostoliu dydžio negali tiksliai irodyti, tai ju dydi nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Nukentejusiojo R. J. civilinis ieškinys del 2000 Lt turtines žalos atlyginimo neparemtas jokiais irodymais, todel laikytinas nepagristu ir atmestinas. R. J. negincijo nepriklausomu ekspertu nustatytos jo automobilio Audi 80 rinkos (4000 Lt) ir likutines (300 Lt) vertes. Nuostoliams už autoivykio metu sugadinta automobili draudimo bendrove jam išmokejo 3700 Lt draudimo išmoku. Be to, R. J. teismo posedžio metu nurode, kad nepataisomai sugadinta automobili Audi 80 jis pardaves už 200 Lt, taciau tai patvirtinanciu irodymu nepateike, nurode, kad jokio dokumento, patvirtinancio ši pardavima ir gauta suma, neturi, nes automobilis parduotas fiziniam asmeniui, sutartis ir atsiskaitymo dokumentai nebuvo surašyti. Esant tokioms aplinkybems, darytina išvada, kad nukentejusiajam R. J. gavus draudimo išmoka ir pardavus apgadinta automobili, tureto automobilio Audi 80 rinkos verte pilnumoje atlyginta, todel jis reikalauti nuostoliu atlyginimo del apgadinto automobilio neturi pagrindo. Papildomas išlaidas, kurias, kaip nurode R. J., sudaro naujo automobilio paieškos išlaidos, patvirtinanciu dokumentu nepateike, nes ju neturi, todel jos laikytinos nepagristomis, tenkinti ieškini del turtines žalos, kuri neirodyta, atlyginimo teismui nera pagrindo.
Nukentejusiajai A. B. draudimo bendrove išmokejo 271,74 Lt kuro išlaidoms atlyginti. Nukentejusios atstove nepateike irodymu, kad A. B. butu turejusi didesniu kuro išlaidu, susijusiu su eismo ivykio metu patirtu sužalojimu gydymu ar jos atstovavimu šioje byloje, todel papildomos tokio pobudžio išlaidos A. B. nepriteistinos.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 103 str. nuostatas nukentejusiuju išlaidos, susijusios su kelionemis i ju iškvietimo vieta, priskiriamos proceso išlaidoms. Nukentejusiosios A. B. atstove pagal istatyma D. U. 2011-03-10 ir 2011-03-29 dalyvavo teismo posedžiuose, ji gyvena (duomenys neskelbtini) atstumas nuo Biržu iki Kelmes 152 kilometrai), todel keliones išlaidos i teismo posedžius laikytinos proceso išlaidomis, kurios pagristos pateiktais kuro isigijimo kvitais (b.l. 217). Šios išlaidos priteistinos D. U.. Nukentejusiosios E. J. pateiktas kuro isigijimo kvitas (b.l. 85) patvirtina R. J., ikiteisminio tyrimo metu pripažinto jos atstovu pagal istatyma, keliones išlaidas i ikiteisminio tyrimo istaiga nukentejusiosios interesais (pateikiant civilini ieškini), todel šias išlaidas taip pat tikslinga pripažinti proceso išlaidomis. Kuro isigijimo ar keliones išlaidu draudimo bendrove nera atlyginusi, todel keliones išlaidas jai tikslinga priteisti. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. nuostatas teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Nukentejusiosios atstoves pagal istatyma D. U. ir nukentejusios E. J. keliones išlaidos i teismo posedžius ir ikiteisminio tyrimo istaiga priteistinos iš kaltinamojo.
Neturtine žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kuno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobudžio (dvasiniai išgyvenimai, emocine depresija, pažeminimas, bendravimo galimybiu sumažejimas, ir pan.) padariniais, kurie vertinami ne tik ivykusio fakto, bet ir ateities požiuriu. Asmens sveikata, kaip psichines ir fizines geroves busena, suvokiama kaip viena pagrindiniu ir vertingiausiu asmeniniu neturtiniu vertybiu. Kai neteisetais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankama pagrinda priteisti santykinai didesnes pinigu sumas nukentejusiems asmenims lyginant su kompensaciju dydžiais kitu kategoriju bylose del neturtines žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybes pobudis, jos vieta vertybiu hierarchijoje. Taciau butina pabrežti, kad pati neturtines žalos prigimtis lemia tai, jog nera galimybes šia žala tiksliai apibrežti, ja apciuopti, gražinti nukentejusi asmeni i buvusia padeti ar rasti tokios žalos tikslu pinigini ekvivalenta. Piniginis šios žalos ivertinimas toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimu, skausmo, kancios, prarasto džiaugsmo kaina.
Nukentejusiosios A. B. ir E. J. – garbaus amžiaus, A. B. – 90 metu, E. J. – 75 metu, A. B. neigali, jai reikalinga kito asmens pagalba (b.l. 209-210), todel tiketina, kad eismo ivykio metu patirtas sveikatos sutrikdymas ju fizinei buklei pakenke labiau nei butu pakenkes bet kuriam kitam neturinciam sunkiu sveikatos sutrikimu ar amžiumi jaunesniam žmogui. Del autoivykio abi nukentejusiosios patyre išgasti, kuno sužalojimas ir sumušimas sukele skausma, nepatogumus. Atsižvelgiant i tai, kad nukentejusiuju A. B. ir E. J. sveikatos sužalojimo laipsnis nedidelis, teismo medicinos ekspertai abiems nukentejusiosioms nustate nesunku sveikatos sutrikdyma, sužalojimai padaryti ne tyciniu, o neatsargiu nusikaltimu, todel nukentejusiuju pareikšti civiliniai ieškiniai del neturtines žalos atlyginimo mažintini. Atsižvelgiant i tai, kad A. B. autoivykio metu padaryti kaulu lužiai, jai neturine žala priteistina didesne nei E. J., kuriai padarytas kuno sumušimas. Ivertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad A. B. kompensacija neturtinei žalai atlyginti turetu buti 2500 Lt., E. J. – 2000 Lt.
Vienas iš materialiai atsakingu asmenu, išvardytu BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali buti draudimo imone (draudikas), su atsakingu už žalos padaryma asmeniu treciojo asmens interesais sudariusi civilines atsakomybes draudimo sutarti. Civilines atsakomybes draudimo atveju pareiga atlyginti padaryta turtine ir neturtine žala kyla dviem asmenims: draudikui ir žala padariusiam asmeniui (draudejui). Šiu asmenu pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teises normas, reglamentuojancias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutarti (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisykle yra ta, kad, esant draudiminiam ivykiui, draudikas atlygina žala neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribu. Transporto priemones VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vairuodamas kaltinamasis ivykde eismo ivyki, valdytojo civiline atsakomybe eismo ivykio metu privalomuoju draudimu buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo sutartimi AYAS Nr. 7603878. Vadovaujantis šia draudimo sutartimi, Lietuvos Respublikos Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymu UAB DK „PZU Lietuva“ yra ipareigota atlyginti žala, del kurios padarymo kyla transporto priemones valdytojo civiline atsakomybe. Pagal šio istatymo 11 str. nuostatas transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentejusiu, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 2500 euru del neturtines žalos) ir 500000 euru del žalos turtui. Kadangi nukentejusiosioms A. B. ir E. J. teismo nustatyta atlygintina neturtine žala neviršija Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatyme numatytu draudiko atsakomybes ribu – 2500 euru (8632 Lt) sumos, todel neturine žala nukentejusioms priteistina iš draudimo bendroves, išminusuojant jau išmoketas sumas ju neturinei žalai atlyginti, t.y. A. B. 560 Lt., E. J. 440 Lt.
Bausmes skyrimas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima teismas gali asmeni, padariusi baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, kai yra visu šio straipsnio 2 d. nurodytu salygu visuma, t.y., kaltinamasis pirma karta padare nusikaltima, visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika, bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryta žala arba isipareigojo ja atlyginti, kai ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku. Formaliai egzistuoja visos salygos, BK 40 str. nuostatu taikymui kaltinamojo J. K. atžvilgiu. Taciau kaltinamasis nors ir prisipažino pažeides Keliu eismo taisykles, nukentejusiuju neatsipraše, nelanke sužalotu nukentejusiuju po eismo ivykio, nei materialiai, nei žodžiu nesistenge bent šiek tiek palengvinti garbaus amžiaus nukentejusiuju padeties, sušvelninti eismo ivykio pasekmiu. Kaltinamojo atsiprašymas teismo posedžio saleje nelaikytinas nuoširdžiu. Priešingai, teisme tvirtindamas, kad nukentejusiosios nepagristai reikalauja neturtines žalos atlyginimo, jis stengesi sumenkinti nukentejusiuju patirta skausma ir išgyvenimus. Esant tokioms aplinkybems, teismas daro išvada, kad kaltinamojo J. K. atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas nera pagrindo.
Kaltinamasis J. K. padare neatsargu nusikaltima, nusikalto ir teisiamas pirma karta, jo padaryta veika nera labai pavojinga visuomenei – jis nusikalto darbo metu, vykdydamas darbines pareigas, kalte pripažino, šiuo metu dirba, todel darytina išvada, kad paskyrus nedidele bauda, numatyta istatymo už neatsargius nusikaltimus, bausmes tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti.
Kadangi kaltinamasis dirba, turi dideli vairavimo staža, šis KET pažeidimas yra atsitiktinis, todel laikytina, kad teises vairuoti transporto priemones atemimas, t.y. švelniausios bausmes, numatytos BK 281 str. 1 d. sankcijoje, paskyrimas nepagristai apsunkintu kaltinamojo padeti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprende:
J. K. pripažinti kaltu ivykdžius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir nuteisti 20 MGL dydžio – 2600 (dvieju tukstanciu šešiu šimtu) litu bauda.
Nustatyti, kad bauda J. K. privalo sumoketi per du menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.
Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti - iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.
Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.
Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ A. B. 1940 (viena tukstanti devynis šimtus keturiasdešimt) litu, E. J. 1560 (viena tukstanti penkis šimtus šešiasdešimt) litu neturtines žalos atlyginimo.
Priteisti iš J. K. 246,56 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus 56 ct.) D. U. proceso išlaidu.
Priteisti iš J. K. 100,44 Lt (viena šimta 44 ct.) E. J. proceso išlaidu.
Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.