- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-14
- Bylos Nr.
- 1S-53/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2007 m. gegužės 27 d.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 253 str. 1 d., o būtent:
jis 2006 m. spalio 26 d., apie 11 val., būdamas UAB ,,Vizualas“ patalpose Vilniuje, Savanorių pr. 11, konflikto su I. Š. ir V. Š. dėl paskolintų pinigų metu, o L. N. įsikišus į šį konfliktą, šaunamuoju ginklu – 7,65 mm kalibro pistoletu ne mažiau kaip keturis kartus šovė į L. N. , padarydamas jam šautinę žaizdą pakaušio kairėje pusėje, dvi šautines žaizdas krūtinės ląstoje, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir kiaurinę šautinę žaizdą dešinėje plaštakoje su V piršto lenkiamojo sausgyslės bei nervų pažeidimu, vertinamą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; be to, ne mažiau kaip du kartus šovė į V. Š. , padarydamas dvi šautines žaizdas ir kraujosruvas dešinio sėdmens srityje, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir taip pasikėsino nužudyti du žmones;
jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu ir būdu, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, įsigijo šaunamąjį ginklą – 7,65 mm kalibro pistoletą ir ne mažiau kaip šešis fabrikinės gamybos 7,65 mm kalibro Brauningo šaudmenis, kuriuos laikė, o 2006 m. spalio 26 d. ryte neteisėtai gabeno į UAB ,,Vizualas“ patalpas Vilniuje, Savanorių pr. 11, kur juos panaudojo pasikėsinimo nužudyti du žmones metu, po to neteisėtai 7,65 mm kalibro pistoletą gabeno ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi A. B. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo pagrindai nepasikeitė ir neišnyko, jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, todėl kardomosios priemonės rūšies pakeitimui nėra pagrindo. Siekiant netrukdomai išnagrinėti bylą, suėmimo terminas tęstinas.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. B. gynėjas skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog įtarimas A. B. pareikštas ydingai, nes nėra jokių faktinių duomenų, kad jis pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą, o įtarimai grindžiami tik prielaidomis. A. B. kategoriškai neigia pasikėsinęs padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo nuomone, šūvius iš nenustatyto prietaiso į V. Š. sėdmenis bei L. N. rankos delną greičiausiai inscenizavo patys nukentėjusieji.
Kaltinamasis A. B. labai pergyvena dėl jam pareikštų kaltinimų, visą laiką galvoja apie laisvėje likusius vaikus, žmoną, tėvus, draugus ir pažįstamus – dėl nervinės įtampos jam smarkiai pablogėjo bendra sveikatos būklė. Jis nebaustas ir neteistas, morališkai tvirtas, sąžiningas, turi puikią šeimą – žmoną N. B., dirbančią UAB „GIDENTA“ bendrosios praktikos slaugytoja, du nepilnamečius vaikus – moksleivę dukrą K. B. ir mažametį sūnų D. B., pastovią gyvenamąją vietą bei nekilnojamąjį turtą. A. B. suėmus, jo šeima patyrė didžiulį ekonominį smūgį, suimtojo vaikai patyrė ir patiria didžiulį neigiamą psichologinį poveikį. Teismas neatsižvelgė, jog, panaikinus ginamajam kardomąją priemonę – suėmimą, UAB „Saultrans statyba“ įsipareigojo A. B. nedelsiant priimti dirbti.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas in abstrakto. Jis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Siekdamas, jog konkrečiu atveju suėmimas neviršytų pagrįsto termino, teismas turi išnagrinėti ir priimtame sprendime išdėstyti visus faktus, patvirtinančius ar paneigiančius tokio viešojo intereso buvimą. EŽTT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. 3 d. reikalauja, sprendžiant asmens prašymą dėl paleidimo iš suėmimo, apsvarstyti alternatyvius jo atvykimo į teismą ar pas prokurorą užtikrinimo būdus nurodant, kodėl alternatyvios priemonės negarantuotų jo atvykimo į teismą arba pas prokurorą ir kodėl teismo procesas tinkamai nevyktų, paleidus jį iš suėmimo. Taip pat EŽTT pabrėžė, jog Konvencijos 5 str. 3 d. kontekste asmenys, kurie vykstant procesui yra suimti, turi teisę į tai, kad jų bylų nagrinėjimą valstybės institucijos organizuotų ir bylas išnagrinėtų kuo skubiau bei dėmesingiau. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, jog suimtas asmuo gali net ir sąmoningai vilkinti procesą, juolab kad Konvencijos 6 str. nereikalauja, jog suimtas asmuo aktyviai bendradarbiautų su teisminėmis institucijomis.
Pažymėtina, kad ginamojo sutuoktinei N. B. per visą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu nebuvo leista susitikti Lukiškių TI-K su suimtu vyru, todėl N. B. ir jų vaikai priverstinę dirbtinę izoliaciją su vyru bei tėvu laikė ir laiko jų šeimos orumo žeminimu bei kankinimu, siekiant vienintelio tikslo, jog morališkai palūžęs ginamasis teismui pradėtų pasakoti tai, ko jis savo gyvenime niekada nėra padaręs.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d. ir Konvencijos 5 str. 3 d. tiek teismas, tiek ir kitos valstybinės institucijos įpareigojami suimtųjų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti bei bylas nagrinėti taip, kad jų judėjimo laisvės suvaržymas truktų kiek įmanoma trumpiau.
Gynėjas mano, jog suėmimas A. B. galėjo būti skirtas tik tada, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis nebuvo galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų arba anksčiau jam taikytos poveikio priemonės buvo neveiksmingos.
Be to, gynėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis, kuria pratęstas A. B. suėmimo terminas, yra formali.
Teismo posėdyje gynėjas ir suimtasis prašo gynėjo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimtojo A. B. gynėjo skundas atmetamas.
BPK 122 str. detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas. 2006 m. spalio 27 d. skiriant A. B. suėmimą bei vėliau jį pratęsiant, šiuo aspektu įstatymas nepažeistas.
Tačiau gynėjas teisus skunde nurodydamas, jog skundžiama nutartis yra formali.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 22 p. teismams išaiškinta, kad nutarties paskirti suėmimą arba pratęsti jo terminą turinys ir forma turi atitikti BPK 125 str. 2 d. reikalavimus. Joje, be kitų būtinų duomenų, glaustai aprašomos nusikalstamų veikų, kurių padarymu asmuo įtariamas, aplinkybės, nurodomos suėmimo skyrimo sąlygos bei pagrindai ir motyvai. Tais atvejais, kai yra keli pagrindai, nutartyje nurodomi visi ir motyvuojamas kiekvieno pagrindo buvimas.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog nenurodyti konkretūs suėmimo pagrindai, o tik konstatuojama, kad suėmimo pagrindas ir sąlygos neišnyko, todėl terminas tęsiamas. Toks nutarties turinys visiškai neatitinka BPK 125 str. 2 d. 4 p. nustatytų reikalavimų. Visais atvejais teisėjas turi nurodyti BPK 122 str. 1 d. nustatytą suėmimo pagrindą (pagrindus) ir jį (juos) pagrįsti tinkamais motyvais.
Tačiau tai, jog skundžiamos nutarties turinys neatitinka minėtų reikalavimų, nereiškia, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta.
Iš bylos medžiagos matyti, jog suėmimas A. B. paskirtas visais trimis BPK 122 str. 1 d. numatytais pagrindais (t. 1, b. l. 186).
Iš ankstesnės apygardos teismo 2007-04-23 nutarties, kuria taip pat buvo tęsiamas suėmimo terminas (t. 3, b. l. 3-4), matyti, kad suėmimas A. B. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, todėl darytina išvada, jog skundžiama nutartis taip pat pratęsta tuo pačiu pagrindu.
A. B. kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų ir padaręs apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 4, 6 d.), už kuriuos pagal galiojančius įstatymus numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Gynėjas skunde akcentuoja, jog A. B. šeima dėl jo suėmimo patiria ekonominį ir psichologinį poveikį.
Atkreipiamas dėmesys, kad A. B. kaltę arba nekaltumą nustatys bylą nagrinėjantis teismas, tačiau įtarimo pareiškimą, remiantis bylos duomenimis, sąlygojo viešasis interesas, kuris šiuo atveju yra svarbesnis.
Antra vertus, skunde minimos aplinkybės, jog A. B. turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, neteistas, augina du vaikus, iš kurių vienas mažametis, ir pan., reikšmingos nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau dėl siekio užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės keistinumą.
Dėl to daroma išvada, kad gynėjo skunde išdėstyti argumentai nėra pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti į švelnesnę.
Aukštesnės instancijos teismo teisėja taip pat neįžvelgia, jog apygardos teismas būtų neteisingai vertinęs bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos, nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą, ar būtų pažeisti gynėjo skunde minimi Konvencijos 5 str. 3 d. reikalavimai bei BPK numatytos griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo taisyklės.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, persekiojant už inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme šiuo metu vyksta intensyvus įrodymų tyrimas. Šie duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę bei atitinka EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (o taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą.
Dėl to šioje proceso stadijoje pratęstas suėmimo terminas vis dar patenka į pateisinamą tokio laiko tarpo sampratą, nes tyrimas vyksta gana intensyviai.
Atsakant į gynėjo skundo teiginį, kad suimtajam nebuvo leista pasimatyti su žmona, pasakytina, jog šis klausimas nepriskirtas aukštesniojo teismo teisėjos kompetencijai, nagrinėjant suėmimo pratęsimo klausimą.
Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad A. B. gali būti padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str.), nors jis pasirinko gynybos būdą tai neigti. Duomenų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys.
Visa tai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, leidęs A. B. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.
BPK 121 str. 2, 5 d. nuostatos numato, kad skiriant kardomąją priemonę reikia nustatyti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Tos pačios nuostatos taikomos ir pratęsiant kardomąją priemonę.
Dėl to skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, nenagrinėjami. Tai bus padaryta, priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo bus užbaigtas bylos nagrinėjimas, ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas bus apskųstas.
Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad A. B. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 str.) nepažeistos.
Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimtojo A. B. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.