- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- eI-1481-1066/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. J. padavė teismui skundą (el. b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. (17.5-40) R-6328 „Dėl žemės mokesčio perskaičiavimo“ ir įpareigoti VMI perskaičiuoti pareiškėjui žemės mokestį už jam priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalį už 2014–2017 metus.
1.1. Skunde paaiškina, kad pareiškėjas VMI pateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, iš kurio matyti (aiškinamasis raštas, kurį pasirašė projekto autorius S. M.), kad iš 6,3074 ha šio žemės sklypo pareiškėjui priklauso žemės sklypas Nr. 2 (plotas 0,4017 ha), žemės sklypas Nr. 3 (plotas 0,4018 ha), žemės sklypas Nr. 4 (plotas 0,4017 ha), žemės sklypas Nr. 5 (plotas 0,4018 ha), ir pareiškėjui priskirtini žemės plotai patenka į vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę. Todėl, mano, kad apskaičiuojant žemės mokestį jiems turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ŽMĮ) 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta lengvata.
1.2. Pažymi, kad teikdamas VMI minėtus dokumentus prašyme perskaičiuoti žemės mokestį nurodė, kad jam visa priklausanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis 2014–2017 m. pateko į vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę, o ir pagal tuo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, nustatytą ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
1.3. Teigia, kad skundžiamame atsakovės 2018 m. lapkričio 8 d. rašte nėra paneigiamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam priskirtini visi žemės plotai patenka į vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę. Raštas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. VMI atsisakė perskaičiuoti žemės mokestį tik tuo pagrindu, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įraše (9.2 punktas) yra įrašyta „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos zonos“, kurios, kaip matyti iš NTR įrašo, sudaro visą 6,3074 ha žemės sklypą. Mano, kad ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos lengvatos taikymui pakanka aplinkybės, jog žemė patenka į vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę. Įstatyme nėra privalomo reikalavimo, jog tokia aplinkybė dar būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Plečiamas minėto įstatymo taikymas nėra pagrįstas.
1.4. Todėl VMI neneigiant, kad pareiškėjui priklausanti pirmiau minėta žemė patenka į vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę, nebuvo jokio teisinio pagrindo minėtame įstatyme įtvirtintos lengvatos netaikyti ir neperskaičiuoti žemės mokesčio. Be to, mano, kad NTR įrašas (9.2 punktas) „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos zonos“, kurios, kaip matyti iš NTR įrašo, sudaro visą 6,3074 ha žemės sklypą, leidžia tvirtinti, jog pirmiau minėta aplinkybė, esanti pagrindu taikyti minėtai lengvatai, yra įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VMI atsiliepime į skundą (b. l. 1–5, el. b. l. 18–22) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad rašte pareiškėjui buvo išsamiai ir detaliai paaiškinta dėl ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų taikymo, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, priimant sprendimą neperskaičiuoti žemės mokesčio. Rašte nurodytos sąlygos, kurioms esant (pakrantės apsaugos juostų žemę įregistravus NTR), VMI perskaičiuotų žemės mokestį. Mano, kad rašte išdėstyti motyvai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus, raštas yra pagrįstas teisės aktų normomis, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.1. Pažymi, kad žemės mokestį administruojančiuose teisės aktuose lengvata nustatyta tik vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemei (bet ne kartu nustatytai vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų žemei). Todėl tais atvejais, kai NTR duomenyse atitinkamo žemės sklypo NTR išrašo 9 dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ nurodyta tik bendra specialioji sąlyga, tai nėra pagrindo taikyti ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos lengvatos, t. y. neapmokestinti žemės mokesčiu vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės. Pagal sklypo Registrų centro NTR centrinio duomenų banko išrašo duomenis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) sklypo dalis, kita dalis – (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvos Respublikai. NTR išrašo 9 dalyje „Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ 9.2 papunktyje nurodyta bendra „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, kurios plotas 6,3074 ha, tačiau nėra išskirta atskirai paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos plotas.
2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie prašymo pateiktame įsakyme, kuriuo tvirtinamas sklypo formavimas ir pertvarkymas į penkis atskirus kitos paskirties žemės sklypus, dalyje 2.1. (sklypo Nr. 1) skiltyje XXIXa nurodyta Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 20483 kv. m, o skiltyje XXlXb taip pat nurodyta Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 12712 kv. m, tačiau vandens telkiniu pakrantės apsaugos juostos bei jos ploto nenurodyta. Be to, nei prie prašymo pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. lapkričio 25 d. sprendime, nei įsakyme nėra nurodyta, kurie naujai suformuoti sklypai nuosavybės teise turi priklausyti pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad žemės mokestis apskaičiuojamas pagal Registrų centro mokesčių administratoriui pateiktus NTR duomenis, pareiškėjui žemės mokestis už 2014–2017 metus už sklypą apskaičiuotas pagal NTR duomenis (kuriuose yra nurodytas tik vienas sklypas) ir kurie iki šiol nepatikslinti. Teritorinis registratorius – valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas neturi dokumentų ir duomenų apie žemės sklypui nustatytą vandens telkinių apsaugos juostos plotą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui apskaičiuoto 2014–2017 metų žemės mokesčio už jam priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perskaičiavimo, pritaikant Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės neapmokestinimo lengvatą.
4. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalies savininkas (el. b. l. 5–8, 60–63). Pareiškėjas 2018 m. spalio 9 d. pateikė atsakovei prašymą „Dėl žemės mokesčio perskaičiavimo už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – prašymas) perskaičiuoti žemės mokestį už 2014–2017 metus už sklypą ir pritaikyti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės neapmokestinimo lengvatą. Prie prašymo pareiškėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 31SK-1980-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. A-1394 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. A-1438 „Dėl adresų suteikimo“, pertvarkymo projekto rengėjo UAB „Ertera“ aiškinamąjį raštą dėl naujai formuojamų sklypų (el. b. l. 31–59, 72–73, 74–76, 82–84).
5. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. prašymą, VMI surašė skundžiamą 2018 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. (17.5-40) R-6328 (el. b. l. 9–10, 29–30), kuriame konstatavo, kad pagal pareiškėjo pateiktus sklypo pertvarkymo projektus, kurie dar neįregistruoti NTR, perskaičiuoti žemės mokesčio nėra pagrindo. Skundžiamame rašte VMI taip pat nurodė, kad:
(1) pagal ŽMĮ 12 straipsnio 4 dalies nuostatas žemės mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius pagal Registrų centro pateiktus NTR duomenis ir kad pagal šiuo metu NTR esančius sklypo NTR centrinio duomenų banko išrašo 9 dalies „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ duomenis, 9.2 papunktyje nustatyta bendra specialioji sąlyga – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonai ir pakrantės apsaugos juostai, kuri įregistruota pagal Apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendimą Nr.7-5498 ir iki šiol tebėra nepakeista;
(2) pagal Taisyklių 24.2. papunktį, žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas), jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, t. y. ši lengvata taikoma, jei NTR duomenyse yra atskirai nurodyta vandens telkiniu pakrantės apsaugos juostu žemė bei nurodytas jos plotas;
(3) VMI galės perskaičiuoti žemės mokesti už Sklypą, kai duomenys apie pakrantės apsaugos juostų žemę bus įregistruoti NTR.
6. Pareiškėjo teigimu, visa jam priklausanti sklypo dalis 2014–2017 m. pateko į vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę, o pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą, žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
7. Apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, žemės mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti (Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).
8. ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 24.2 papunktyje, nustatant, jog žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė, jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“. Pagal Taisyklių 25 punkto nuostatas duomenys apie šių taisyklių 24.1–24.5 papunkčiuose išvardytus neapmokestinamus plotus gaunami iš NTR, kuriuos pateikia Registrų centras. Jei Registrų centro pateiktuose duomenyse 24.1–24.5 papunkčiuose išvardyti neapmokestinami plotai nenurodyti, tačiau mokesčio mokėtojas turi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimu (iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus) išduotą dokumentą apie jo sklype esančius neapmokestinamus plotus, tai šiuos neapmokestinamus plotus mokesčio mokėtojas turi įregistruoti NTR. Registrų centrui pateikus NTR patikslintus duomenis apie mokesčio mokėtojo įregistruotus neapmokestinamus plotus, mokesčių administratorius patikslina deklaracijas.
9. Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto (Taisyklių 24.2 punkto) lengvata nustatyta tik vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemei (bet ne kartu nustatytai vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų žemei) ir taikoma tuomet, jei NTR duomenyse yra atskirai nurodyta vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų žemė bei nurodytas jos plotas.
10. Kaip jau minėta, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 16070/63074 sklypo dalis, kita dalis – 47004/63074 priklauso Lietuvos Respublikai. NTR išrašo 9 dalyje „Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ 9.2 papunktyje nurodyta bendra „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, kurios plotas 6,3074 ha, tačiau nėra išskirta atskirai paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos plotas. Kaip teisingai savo atsiliepime pastebėjo atsakovė, pareiškėjo prie prašymo pateiktame Įsakyme, kuriuo tvirtinamas sklypo formavimas ir pertvarkymas į penkis atskirus kitos paskirties žemės sklypus, dalyje 2.1. (sklypo Nr. 1) skiltyje XXIXa nurodyta Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 20 483 kv. m, o skiltyje XXIXb taip pat nurodyta Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 12712 kv. m, tačiau vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei jos ploto nenurodyta. Atitinkamai: dalyje 2.2. (sklypo Nr. 2) skiltyje XXIXa – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 3934 kv. m, XXIXb – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 3917 kv. m; dalyje 2.3. (sklypo Nr. 3) skiltyje XXIXa – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 4018 kv. m, XXIXb – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 4018 kv. m; dalyje 2.4. (sklypo Nr. 4) skiltyje XXIXa – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 4017 kv. m, XXIXb – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 4017 kv. m; dalyje 2.5 (sklypo Nr. 5) skiltyje XXIXa – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 4018 kv. m, XXIXb – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona – 4018 kv. m, t. y. pateiktame Įsakyme yra nustatytos tik Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos arba yra netikslumų. Be to, nei pareiškėjo atsakovei pateiktame NŽT 2016 m. lapkričio 25 d. sprendime, nei Įsakyme, nėra nurodyta, kurie naujai suformuoti sklypai nuosavybės teise turi priklausyti pareiškėjui.
11. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė skundžiamame rašte pareiškėjui nurodė, jog žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro mokesčių administratoriui pateiktus NTR duomenis ir pažymėjo, kad žemės mokestis galėtų būti perskaičiuotas įregistravus atitinkamus sklypo duomenis apie pakrantės apsaugos juostų žemę NTR, tačiau pareiškėjas šių duomenų, be kurių atsakovė negali nustatyti ir taikyti pareiškėjo prašomos žemės mokesčio lengvatos, iki šiol nepatikslino.
12. Vadinasi, pareiškėjo prašymas taikyti ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą lengvatą, nesant duomenų apie pareiškėjui priklausančią vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą bei jos plotą, negalėjo būti tenkinamas. Todėl atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. (17.5-40) R-6328 „Dėl žemės mokesčio perskaičiavimo“, kuriuo atsakovė atsisakė pareiškėjui taikyti vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės neapmokestinimo lengvatą, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jo naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, atitinkamai netenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti VMI perskaičiuoti pareiškėjui žemės mokestį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.