Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-327-2014

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00131-2013-9

2014 m. lapkričio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Mariui Žu­kaus­kui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai L. B., nuteis­ta­jam D. Ž., jo gynėjai advokatei Reginai Kvalitienei, vie­šame teismo po­sė­dy­je ape­lia­ci­ne tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apy­lin­kės pro­kuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž.: pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 178 str. 1 d. – dėl L. B. turto vagystės, išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis da­ly­va­vo padarant nu­si­kalstamą veiką; pagal BK 302 str. 1 d. – dėl L. B. asmens tapatybės kortelės vagystės, išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; pagal BK 178 str. 2 d. – dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto pagrobimo, pripažintas kaltu ir jam paskirta vienerių metų laisvės atė­mimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – du metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendį.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys patenkintas visiškai. UAB (duomenys neskelbtini) priteista iš D. Ž. 148,39 litų turtinės žalos atlyginimas. L. B. civilinis ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. nuteistas už tai, kad 2013-02-03, apie 14 val., veikdamas su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atvirai – parduotuvės darbuotojų ir klientų akivaizdoje pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias 11 vnt. saldainių dėžučių „Merci Grosse“ už 148,39 Lt (vieneto kaina 13.49 Lt), tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas 148,39 Lt turtinę žalą.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad 2013-02-10, tiksliau nenustatytu laiku, esant laisvam priėjimui – būdamas pas savo draugę L. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš buto pa­gro­bė L. B. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“ 779 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ 400 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ 300 Lt ver­tės, nešiojamą kompiuterį „Asus K50IJ“ 2700 Lt vertės, dulkių siurblį „Electrolux“ 279 Lt vertės, penkis vienetus virtuvinių peilių „Tramontin“ neturinčių turtinės vertės, tuo padarydamas nuken­tė­ju­siajai L. B. bendrą 4458 Lt turtinę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad 2013-02-10, tiksliau nenustatytu laiku, esant laisvam priėjimui – būdamas pas savo draugę L. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš buto pagrobė dokumentą – L. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Prokuratūros apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išteisino D. Ž. pagal BK 302 str. 1 d. motyvuodamas tuo, kad kaltinimas grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurie kelia abejonių, nes ji tuo metu vartojo alkoholį, buvo užmigusi. Šis teismo motyvas nepa­grįs­tas, nes faktas, kad nukentėjusioji tuo laikotarpiu piktnaudžiavo alkoholiu, bei tai, jog nėra kitų as­me­­nų, ar duomenų, galinčių suteikti informacijos apie įvykį, nėra besąlygiškas pagrindas netikėti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusiosios L. B. parodymai buvo nuoseklūs ir nekėlė abejonių. Tai, kad L. B. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, nesuponuoja many­mo, kad ji nesuvokė savo ir kitų asmenų atliekamų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad nuken­tė­ju­sio­ji turi psichikos, ar kitų sutrikimų, įtakojančių jos parodymus. Nepagrįstai teismas ištei­sino D. Ž. dėl L. B. priklausančio turto pagrobimo. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad D. Ž. nukentėjusiosios daiktus pagrobė 2013-02-10, o pagrobti daiktai 2013-02-07 ir 2013-02-08 užstatyti lombarde, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad D. Ž. pateiktas kaltinimas nėra aiškus, su­var­žo­ma teisė į gynybą. Kaltinime buvo nurodyta, kad tikslus nusikalstamos veikos pa­da­rymo laikas nenu­statytas. Pagal nukentėjusiosios parodymus, ji tuo metu nesaikingai vartojo al­koholį, todėl negali tiksliai papasakoti, kas konkrečiai vyko tomis dienomis. Daiktų ji pasigedo 2013-02-10, todėl ta data ir buvo kaltinime nurodyta kaip nusikalstamos veikos padarymo laikas. Svarbu ir tai, ar nu­ken­tėjusioji leido D. Ž. jai priklausančius daiktus išnešti iš namų. Nukentėjusioji teigė, kad savo daiktų D. Ž. nedavė priduoti į lombardą, o už gautus pinigus pirkti jai alkoholį. Ji pa­ro­dė, kad D. Ž. alkoholį jai pirko už savo pinigus, kad kompiuteryje buvo saugoma svarbi in­for­­macija, todėl ji negalėjo leisti D. Ž. jo paimti. Ji parodė, kad buvo pagrobti visi jos mo­bi­laus ryšio telefonai, teigė, kad negalėjo jų duoti, nes dviem iš jų, ji nau­dojosi, o trečiuoju – ne. Teis­mas, išteisindamas D. Ž., rėmėsi jo parodymais, kad nukentėjusi jam paskolino daik­tus, kuriuos įkeitęs lombarde, pirko jai alkoholį. Nurodo, kad tokias aplinkybes patvirtina ir liu­dytojo A. V. parodymai apie daiktų įkeitimo aplinkybes. Tačiau liudytojas A. V. yra D. Ž. draugas, be to, nėra duomenų, kad už gautus lombarde pinigus D. Ž. pirko nu­ken­tė­ju­siajai alkoholį. Be to, nuosprendyje teismas nurodė, kad liudytojas V. M. matė, kaip D. Ž. nešė raudonos spal­vos siurblį, tuo tarpu nukentėjusioji parodė, kad siurblys buvo pilkas. Teismas tinkamai neuž­fiksavo siurblio spalvos. Nuosprendyje nurodoma, kad D. Ž. pateiktą versiją patvirtina ir jo laiškų nukentėjusiajai turinys. Iš laiškų matyti, kad leidimo išnešti ir užstatyti daiktus nuken­tė­jusioji nebuvo davusi. Taigi, šiais motyvais remiantis darytina išvada, kad 2014-03-26 Kauno apy­linkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl D. Ž. išteisinimo pagal BK 178 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. neatitinka bylos aplinkybių.

D. Ž. atsikirtime į apeliacinį skundą prašoma prokurorės skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014-03-26 nuosprendį palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji L. B. palaikė apeliacinio skundo reikalavimus.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos pro­kuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ape­liacinis skundas ten­ki­na­mas iš dalies.

Pagal (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplin­ky­bių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas D. Ž. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir išteisindamas pagal BK 178 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio by­los nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai iš­dės­tė ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tačiau dėl BK 178 str. 1 d. numa­ty­tos nusikalstamos vei­kos padarė faktines bylos aplinkybes neatitin­kan­čias išvadas, ko pasėkoje netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą, kas sudaro pagrindą pakeisti nuos­pren­dį vadovaujantis BPK 328 str. 3 p. ir 4 p.

Prokuratūros apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išteisinamojo nuosprendžio dalį grindė D. Ž., liudytojo A. V. parodymais, D. Ž. laiškais nukentėjusiajai, nepa­grįs­tai netikėjo nukentėjusiosios L. B. parodymais. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teis­mas tinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus bei nuos­pren­dyje motyvavo išvadą dėl įrodymų nepakankamumo, pagrįstai sprendė, kad D. Ž. kaltei pavogus daiktus ir doku­men­tą L. B. bute pagrįsti nepakanka vien tuo metu piktnaudžiavusios alkoholiniais gėrimais nu­ken­tėjusiosios parodymų, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Vienu iš D. Ž. išteisinimo pagal BK 178 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. pagrindu apylinkės teismas nurodė kaltinamajame akte nurodytą šių nusikalstamų veikų padarymo datą – 2013-02-10, tuo tarpu, kai tariamai pagrobti daiktai lombarde buvo įkeisti 2013-02-07 ir 2013-02-08, tai yra keletą dienų prieš tariamą vagystę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė pateikė prašymą kaltinamajame akte išdės­ty­tas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prašyme išdėstė, kad L. B. turtą – mobilaus ry­šio telefoną „Nokia 5230“ 779 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ 400 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ 300 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus K50IJ“ 2700 Lt vertės, dulkių siurblį „Elektrolux“ 279 Lt vertės, penkis virtuvinius peilius „Tramontin“ ir L. B. asmens tapatybės kortelę D. Ž. pagrobė 2013-02-07 - 2013-02-10 laikotarpiu, tiks­liau nenustatytu laiku. Teisėjų kolegija šį prašymą atmeta. Kaltinamajame akte nurodyta šių nusi­kals­tamų veikų padarymo data buvo tik vienas iš pagrindų abejoti D. Ž. kalte padarius šias veikas. Aplinkybės dėl kaltinimo netikslumo net ir patikslinus kaltinimą nepaneigia abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Aplinkybė, kad nukentėjusioji L. B. galimai pada­ry­tų nusikalstamų veikų laikotarpiu nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, yra neginčijama. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiosios parodymus apie to laikotarpio jos veiksmus ir spren­di­mus, kad nedavė D. Ž. kaltinime nurodytų daiktų, vertino kritiškai, kaip nepaneigiančius ga­li­mybės, kad nukentėjusioji pati leido šiuos daiktus išnešti iš buto. Nukentėjusiosios teiginys, jog negalėjusi leisti D. Ž. paimti kompiuterį, nes jame buvusi svarbi jos darbui informacija, tei­sė­jų kolegijos nuomone, nepaneigia abejonių dėl nukentėjusiosios apsisprendimo valios stiprumo al­ko­holio poveikio įtakoje, turint galvoje, kad L. B. tuo laikotarpiu gydėsi nuo priklau­somy­bės alkoholiui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įro­dy­mus, sprendžia, kad nukentėjusiosios L. B. parodymai apie daiktų iš nukentėjusiosios buto paėmimo aplinkybes tiek iki­teis­mi­nio tyrimo eigoje, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs ir gana prieštaringi, apylinkės teismas pagrįstai juos vertino kaip nepatikimus, nepa­tvir­tintus kitais byloje ištirtais įrodymais. Ir apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji patvirtino, kad daiktų dingimo laikotarpiu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kad kartais pra­šy­da­vo D. Ž. nupirkti alkoholio. Be šių nukentėjusiosios parodymų, jokie bylos įrodymai nepa­tvir­tina fakto, kad nukentėjusiosios ir kitus nurodytus daiktus, kurie nebuvo įkeisti, bei asmens tapa­tybės kortelę pagrobė D. Ž.. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teis­mui nebuvo pa­grindo remtis tokiais parodymais bei teikti jiems didesnę įrodomąją reikšmę nei kal­ti­namojo parodymams, kuriuos patvirtina ir liudytojo A. V. parodymai bei lombardo, ku­ria­me už paskolas buvo įkeisti nukentėjusiajai priklausantys trys mobilaus ryšio telefonai ir kom­piuteris, sutarčių kopijos. Nukentėjusiosios parodymai nepaneigia kaltinamojo nurodytų faktų apie nukentėjusiosios nuolatinį girtavimą, kaip ir aplinkybės, kad jis galėjo paimtus daiktus įkeisti lom­bar­de nukentėjusiosios prašymu. Jo laiškai nukentėjusiai taip pat neprieštarauja jo pateiktai įvykių aiškinimo versijai. Remiantis nukentėjusiosios parodymais buto durys buvo išlaužtos dar prieš daik­tų dingimą, nakčiai D. Ž. jas surišo chalato diržu su spintos rankena. Todėl jam išėjus, durys buvo neužrakintos, o ji jo išeinančio nelydėjo, be to, kada tiksliai dingo daiktai pasakyti negalėjo. Nors nukentėjusioji teigė, kad prieš užmigdama matė, kaip D. Ž. paima jos telefoną, tačiau telefonai lombarde buvo įkeisti 2013-02-07 ir 2013-02-08, t. y. trims ir dviems dienoms iki kalti­na­ma­jame akte nurodyto įvykio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad duomenų apie peilių dingimo aplinkybes byloje apskritai nėra, o liudytojo V. M. parodymai apie tai, kad jis matė D. Ž., nešantį raudoną dulkių siurblį, nėra pakankami daryti išvadą, kad D. Ž. pavogė pilkos spalvos nukentėjusiosios dulkių siurblį. Tai, kad siurblys buvo dviejų spalvų, kaip ape­liaciniame teisme apklausiama parodė nukentėjusioji, teisminio bylos nagrinėjimo metu nenu­ro­dė nei nukentėjusioji, nei liudytojas V. M..

Prokurorės skundo argumentas, jog D. Ž. parodymai ir versijos vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti by­lo­je esančiais įro­dy­mais, yra deklaratyvus. Teikti savo versijas apie inkriminuotą nusikalstamą vei­ką ir įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra kaltinamojo teisė, o įrodyti jo kaltę yra bau­džia­mą­jį per­se­kio­jimą vykdančių institucijų pareiga. Taip pat ir skundo argumentas, kad nėra įrodymų, jog už užsta­ty­tus nukentėjusiosios daiktus D. Ž. pirko alkoholinius gėrimus L. B., pačių kalti­na­mo­jo parodymų nepaneigia.

Todėl kolegija spren­džia, kad apylinkės teismas tinkamai rėmėsi byloje esančiais įrody­mais ir rašytine bylos me­džiaga, pakankamai ir objektyviai juos išanalizavo bei įvertino, padarė ištirtus įro­dy­mus ati­tin­kančią išvadą, kad vien nenuoseklūs nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi pakankamais D. Ž. kaltei pa­da­rius jam inkriminuotą vagystę ir dokumento pagrobimą patvirtinti. Kadangi išnaudojus visas galimybes pašalinti prieš­ta­ra­vi­mus ir abejo­nes, bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog D. Ž. padarė minėtų daiktų vagystę ir dokumento pagrobimą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ap­kal­ti­namasis nuosprendis negali būti grin­džiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nu­sikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Tačiau tei­sėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas neteisingai suformulavo išteisinimo pagrindą pagal BK 178 str. 1 d. – dėl dalies L. B. daiktų – mo­bi­laus ryšio telefonus „Nokia 5230“, „Sam­sung GT-S5230“, „Samsung ir nešiojamo kompiuterio „Asus K50IJ“ vagystės, kuriuos, kaip nus­ta­ty­ta bylos medžiagoje, D. Ž. nukentėjusiosios prašymu už­sta­tė lombarde. Šiuo atveju D. Ž. turėjo būti išteisintas kaip nepa­daręs veikos, turin­čios nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­žen­gimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kitų daiktų, kurių D. Ž. lombarde neužstatė, t. y. 279 Lt vertės dulkių siurblio „Electrolux“ ir penkių virtuvinių peilių „Tramontin“, neturinčių turti­nės ver­tės, vagystės bendra turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.), todėl nusikalstama veika dėl šių daiktų vagystės turi būti kva­lifikuojama pagal BK 178 str. 4 d., numatančią baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Dėl šios veikos D. Ž. išteisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nu­si­kalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Dėl neteisingai suformuoto išteisinimo pagrindo skundžiamas nuosprendis keičiamas pagal BPK 328 str. 3 p.

Išteisinus D. Ž. BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodytu pagrindu L. B. civilinio ieš­kinio dalis dėl turtinės žalos 4179 Lt sumai (už mobilaus ryšio telefonus ir nešiojamą kompiuterį) turi būti palikta nenagrinėta (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos 279 Lt sumai (už dulkių siurblį ir penkis virtuvinius peilius) BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatytu pagrindu atmetama. Todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti kiti esminiai BPK pažeidimai. Atsižvelgiant į visa tai, prokurorės apeliacinis skun­das tenkinamas iš dalies, nuosprendis aukščiau nurodytoje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skun­dą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apy­lin­kės teis­mo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalį:

D. Ž. dėl L. B. turto – mobilaus ryšio telefono „Nokia 5230“, 779 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono „Samsung GT-S5230“, 400 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono „Sam­sung“, 300 Lt vertės, nešiojamo kompiuterio „Asus K50IJ“, 2700 Lt vertės, - vagystės pagal BK 178 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusi­kal­timo ar baudžiamojo nusižengimo po­žymių.

D. Ž. dėl L. B. turto – dulkių siurblio „Electrolux“, 279 Lt vertės, pen­kių virtuvinių peilių „Tramontin“, neturinčių turtinės vertės, – vagystės inkriminuotą veiką pagal BK 178 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 4 d. ir jį išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis da­ly­va­vo padarant šią nu­si­kalstamą veiką.

L. B. civilinio ieš­kinio dalį dėl turtinės žalos 4179 Lt sumai palikti nenagrinėtą, ci­vi­linio ieškinio dalį dėl turtinės žalos 279 Lt sumai atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.