- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- I2-3147-983/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05272-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2024 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą Nr. ATRS-6350 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti 2024 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) sprendimą Nr. 12-01-1771; įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo.
Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į Tarnyba su prašymu atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu netenkino jo prašymo ir pradinės karo tarnybos neatidėjo. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, tačiau ir ji 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundo netenkinti. Pareiškėjo teigimu, skundžiamais sprendimais nebuvo atsižvelgta ir tinkamai įvertinta, ar pareiškėjui neatidėjus tarnybos, jam nebus padaryta neproporcingai didelė žala.
Pareiškėjas paaiškina, kad jis supranta piliečio pareigą atlikti tarnybą ir jos nekvestionuoju, tačiau nori, kad jam tarnyba būtų atidėta vos 4-5 mėnesių laikotarpiui, t. y. tarnybą jis galėtų atlikti nuo 2024 m. gruodžio 31 d.
Pažymi, kad nuo 2023 m. gegužės mėn. jis dirba (duomenys neskelbtini) programinės įrangos inžinieriumi. Šiuo metu yra šiek tiek virš 1 metų kaip eina šias pareigas, bet visgi save laiko jaunu specialistu, kuris turi kelti kvalifikaciją, mokintis iš labiau patyrusių kolegų. IT sritis yra sudėtinga, visada besikeičianti sritis, tenka nuolat dalyvauti įvairiuose mokymuose, kursuose, stebėti ir dalintis gerąja praktika. Darbas banke reikalauja itin didelės kompetencijos ir atsakomybės, kadangi tai sritis, kur IT klaidos gali brangiai kainuoti banko reputacijai ir banko klientams.
Nurodo, kad abu viešojo administravimo subjektai teigė, jog KPI 15 str. 1 d. 14 p. saugo tik karo prievolininko asmeninius arba visuomeninius interesus, bet ne ūkio subjekto interesus. Ūkio subjekto nuostoliai, susiję su laikinu darbo santykių sustabdymu, nėra prilyginami neproporcingai dideliu visuomeninių interesų pažeidimui, kadangi pateiktų duomenų visuma nesuponuoja pareiškėjo nepakeičiamumo darbovietėje, kas sąlygotų ūkio subjekto negalėjimą įgyvendinti vykdomų projektų, turinčių įtakos visuomeninių interesų pažeidimui, pasireiškiant, pvz., dalies darbuotojų atleidimu, ūkio subjekto bankrotu ar pan. Tik egzistuojant tokio masto žalai, kuri darytų realią įtaką visuomeninių interesų pažeidimui, būtų galima konstatuoti šių interesų pažeidimą. Darbo veiklos organizavimo prerogatyva yra juridinio asmens pareiga, o ne jame darbo santykių pagrindu veikiančių darbuotojų atsakomybė, todėl, abiejų viešojo administravimo subjektų vertinimu, prašyme nurodyta aplinkybė, kad tarnybos atlikimas sukeltų neproporcingai didelės žalos atsiradimą darbdavio interesų atžvilgiu yra spekuliatyvi bei deklaratyvaus pobūdžio, kadangi organizuojant įmonės veiklą darbdavys turi įvairių opcijų, leidžiančių užtikrinti ūkio subjekto veiklos tęstinumą.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis nekelia klausimo, jog darbdavys negalės užtikrinti savo veiklos tęstinumo, bankrutuos ir pan., tačiau jam ir darbdaviui reikėtų laiko pasiruošti pareiškėjo išvykimui į tarnybą, susiderinti darbų grafikus, galbūt rasti pavaduojantį darbuotoją, skirti didesnį dėmesį prioritetinių projektų įgyvendinimui ir pan. Deja, abu viešojo administravimo subjektai savo sprendimuose pasisakė labai universaliai, formaliai ir šabloniškai, kad kiekvieno piliečio pareiga tarnauti yra aukštesnis prioritetas, kad jam bus išsaugota darbo vieta, kad darbdavys turi planuoti savo veiklą taip, jog darbuotojas galėtų atlikti tarnybą, o verslo procesai nenukentėtų ir pan.
Nurodo, kad jo atlyginimas neatskaičius mokesčių sudaro (duomenys neskelbtini). Tačiau jis norėtų banke sukaupti bent 18 mėnesių nepertraukiamo darbo patirtį, kadangi tokia patirtis turėtų teigiamą finansinę istoriją ateityje jam prisiimant didesnius finansinius įsipareigojimus (pvz., siekiant gauti būsto paskolą).
Teigia, kad 2024-06-30 jis sudarė buto nuomos sutartį, kuri baigia galioti 2025-07-01 (su galimybe nuomos terminą pratęsti). Nuomos mokestis kiekvieną mėnesį sudaro 430 Eur (plius komunaliniai mokesčiai). Atliekant tarnybą nežino, ar galės mokėti nuomos mokestį, jei to nepavyks padaryti, kyla rizika, kad nuomos sutartį nuomotojas arba nutrauks, arba tiesiog nepratęs pasibaigus jos terminui (yra rizika, kad nutraukus nuomos sutartį prarasiu ir depozitą). Tuomet grįžęs iš tarnybos pareiškėjas turės spręsti sudėtingą klausimą ir ieškoti naujo būsto nuomai, bet kartu neturės pajamų, nes tarnybos metu darbovietė jam atlyginimo nemokės. Be to, neaišku, kaip greitai pavyks po 9 mėnesių vėl įsilieti į darbų procesus, gali būti, kad praras kvalifikaciją ir teks eiti į mokymus.
Nuo 2022-06-13 pareiškėjas atlieku dantų tiesinimo procedūrą — nešioja dantis tiesinančias kapas, taip pat jam paskirti ir elaineriai (gumytės sąkandžiui tvarkyti), kuriuos reikia nešioti 22 valandas per parą. Procedūra jau trunka 2 metus, už viską sumokėta apie 3 500 Eur. Iki procedūros pabaigos liko apie 3-4 mėnesius, dabar procedūros nutraukti negali, nes būtina nuolat apsilankyti pas odontologą, atlikti specialias korekcijas, vykdoma stebėsena. Nutraukus procedūrą yra didelė rizika, kad dantys vėl grįš į netvarkingą padėtį, visą procedūrą teks kartoti iš naujo.
Pažymi, kad šiuo metu lanko vairavimo kursus, sutartis pasirašyta, už kursus taip pat sumokėta. Vėlgi nepabaigus šių kursų viską reikės pradėti iš naujo, vėlgi nukentės finansiškai.
Prašo atidėti tarnybą bent 4-5 mėnesiams - tarnybą galėtų atlikti nuo 2024 m. gruodžio 31d. Tokio laikotarpio visiškai užteks pasiruošti tarnybai, aptarti su darbdaviu visus procesus, projektų įgyvendinimą, galbūt net bus surastas darbuotojas, kuris jį pavaduos. Kartu pabaigs dantų tiesinimo procedūrą, su nuomotoju aptars būsto nuomos mokesčio mokėjimo terminus ir sąlygas jam atliekant tarnybą.
Šalies argumentai
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, kad tiek iš Tarnybos atrankos komisijos sprendimo, tiek iš KAM sprendimo matyti, kad buvo išsamiai išnagrinėtos pareiškėjo prašyme bei skunde nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakyta, o išvados pagrįstos objektyviais duomenimis susietais su taikomomis konkrečiomis teisės normomis.
Atsakovė pažymi, kad atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei 9 mėn. trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti / nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės, tačiau žala ir nepatogumai vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjas pateikė argumentus, susijusius su nuolatiniu pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini) bei finansiniais įsipareigojimais, kylančiais iš būsto nuomos sutarties bei vairavimo kursų, tačiau pažymėtina, kad turimas darbas ir/ar kiti įsipareigojimai savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos PPKT atlikimas būtų negalimas. Tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiškėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiškėjo (jo artimųjų) padėtį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan.
Pažymi, jog KPĮ 40 str. užtikrina, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo darbo, garantuojant jiems darbo vietos išsaugojimą. Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalyje yra nurodytas draudimas darbdaviui nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia, atleisti iš darbo darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Be to, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 1 dalis numato, jog PPKT kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo nustatė, jog bazinės socialinės išmokos dydis – 55 Eur.
Apibendrinant, pareiškėjas pavyzdingai atlikdamas tarnybą, kartu su išmoka gaudamas premiją gautų 3663 Eur sumą ((55 Eur × 3,7 + 55 Eur × 3,7) × 9 mėn.). Taip pat, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai gauna pilną valstybės išlaikymą (apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai), už ką pareiškėjas būdamas civiliu moka iš savo asmeninių lėšų ir patiria papildomas finansines išlaidas.
Taip pat pažymi, jog, vertindamas galimą žalos atsiradimą darbo ir karjeros teisių įgyvendinimo aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-278-415/2024 pasisakė, kad šiuo atveju, vertinant galimos kilti žalos pareiškėjo interesams proporcingumą tikslų atlikti karo tarnybos prievolę visuotinai žinomų šių dienų geopolitinių realijų kontekste (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau — ABTĮ) 57 str. 1 d.), yra pagrindas konstatuoti neatidėliotiną besąlyginį karo prievolės vykdymo prioritetą prieš darbo ir karjeros teisių įgyvendinimą.
Dėl tarnybos atlikimo kitu metu, KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad PPKT individualia tvarka atidedama karo prievolininkams, kurie krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems PPKT būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti kitu metu. Ši nuostata aiškiai nurodo, jog asmenys siekdami tarnybos atidėjimo turi pagrįsti ne tik neproporcingai didelę žalą, bet pateikti argumentus bei įrodymus, kad atidėjus tarnybą tolimesniam laikui žalos būtų galima išvengti. Minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama, kad nesusidarytų situacijos, kai asmenys nepagristai galėtų išvengti karo tarnybos (Konstitucinės pareigos).
Aplinkybės, kurios leistų atidėti karo tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo ar jo darbdavio, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti PPKT, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri nepataisomai neigiamai paveiktą jo (jo artimųjų) padėtį, iš esmės neigiamai pakeistą gyvenimo sąlygas, keltų realų pavojų jo (jo artimųjų) sveikatai, gyvybei ir pan., o įmonė turėtų patirti tokią žąlą, kurią būtų galima vertinti per visuomeninių interesų prizmę. Šiuo atveju, pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nebuvo pagrįstos tokiais įrodymais svarstant PPKT atidėjimo klausimą, kurie įrodytų, jog pašaukus pareiškėją į tarnybą būtį patirta neproporcingai didelė žala, kuri atsvertų Konstitucijoje numatytą piliečio pareigą atlikti karo tarnybą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas ginčas dėl Tarnybos 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. ATRS-6350 ir KAM 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 12-01-1771 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atidėti tarnybą.
Pareiškėjas nurodė, kad neproporcingai didelė žala būtų padaryta, nes jis sukūręs nuolatinius darbo santykius su (duomenys neskelbtini), kur atlieka darbdaviui svarbias funkcijas, yra atsakingas už darbdaviui svarbių projektų įgyvendinimą, todėl dėl tarnybos atlikimo būtų sutrikdytas ūkio subjekto veiklos vykdymas, kadangi įmonėje nėra kitų darbuotojų, galinčių perimti jo funkcijas. Prašymas taip pat grindžiamas tuo, kad dėl tarnybos atlikimo pareiškėjas netektų dalies profesinės kvalifikacijos, neįgytų profesinės patirties, o tai galimai turėtų neigiamos įtakos karjeros perspektyvoms, taip pat prarastų iš darbo santykių gaunamas pajamas ir negalėtų vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, kylančių iš būsto nuomos sutarties. Be to, pareiškėjas dėl tarnybos negalėtų pabaigti pradėtų vairavimo kursų. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas yra pradėjęs odontologinį gydymą, kurį privalo tęsti, o dėl tarnybos to padaryti negalės. Nurodė, jog neproporcingai didelės žalos išvengtų, tarnybą atlikdamas nuo 2024 m. gruodžio 31 d.
Tarnyba priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad atrankos komisija, atsižvelgusi į prašyme dėl PPKT atidėjimo išdėstytus motyvus ir juos pagrindžiančius dokumentus, neturi pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja tarnybos atidėjimo pagrindai pagal KPI 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir priėmė sprendimą neatidėti PPKT.
Sprendime atrankos komisija pažymi, jog KPI 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas saugo tik karo prievolininko asmeninius arba visuomeninius interesus, bet ne ūkio subjekto interesus, todėl ūkio subjekto nuostoliai, susiję su laikinu darbo santykių sustabdymu, nėra prilyginami neproporcingai dideliu visuomeninių interesų pažeidimui, pateiktų duomenų visuma nesuponuoja pareiškėjo nepakeičiamumo darbovietėje, kas sąlygotų ūkio subjekto negalėjimą įgyvendinti vykdomų projektų, turinčių įtakos visuomeninių interesų pažeidimui, pasireiškiant, pvz., dalies darbuotojų atleidimu, ūkio subjekto bankrotu ar pan. Sprendime nurodoma, kad tik egzistuojant tokio masto žalai, kuri darytų realią įtaką visuomeninių interesų pažeidimui, būtų galima konstatuoti šių interesų pažeidimą. Taip pat atrankos komisija pažymi, jog darbo veiklos organizavimo prerogatyva yra juridinio asmens pareiga, o ne jame darbo santykių pagrindu veikiančių darbuotojų atsakomybė, todėl pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė, kad tarnybos atlikimas sukeltų neproporcingai didelės žalos atsiradimą pareiškėjo darbdavio interesų atžvilgiu yra spekuliatyvi bei deklaratyvaus pobūdžio, kadangi organizuojant įmonės veiklą darbdavys turi įvairių pasirinkimų, leidžiančių užtikrinti ūkio subjekto veiklos tęstinumą. Atrankos komisijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl tarnybos atlikimo kiltų neproporcingai didelis visuomeninių interesų pažeidimas. Papildomai atrankos komisija pažymi, kad PPKT atlikimo metu karo prievolininkai yra atleidžiami nuo darbo, garantuojant jiems darbo vietos išsaugojimą, t. y. atliekant tarnybą karo prievolininkams yra užtikrinama darbo vietos apsauga, faktiniai darbo santykiai nenutrūksta, be to, darbdavys turi galimybę gauti subsidiją.
Sprendime taip pat nurodyta, kad nepertraukiamo pobūdžio 9 mėnesių trukmės tarnybos atlikimas tikėtinai gali lemti dalies profesinės patirties netekimą bei profesinės patirties neįgijimą, tačiau tai nėra traktuojama kaip tokio masto žala, kuri nusvertų konstitucinę piliečio pareigą atlikti karo tarnybą. Be to, negautos pajamos iš darbo santykių tarnybos atlikimo laikotarpiu yra tikėtina kiekvieno karo prievolininko, turinčio darbo santykius, žala, kuri neturi būti prilyginama neproporcingai didelei žalai pagal KPĮ 15 str. 1 d. 14 p. Pažymėta ir tai, kad finansinių įsipareigojimų egzistavimo faktas nėra traktuojamas kaip žala, kuri karo prievolininko atžvilgiu sukeltų tokio masto neigiamus padarinius, kurie nusvertų konstitucinę piliečio pareigą atlikti karo tarnybą, kadangi visų pirma, kiekvienas asmuo prieš prisiimdamas bet kokius finansinius įsipareigojimus turi įvertinti riziką dėl jų vykdymo esant pašauktam atlikti tarnybą. Be to, nuomos santykių egzistavimo fakto pagrindimas, dėl nuomos santykių nutraukimo įnešto užstato praradimas ar gyvenamosios vietos laikinas netekimas nėra traktuojamas kaip žala, kuri sukeltų tokio masto neigiamus padarinius, jog nusvertų konstitucinę piliečio pareigą atlikti karo prievolę. Pažymėjo ir tai, kad karo prievolininko interesas įgyvendinti ateities planus susijusius su vairuotojo pažymėjimo įgijimu nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste. Nurodė, kad Komisija nevertins prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su karo prievolininko sveikatos vertinimu, nes karo prievolininkų sveikatos vertinimą atlieka Daktaro J. Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos komisija.
Nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu pareiškėjas Krašto apsaugos ministerijai pateikė 2024 m. rugpjūčio 29 d. skundą. KAM 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes ir motyvus, kuriuos nurodė prašyme atidėti PPKT. Konstatuota, kad Tarnybos Sprendimas iš esmės atitinka tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, t. y. jis priimtas įgalioto asmens, jame nurodytas teisinis pagrindas ir pateikti motyvai atitinka pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes. Pažymima, kad sutiktina su ginčijamame Sprendime pateiktų aplinkybių vertinimu ir argumentais, todėl KAM sprendime jie nebekartojami.
Pareiškėjas nesutikdamas su Tarnybos ir KAM sprendimais kreipėsi į teismą.
Dėl Tarnybos ir KAM sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kad pareiškėjui nebuvo atidėta tarnyba iki jo prašomo laikotarpio. Pareiškėjas prašymą atidėti tarnybą grindė argumentais, susijusiais su darbo santykiais, finansiniais įsipareigojimais, pradėtu vairuotojo pažymėjimo įgijimo procesu, pradėtomis odontologinėmis procedūromis.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, tačiau Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatytos visos galimos karo tarnybos rūšys, privalomosios karo tarnybos formos, reikalavimai karo tarnybos subjektams; Konstitucijoje taip pat expressis verbis nėra įtvirtinta pareiga atlikti tokią privalomąją karo tarnybą, kuri įstatymuose įvardyta kaip privalomoji pradinė karo tarnyba; nustatyti krašto apsaugos sistemos organizavimą Konstitucijoje pavesta įstatymų leidėjui; taigi Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo prerogatyva paisant Konstitucijos normų ir principų nustatyti krašto apsaugos sistemos, inter alia (be kita ko) karo tarnybos, reguliavimą. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo ir tai, kad įstatymais reglamentuodamas krašto apsaugos sistemos organizavimo, inter alia karo tarnybos, santykius įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją; jis įstatymu gali nustatyti karo tarnybos rūšis, privalomosios karo tarnybos formas, amžiaus, sveikatos ir kitus reikalavimus karo tarnybos subjektams, karo tarnybos atlikimo tvarką, atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos sąlygas, susijusias su aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai negali atlikti tokios tarnybos (amžius, sveikatos būklė ir kt.).
Ginčo santykius reglamentuoja KPĮ, kuris nustato Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos administravimo tvarką. KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Privalomosios karo tarnybos atidėjimo Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu atveju tvarką nustato krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtintas Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Pagal Aprašo 5 punktą karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Aprašo 6 punktas).
Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytos sąlygos – neproporcingai didelė žala ir karo tarnybos atlikimas kitu metu nėra alternatyvios, todėl atidėjus karo tarnybą, ją privaloma atlikti kitu metu. Pažymėtina, kad teisės aktai konkretaus sąrašo atvejų, kai dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele, neįtvirtina, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi pagrįsti galimą neproporcingai didelę žalą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-556/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2024-629/2021).
Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo darbu banke (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kad KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymui aktuali neproporcingai didelė žala turi būti susijusi su pareiškėjo asmeniniais ar visuomeniniais interesais. Taigi, šiuo teisiniu reguliavimu nėra saugomi kitų subjektų (pvz.: pareiškėjo darbdavio) interesai. Todėl tai, kad pareiškėjo darbdavys gali patirti tam tikrų nepatogumų dėl pareiškėjo tarnybos, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti visuomeninių interesų pažeidimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui atliekant ginčo tarnybą jo darbdavys patirtų tokio pobūdžio finansinius sunkumus, kad tai pasireikštų neproporcingai didele žala visuomeniniams interesams.
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jo darbdavio galimais patirti nuostoliais, nėra pagrįsti įrodymais ir atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą nesudaro pagrindo spręsti dėl tarnybos atidėjimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinė piliečių pareiga atlikti karo tarnybą ir pasirengti ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo gali būti įgyvendinama įvairiomis formomis, kurių įvairovę suponuoja inter alia valstybės gynybos priemonių įvairovė. Todėl įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su karo tarnyba, turi paisyti konstitucinės tos tarnybos paskirties ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų karo tarnybos konstitucinių tikslų įgyvendinimą, t. y. tinkamą piliečių parengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas byloje Nr. 16/2009).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui atsiranda konstitucinė pareiga atlikti PPKT ir ši pareiga nėra savitikslė, ja siekiama pasirengti ginti valstybę nuo ginkluoto užpuolimo.
Teismas taip pat pažymi, kad jis nekvestionuoja pareiškėjo teisės į darbą, tačiau ši teisė nėra absoliuti, todėl ji vertintina karo prievolės vykdymo kontekste. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, jog pareiškėjui atlikus tarnybą, jo profesiniai ir visuomeniniai interesai nukentėtų taip, jog ta žala būtų neproporcingai didelė. Tokie pareiškėjo argumentai savaime nesąlygoja neproporcingai didelės žalos jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams atsiradimo, o subjektyvus pareiškėjo pateikiamas vertinimas dėl jo kvalifikacijos praradimo ir galimai kilsiančios neproporcingos žalos nėra pagrindas taikyti KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Pažymėtina ir tai, jog vertindamas galimą žalos atsiradimą darbo ir karjeros teisių įgyvendinimo aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-278-415/2024 konstatavo, kad vertinant galimos kilti žalos pareiškėjo interesams proporcingumą tikslų atlikti karo tarnybos prievolę visuotinai žinomų šių dienų geopolitinių realijų kontekste, yra pagrindas konstatuoti neatidėliotiną besąlyginį karo prievolės vykdymo prioritetą prieš darbo ir karjeros teisių įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Tarnyba sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo darbdaviui ir pareiškėjui galimai atsirasiantys nepatogumai dėl pareiškėjo tarnybos nelaikytini visuomeninių interesų pažeidimu, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo darbo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš nuomos teisinių santykių teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 1 dalis numato, jog PPKT kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo nustatė, jog bazinės socialinės išmokos dydis – 55 Eur. Taigi, pareiškėjas pavyzdingai atlikdamas tarnybą, kartu su išmoka gaudamas premiją gautų 3663 Eur sumą ((55 Eur × 3,7 + 55 Eur × 3,7) × 9 mėn.). Taip pat, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai gauna pilną valstybės išlaikymą (apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai), už ką pareiškėjas būdamas civiliu moka iš savo asmeninių lėšų ir patiria papildomas finansines išlaidas.
Šiuo klausimu LVAT taip pat yra nurodęs, kad pareiškėjo nurodyti finansiniai įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą. Netgi paskola galėtų būti karo tarnybos atidėjimo pagrindu, tik jeigu būtų nustatyta, jog dėl karo tarnybos asmeniui būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Tokie atvejai turi būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į asmens ir (ar) šeimos pajamas, į tai, ar asmuo turi vaikų, išlaikytinių, ir į kitas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-363-602/2023). Taigi pareiškėjo argumentai dėl didelės žalos, kuri kiltų dėl buto nuomos sutarties nutraukimo, vertintini kaip deklaratyvūs. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo argumentas, jog jam reikalingas 4-5 mėnesių terminas, tam kad galėtų su nuomotoju aptarti būsto nuomos mokesčio mokėjimo terminus ir sąlygas jam atliekant tarnybą taip yra neracionalus, nes neaišku kodėl nuomos sutarties sąlygų aptarimui reikalingas toks ilgas terminas.
Teismo vertinimu ir kitos pareiškėjo nurodytos tarnybos atidėjimo priežastys, kurios siejamos su galimais patirti finansiniais nuostoliais dėl pradėto vairuotojo pažymėjimo įgijimo proceso, pradėtomis odontologinėmis procedūromis, nepagrindžia galimos neproporcingai didelės žalos atsiradimo. Vien tai, kad pareiškėjas gali patirti nepatogumų dėl tarnybos atlikimo, savaime negali būti vertinama kaip neproporcingai didelė žala pareiškėjo interesams.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnybos ir KAM sprendimai yra išsamūs ir pagrįsti, juose nurodyti motyvai yra iš esmės aiškūs, juose nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai laikytini deklaratyviais, kurie nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtų ir pagrįstų Tarnybos ir KAM sprendimų. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Nepanaikinus Tarnybos ir KAM sprendimų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo, todėl šis prašymas atmestinas. Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.