Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugniaus Trumpulio, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo A. T. (A. T.) civilinį ieškinį dėl 850 Eur turtinės žalos atlyginimo nuspręsta palikti nenagrinėtą.

CD diską su vaizdo įrašu ir CD diską su nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2022 m. spalio 3 d., ne vėliau kaip iki 18.30 val., iš prekybos centro „Norfa“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur remonto darbus atliko darbininkas A. T., pagrobė šiam asmeniui priklausantį krepšį „Makita“, kurio vertė 40 Eur, kuriame buvo perforatorius su siurbliu „Makita“, kurio vertė 300 Eur, kampinis šlifuoklis „Makita“, kurio vertė 130 Eur, 2 vnt. akumuliatorių, 5 amperų, kurio vieneto kaina 50 Eur, bendra suma 100 Eur, kroviklis „Makita“, kurio vertė 90 Eur, suktuvas–gręžtuvas „Metabo“ komplektas su dviem akumuliatoriais ir krovikliu, kurio vertė 100 Eur, lazerinis nivelyras „Huepark“, kurio vertė 90 Eur. Iš viso pagrobė svetimą – A. T. priklausantį turtą už 850 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad M. B. išteisintas nepagrįstai, todėl prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir M. B. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei tenkinti visiškai civilinį ieškinį. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados yra iš esmės tinkamai argumentuotos. Nors nagrinėjamu atveju prokurorė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

7. Byloje nustatyta, jog iš prekybos centro „Norfa“ patalpose esančios parduotuvės, kur remonto darbus atliko nukentėjusysis A. T., buvo pagrobtas jam priklausantis krepšys „Makita“ su jame buvusiais įrankiais, pagrobto turto vertė iš viso 850 Eur, ir dėl šių skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių jokių ginčų nekilo. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju nepakanka duomenų M. B. kaltės dėl įvykdytos vagystės konstatavimui.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. savo kaltę dėl krepšio su jame buvusiais įrankiais vagystės viso proceso metu neigė. Apklausiamas tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu M. B. neneigė aplinkybės, kad yra buvęs minėtoje parduotuvėje ir joje apsipirkęs bei pavogęs degtinės butelį. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybės, jog išteisintasis yra lankęsis toje pačioje parduotuvėje ar, kad yra baustas administracine tvarka už 2022 m. spalio 18 d. padarytą administracinį nusižengimą (smulkią vagystę) joje, nėra pakankamos, siekiant pagrįsti M. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą 2022 m. spalio 3 d. Be to, kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog M. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

9. Liudytojas J. J. pirminės 2022 m. spalio 18 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 3 d. į prekybos centrą užėjęs M. B. kėsinosi pavogti sviestą, bet buvo sustabdytas apsaugos darbuotojo, todėl nebuvo sulaikytas, policija nekviesta. Liudytojo teigimu, tą pačią dieną peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras pastebėta, kad M. B. išeina iš prekybos centro nešinas žydros spalvos „Makita“ krepšiu (1 t., b. l. 84–87). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra pateikta vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuota aptariama situacija. Antrosios 2023 m. birželio 16 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. J. nurodė kiek kitokias aplinkybes, susijusias su M. B. apsilankymu minėtoje parduotuvėje. Liudytojas parodė, kad 2022 m. spalio 3 d. M. B. buvo atėjęs į parduotuvę ir prisikrovė prekių į vežimėlį, tikriausiai norėdamas su vežimėliu pasišalinti iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tačiau, matyt, pastebėjo, kad yra sekamas, todėl prekes paliko ir praėjo su tuščiu vežimėliu pro kasas. Pasak liudytojo, M. B. išėjo pro kasas ir, eidamas koridoriumi, pastebėjo gulintį krepšį „Makita“ su instrumentais, kurį paėmė ir išėjo iš parduotuvės (1 t., b. l. 88–91). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. J. parodė, kad tikrai matė kaltinamąjį prekybos centre „Norfa“. Jis, žiūrėdamas filmuotą medžiagą, rado asmens išėjimo iš parduotuvės momentą ir nusprendė atsekti jo kelionę, kur buvo tas asmuo, kuris nešė dėžę. Iš vaizdo įrašo nustatė, kad asmuo išėjo iš parduotuvės pro kasas su vežimu, jame lyg buvo kažkokios produkcijos, asmuo turėjo kvadratinę tašę ar maišą rankose, paliko vežimą parduotuvėje. Asmuo praėjo koridoriumi pro tą vietą, kur buvo palikti nukentėjusiojo instrumentai, išėjo į lauką. Kai asmuo išėjo į lauką, jis nešėsi didelį krepšį „Makita“. Jis atpažino tą žmogų, nes anksčiau yra turėjęs su juo reikalų – buvo sulaikytas arba įspėtas, veidas tikrai matytas. Parduotuvė gavo M. B., vykdančio vagystes, nuotrauką, buvo matyti veidas, tai buvo „šviežia“ nuotrauka, nuotraukoje veido bruožai tikrai sutapo su asmens bruožais filmuotoje medžiagoje. Kai filmuotoje medžiagoje priartino asmens veidą, tikslaus veido nesimatė, bet bruožai atitiko. Nusprendė padėti nukentėjusiajam ir perdavė informaciją atitinkamoms struktūroms. Liudytojo manymu, M. B. galėjo paimti dėžę su instrumentais, nes ir prieš tai bandė kažką paimti.

10. Iš paminėtų liudytojo J. J. parodymų matyti, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojo parodymai proceso eigoje nuolat kito, jis, pasakodamas apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, susijusias su turto pagrobimu, bei su M. B. apsilankymu parduotuvėje, nebuvo nuoseklus. Pirmosios instancijos teismas, atkreipęs dėmesį į liudytojo parodymų viso bylos proceso metu kaitą, pagrįstai pripažino, kad jo parodymai iš dalies prieštaringi. Visų pirma, pagrindą taip teigti sustiprina ir ta aplinkybė, kad antrosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, po kurios buvo atliktas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinis veiksmas, liudytojas J. J. parodė, kad nuotraukoje Nr. 4 atpažino asmenį, tačiau nebuvo tikras, kad šioje nuotraukoje užfiksuotas asmuo, kuris pavogė „Makita“ instrumentus. Jam šis asmuo pasirodė panašus į tą kuris yra užfiksuotas vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 92–97). Antra, liudytojas J. J. tiesiogiai paties vagystės fakto nematė, tik per vaizdo stebėjimo kamerų įrašus atsekė asmens, pavogusio krepšį, judėjimą parduotuvėje. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus, liudytojas J. J. nusprendė, kad tai M. B., nes, kaip nurodė pirminėje apklausoje, tą pačią dieną jis buvo sustabdytas parduotuvėje dėl pasikėsinimo pavogti sviestą, o vėliau jau teigė, kad tą pačią dieną M. B. prisikrovė į prekių vėžimėlį prekių, tačiau pastebėjęs, kad yra stebimas, prekes paliko ir besišalindamas iš parduotuvės pavogė krepšį „Makita“ su jame buvusiais įrankiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog liudytojas dėl esminių detalių nebuvo nuoseklus, todėl vadovautis vien J. J. parodymais ir jų pagrindu panaikinti skundžiamą nuosprendį, nėra pagrindo.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų tiesioginių liudytojų, betarpiškai mačiusių vagystę įvykdžiusį asmenį, tyrimo metu nenustatyta. Apeliaciniame skunde, kaip M. B. kaltę pagrindžiančiu įrodymu, įvardijami ir nukentėjusiojo A. T. parodymai. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad buvo pagrobti A. T. priklausantys daiktai, nėra, tačiau nukentėjusysis iš esmės nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti tai, kad būtent M. B. pagrobė jam priklausantį krepšį su įrankiais, todėl nukentėjusiojo parodymų vertinimas atskirai ir lyginant tarpusavyje su kitų asmenų parodymais, to taip pat nepagrindžia.

12. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nurodoma, kad vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens duomenys nepanašūs į M. B. fizinius duomenis. Prokurorė pažymi, kad liudytojas J. J. atpažino minėtą asmenį ir nėra pagrindo nesiremti ar abejoti šio liudytojo parodymais. Tačiau kaip pažymėjo teisėjų kolegija 10 - ame šios nutarties punkte, nagrinėjamu atveju, liudytojo J. J. nurodytų aplinkybių nepakanka pripažinti M. B. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą buvo atliktas specialusis tyrimas dėl byloje pateiktų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas nagrinėjamas turto pagrobimas, siekiant išsiaiškinti, ar liudytojo minimuose dviejuose vaizdo įrašuose, kuriuose jis teigia, kad yra užfiksuotas M. B. kelias parduotuvėje, yra užfiksuotas tas pats asmuo bei, ar juose užfiksuotas asmuo yra M. B.. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad nustatyti, ar vaizdo įraše, kuriame asmuo vilki tamsų drabužį su gobtuvu, užsidėjęs tamsią kepuraitę ir vaizdo įraše, kuriame asmuo vilki tamsų drabužį, užsidėjęs tamsią kepuraitę, užfiksuotas tas pats asmuo, negalima, taip pat ar juose ir lyginamajam tyrimui pateiktoje medžiagoje (t. y. M. B.) užfiksuotas tas pats asmuo, negalima (3 t., b. l. 12–19). Taigi specialių žinių reikalaujančio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, ar vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra M. B., be to, nenustatyta, kad minėtuose dvejuose vaizdo įrašuose, kaip teigė liudytojas J. J., yra užfiksuotas apskritai tas pats asmuo. Todėl priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, remiantis vien tik liudytojo J. J. parodymais apie tai, kad jis pažino minėtą asmenį, identifikuoti M. B. asmenybę, negalima. Pagrindą daryti tokią išvadą suteikia ir ta aplinkybė, kad sugretinus minėto liudytojo parodymus su byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, pastebimas esantis laiko neatitikimas. Liudytojas J. J. nurodė, kad pastebėjo M. B. stumiantį vežimėlį, kurį palikęs asmuo ėjo link išėjimo ir praeidamas paėmė krepšį „Makita“ su instrumentais, tačiau vaizdo įraše, kuriame nurodytas asmuo stumia prekių vežimėlį, užfiksuotas vėlesnis laikas, nei vaizdo įraše, kuriame asmuo išeina nešinas „Makita“ krepšiu iš parduotuvės. Vaizdo įraše pavadinimu „CH04-2022-10-03-14-33-21“, kuriame asmuo stumia prekių vežimėlį, vaizdas fiksuojamas 15.19 val., o vaizdo įraše pavadinimu „CH08-2022-10-03-14-45-20“, kuriame asmuo išneša krepšį, – 15.03 val. Neatmestina galimybė, kad vaizdo įraše pavadinimu „CH04-2022-10-03-14-33-21“ užfiksuotas klaidingas laikas ir jame asmuo užfiksuotas ankstesniu laiku nei nuo 14.49 val. (vaizdo įrašo pradžia) iki 15.03 val., tačiau jau pirmiau aptarta specialisto išvada neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad būtent šiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas išteisintasis M. B.. Priešingos išvados neleidžia daryti ir aplinkybės, susijusios su tuo, kad praėjus daugiau kaip dviem savaitėms, M. B. toje pačioje parduotuvėje 2022 m. spalio 18 d. įvykdė vagystę ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka, vyriausiosios tyrėjos tarnybiniame pranešime pateikti duomenys, kad šio nusižengimo metu 2022 m. spalio 18 d. M. B. fotografuotas nebuvo, tačiau paskutinė jo nuotrauka daryta prieš du mėnesius iki šio įvykio, fotografuojant iki pečių (1 t., b. l. 128–132) ar, kaip nurodė apklausiamas teisme M. B., keletą dienų pavartojus alkoholį jo išvaizda keičiasi. Apygardos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma nėra pakankama teigti, kad būtent išteisintasis M. B. pagrobė svetimą turtą, padarė (įvykdė – vykdomas kieko nors paliepimas, nurodymas ir pan.) vagystę. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie duomenys, jog M. B. ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, tame tarpe ir iš tos pačios parduotuvės, nei patys savaime, nei juos vertinant su kitomis aukščiau aptartomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti, kad išteisintasis M. B. padarė nusikalstamą veiką.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog visuma išanalizuotų bylos aplinkybių leidžia spręsti, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai rėmėsi byloje esančiais įrodymais, pakankamai ir objektyviai juos išanalizavo bei įvertino, padarė ištirtus įrodymus atitinkančias išvadas. Kadangi išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus ir abejones bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog M. B. padarė nusikalstamą veiką, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Įvertinus objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti M. B. kaltę, stygių, visos abejonės dėl padarytos nusikalstamos veikos yra vertinamos kaltinamojo naudai.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti prokurorės skundo motyvais pagrindo nėra. Kadangi prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas nuteisti M. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atmetamas, skundo motyvai dėl civilinio ieškinio ir dėl skirtinos bausmės dydžio pagrįstumo nevertinami.

15. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingą išvadą, kad M. B. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, neteisingai nustatė išteisinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas M. B. dėl vagystės išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatuota, jog vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, išnešantis iš parduotuvės įrankių krepšį „Makita“, nepanašus į M. B.. Taip pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė, kad neįrodyta, jog M. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kas sudarytų jo išteisinimo pagrindą, numatytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Abu išteisinimo pagrindai vienu metu egzistuoti negali. Šioje byloje surinktais ir prieš tai jau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad vagystė, kurios metu buvo pagrobtas A. T. priklausantis 850 Eur vertės turtas - krepšys „Makita“ su įrankiais, buvo įvykdyta, tačiau byloje neįrodyta, kad darant nusikalstamą veiką dalyvavo M. B.. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad skirtingi išteisinimo pagrindai sukuria ir skirtingus teisinius padarinius, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje M. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, keičiama, nustatant, kad M. B. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

16. Dėl to nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

17. Pagal BPK 303 straipsnio 6 dalį, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti tuo atveju, jei išteisinamasis nuosprendis priimamas, remiantis to paties straipsnio 5 dalies 2 punktu ir tą nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas. Šia nutartimi M. B. išteisinimo pagrindas keičiamas iš BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto į BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą šią baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendį dalyje dėl išteisinimo pagrindo ir civilinio ieškinio:

nustatyti, kad M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį išteisinamas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nukentėjusiojo A. T. (A. T.) civilinį ieškinį dėl 850 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.