- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-535-485/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Olegas Šibkovas
- Advokatai
- Marytė Vietaitė, Vladislovas Milukas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-535-485/2015
Teisėjas Tomas Ridikas Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00024-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.;
2015 m. birželio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės R. M. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. M. gynėjo advokato Vladislovo Miluko apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, kuria
R. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. padarė būdamas ribotai pakaltinamas. R. M. skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M., būdamas ribotai pakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., o būtent: 2014 m. balandžio 27 d., apie 15.00 val., pagrobė E. P. priklausantį dviratį „Scott“, 232,00 EUR (800,00 Lt) vertės, stovėjusį (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo laiptinės durų, taip E. P. padarydamas 232,00 EUR (800,00 Lt) turtinę žalą.
Šalies argumentai
Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, R. M. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį pakeisti ir R. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Prienų rajono psichikos sveikatos centre. Skunde nurodoma, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes, neturėjo pagrindo skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Pažymėtina, kad veiką R. M. padarė tuo metu kai buvo nustojęs vartoti vaistus ir nesigydė, vengė tai daryti, nors gydymas jam ir yra privalomas, todėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje ir buvo konstatuota, kad R. M. yra pavojingas visuomenei ir jam rekomenduojamas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tačiau teismas neįvertino R. M. sveikatos būklės pokyčių teisminio nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš paties R. M. parodymų, jis šiuo metu reguliariai lankosi pas gydytojus, geria vaistus, yra kritiškas savo padarytai nusikalstamai veikai. Yra visiškai neagresyvus, tarp jo ir jį prižiūrinčios sesers susiklostė šilti santykiai, ji juo rūpinasi. Šias aplinkybes patvirtino ir pati R. M. sesuo, kuri nurodė, kad brolio patalpinimas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę sukels jam įtampą ir turės neigiamų pasekmių jo gydymui ir sveikatos būklės gerėjimui. Įvertinus visas aplinkybes, tai, kad R. M. lankosi reguliariai pas gydytojus, vartoja vaistus, jį prižiūri sesuo, jis nėra agresyvus ir pavojingas visuomenei, yra pagrindas skirti R. M. ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis Prienų rajono psichikos sveikatos centre.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmens, kuriam taikytos priverčiamos medicinos priemonės atstovė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios priemonės, R. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Prienų rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl R. M. kaltės bei priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymo.
BK 98 str. 3 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. 2014 m. rugpjūčio 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad R. M. dėl jo sveikatos būklės reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje. (b. l. 41-44). Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos R. M. nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu diagnozuoti sutrikimai – kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pagal psichinę būklę yra pavojingas visuomenei. Apklausta teismo posėdžio metu psichiatrė ekspertė Jolanta Z. R. paaiškino, kad R. M. 2001 m. patyrė sunkią galvos smegenų ir stuburo traumą, o 2005 m. patyrė sunkią galvos traumą. Jį kamuoja didžiojo tipo epilepsijos priepuoliai, didelė nuotaikų kaita. Jis ne visiškai suvokia savo veiksmų esmę ir ne visiškai sugeba juos valdyti. Nusikalstamą veiką jis padarė tuo metu, kai buvo nustojęs vartoti vaistus ir tuo metu nesigydė. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, kad R. M. vengia gydytis, gydosi nereguliariai, nors gydymas jam yra būtinas ir privalomas. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta R. M. sesuo J. M.. Ekspertė taip pat nurodė, kad R. M. būtinas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Nors gynėjo skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu R. M. reguliariai lankosi pas gydytojus, geria vaistus, yra kritiškas savo padarytai nusikalstamai veikai, yra visiškai neagresyvus, tarp jo ir jį prižiūrinčios sesers susiklostė šilti santykiai, ji juo rūpinasi ir prižiūri ,kad jis vartotų vaistus, tačiau tai tėra subjektyvūs gynėjo ir sesers samprotavimai dėl R. M. būklės. Ekspertų išvada yra priešinga. Pažymėtina, kad ekspertinio tyrimo metu būklė stebima tyrimo eigoje, todėl teisėjų kolegija, priimdama sprendimą netenkinti gynėjo skundo, remiasi ekspertizės išvada, kuri paremta atlikus išsamų tyrimą ir jos teisėtumu ir pagrįstumu netikėti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad sutinkamai su Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 36 str. dėl psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sprendžia teismas, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu ir šiuo atveju buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.
Atsižvelgiant į tai, kad R. M. nėra kritiškas savo elgesiui, gydant ambulatoriškai vengė vartoti vaistus ir lankytis pas gydytojus, ko pasėkoje ir padarė nusikalstamą veiką, todėl darytina išvada, kad be nuolatinio gydytojų stebėjimo ir nepertraukiamo gydymo, jis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas ir sukelti sunkesnes neigiamas pasekmes aplinkiniams asmenims ir jam būtina taikyti priverstinį gydymą specializuotame stacionare (BK 98 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės, kad R. M. rūpinasi jo sesuo, kuri prižiūri, kad jis reguliariai lankytųsi pas gydytojus ir vartotų vaistus, o jo patalpinimas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę sukels jam įtampą ir turės neigiamų pasekmių jo gydymui ir sveikatos būklės gerėjimui, šiuo metu nešalina būtinumo jo atžvilgiu taikyti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje. Pažymėtina, kad asmens patalpinto specializuotame stacionare būklė kas 6 mėnesius yra vertinama, todėl nustačius teigiamų pakitimų, gydymas gali būti keistinas.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad R. M. paskirta gynėja advokatė Marytė Vietaitė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 44,35 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. M. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
R. M. gynėjo advokato Vladislovo Miluko apeliacinį skundą atmesti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo R. M. nepriteisti.