Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovėms Valstybės įmonei „Tauragės miškų urėdija“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2007-12-21 Tauragės apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 9,71 ha valstybei priklausančio žemės sklypo, projekto plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo ir 2015-02-13 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo; 2) nustatyti ribą tarp jai priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurią LKS koordinačių sistemoje žymi taškais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Decimetras“ 2017-07-03 parengtą žemės sklypo planą M1:2000, sklypo plotas 32230 m2.Nurodė, kad ji yra 3,300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Žemės sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus preliminarius matavimus. Siekdama atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus kreipėsi į J. L. įmonę, kuri parengė žemės sklypo situacijos schemą, pagal kurią buvo nustatyta, kad jos žemės sklypo plotas yra mažesnis - vietoje 3,30 ha yra tik 2,775 ha. Ieškovė teigia, kad jos žemės sklypas sumažėjo 0,5295 ha. Nurodė, kad iš matininko J. L. plano matyti, kad jos žemės sklypo dalis yra sumažinta vakarų šiaurės dalyje, besiribojančioje su valstybei priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,2449 ha. Taip pat nurodė, kad matininkas J. L. planą parengė vadovaudamasis žemės sklypo pirminiais projektavimo dokumentais bei koordinačių sistema, tačiau patikslindamas projektą nenurodė ribų posūkio taškų koordinačių, dėl ko ji kreipėsi į UAB „Decimetras“, kurios matininkas G. Š., atlikdamas žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus, 2017-07-03 parengė žemės sklypo planą, kuriame yra nurodyti žemės sklypo ribų ilgiai (gretimybių atstumai). Iš matininko G. Š. plano nustatė, kad, atlikus geodezinius matavimus, jos žemės sklypo plotas yra 32230 m2 ir nuo įregistruoto ploto skiriasi tik 0,0770 ha, tai neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Ieškovė teigia, kad valstybės žemės sklypo plotas buvo padidintas remiantis preliminariais matavimais, atliktais 2007 metais, kurių metu miškų ūkio paskirties žemės sklypas buvo paženklintas keturiais riboženkliais (kitos ribos sutapo su natūraliais ir dirbtinais objektais), apie tokį ženklinimą jai nebuvo pranešta, ji tuo metu buvo išvykusi į užsienį, todėl negalėjo žinoti apie atliekamus su jos žemės sklypu besiribojančio valstybės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir apie galimybę pateikti pastabas. Mano, kad 2007 metais valstybės miškų ūkio paskirties žemės sklypas galimai padidėjo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sąskaita, o 2014 metais sumažėjo kitoje dalyje, nesiribojančioje su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Mano, kad atlikus valstybei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, valstybės žemės sklypo riba su jai priklausančiu žemės sklypu buvo pakeista jai priklausančio žemės sklypo sąskaita, todėl teigia, kad yra pagrindas panaikinti administracinių subjektų sprendimus, kuriais buvo patvirtinti valstybės žemės sklypo kadastriniai matavimai, ir yra pagrindas nustatyti teisingą ribą tarp jos žemės sklypo ir valstybės žemės sklypo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismas (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017-11-13 sprendimu ieškovės L. S. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės L. S. atsakovės VĮ „Tauragės miškų urėdija“ naudai 1440 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje.Teismas sprendė, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas galėjo nežymiai sumažėti dėl atlikto šio sklypo netikslaus ploto apskaičiavimo atkuriant B. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą, o ne dėl valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo. Padarė išvadą, kad ieškovė paveldėjo B. S. žemę tokiomis ribomis, su kokiomis buvo sutikęs žemės savininkas B. S.. Tai, kad neišliko laikini matavimo ženklai, nepaneigia šios nustatytos faktinės aplinkybės. Riba tarp ieškovei L. S. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra aiški iš esamų žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirminių dokumentų (abriso, laikinojo plano) ir nėra pagrindo iš naujo nustatyti ribą tarp šių žemės sklypų pagal UAB „Decimetras“ parengtą žemės sklypo planą. Pažymėjo, kad atlikus ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu bus nustatyta, kad ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, nustatytą Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (patvirtintuose LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534), ieškovei už ploto trūkumą bus kompensuojama pinigais Privačios žemės, miško sklypo skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LRV 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 (LRV 2011-08-17 nutarimo Nr. 915 redakcija) nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklausančio žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sumažėjo 0,5295 ha, taip pat neįrodė, jog kadastriniais matavimais nustatyta valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo riba pažeidžia jos interesus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-11-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinant ieškinį ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas, nevertino jos pateiktų įrodymų, patvirtinančių tikrąsias žemės sklypo bei valstybės žemės sklypo ribas, kaip tai numatyta CK 4.45 straipsnyje. Pažymi, kad valstybės žemės sklypo riba pirmą kartą pažymėta tik 2007 metais, atlikus preliminarius matavimus, todėl šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi jos pateiktais žemės sklypo pirminiais brėžiniais, o ne jų neatitinkančiais vėlesniais valstybinės žemės sklypo planais. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Decimetras” parengtas žemės sklypo planas atitinka ankstesnius žemės sklypo planus ir brėžinius, teismas neturėjo pagrindo šiuo dokumentu nesivadovauti ir atsisakyti ginti pažeistas teises. Teigia, kad teismo nurodyti argumentai dėl UAB ,,Decimetras” parengto žemės sklypo plano vertinimo sudaro prielaidą abejoti teismo nešališkumu ir patvirtina, kad teismas nesuprato ir šio plano turinio. Nurodo, kad jeigu teismas būtų nustatęs, kad iš tikrųjų UAB ,,Decimetras” parengtas planas neatitinka pirminių dokumentų, tai ir turėjo nurodyti, kokie konkretūs taškai pažymėti netinkamai, ar kokių konkrečių parametrų jis neatitinka. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal UAB ,,Decimetras” parengtą planą jos žemės sklypas tik nežymiai sumažėjo, t.y. neviršijant leistinos paklaidos. Pažymi, kad nepanaikinus valstybinės žemės sklypo kadastrinių matavimų ir palikus tokią padėtį, kokia yra dabar, jai nuosavybės teise priklausantis sklypas yra tik 2,9122 ha, t.y. mažesnis valstybės žemė sklypo užimamu plotu - 0,38706 ha, kuris daugiau nei 4 kartus viršija leistiną žemės sklypo paklaidą. Teigia, kad atsakovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų valstybinės žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas ne tik, kad nesiaiškino, kokiu pagrindu tokie pakeitimai buvo atliekami, tačiau nesiaiškino, ar valstybinės žemės sklypo matavimai buvo atliekami teisėtai, pagal pirminius planus bei brėžinius ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Taip pat pažymi, kad esant aiškiai, dokumentuose teisiškai įtvirtintai žemės sklypų ribai, teismas privalėjo ja vadovautis ir ginti jos nuosavybės teisės pažeidimą, o ne pateisinti atsakovės neteisėtą, neturint teisinio pagrindo žemės sklypo dalies valdymą vien dėl to, kad atsakovė atliko valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino į bylą pateiktų 1994 m. sudaryto jos žemės sklypo lauko brėžinio (abriso) bei 1995 m. Tauragės žemėtvarkos tarnybos parengto Laikino žemės sklypo plano, nepasisakė dėl jų reikšmės nagrinėjamo ginčo sprendimui, nepasisakė, kodėl jais neturi būti vadovaujamasi nustatant ginčo sklypų ribas. Teigia, kad neįvertinus visų įrodymų ir nemotyvavus tinkamai sprendimo, buvo pažeista ieškovės teisė į tinkamą teismo procesą, teisę būti išklausytai, pažeisti rungimosi, dispozityvumo principai ir pati teisės į teisminę gynybą esmė.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Tauragės miškų urėdija prašo skundą atmesti.Nurodo, kad šiuo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, netgi nustačius, kad ieškovės žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą (paklaidą), ieškovei būtų išmokama kompensacija pinigais. Taip pat nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklausančio žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sumažėjo 0,5295 ha, taip pat neįrodė, jog kadastriniais matavimais nustatyta valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo riba pažeidžia jos interesus. Pažymi, kad vertindamas UAB „Decimetras“ matininko G. Š. atliktą žemės sklypo planą, teismas pagrįstai nurodė, kad jis neatitinka pirminių dokumentų, tai yra, abriso ir laikinojo plano, nes aiškiai matyti, kad plane atskaitos taškai paimti aukščiau, nei abrise ir laikinajame plane, patraukiant ieškovės žemės sklypo ribą į atsakovės VĮ „Tauragės miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomą valstybei priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad riba tarp ieškovei L. S. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra aiški iš esamų žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirminių dokumentų (abriso, laikinojo plano) ir nėra pagrindo iš naujo nustatyti ribą tarp šių žemės sklypų pagal UAB „Decimetras“ parengtą žemės sklypo planą. Pažymi, kad ieškovė privalėjo įrodyti, kad 2014 m. UAB „Sweco hidroprojektas“ atlikti valstybės žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka įstatymų reikalavimų ir yra neteisėti, tačiau ieškovė to neįrodė, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti minėtų kadastrinių matavimų neteisėtumą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir taikė teisės normas, teismo sprendimas pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš B. S., kuriam (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 15,30 ha žemės plotą trimis žemės sklypais ( projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,3 ha, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,5 ha ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,5 ha). Ieškovei priklausantis ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovei priklausantis 3,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su valstybei priklausančiu 9,2449 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė Valstybės įmonė „Tauragės miškų urėdija“. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovės teigimu, jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra mažesnis 0,38706 ha, šis žemės sklypas buvo sumažintas vakarų šiaurės dalyje, besiribojančioje su valstybei priklausančiu žemės sklypu, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo riboje su valstybės žemės sklypu buvo padaryta matavimo klaida, kad pirmą kartą ginčo riboje su valstybės žemės sklypu riboženkliai buvo sudėti tik 2007 metais ir jai nedalyvaujant, valstybei priklausantis sklypas 2007 metais padidėjo jos žemės sklypo sąskaita, o 2014 metais sumažėjo kitoje sklypo dalyje, nesiribojančioje su jos žemės sklypu, todėl prašo nustatyti ribą tarp jos žemės sklypo ir valstybei priklausančio žemės sklypo pagal UAB „Decimetras“ 2017-07-03 parengtą žemės sklypo planą.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog kadastriniais matavimais nustatyta valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo riba pažeidžia jos interesus.Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas nevertino jos pateiktų įrodymų, patvirtinančių tikrąsias jos žemės sklypo bei valstybės žemės sklypo ribas, kaip tai numatyta CK 4.45 straipsnyje. Šie argumentai atmestini.Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.Taigi CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014). Civilinės bylos nagrinėjamos teisme laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad pagal J. L. parengtą ieškovės žemės sklypo situacijos schemą nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo plotas yra mažesnis: vietoje 3,30 ha yra tik 2,775 ha, t. y. mažesnis 0,5295 ha, o pagal UAB „Decimetras“ matininko G. Š. parengtą planą ieškovės žemės sklypo trūkumas yra 0,38706 ha dydžio. Atsakovė nurodo, kad iš inžinierės G. A. ribų nustatymo abriso matyti, jog kelio dalis patenka į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, tuo tarpu matininkui G. Š. atlikus matavimus, minėta kelio atkarpos dalis iš ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo dalies dingsta, tačiau atitinkama dalis (kurią užima kelias) yra perkeliama į VĮ „Tauragės miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomą žemės sklypą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad riba nėra aiški. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog nagrinėjamu atveju nustatant žemės sklypo ribas ir jas patvirtinant būtų pažeisti įstatymo reikalavimai. Nors ieškovė ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovės teisių pažeidimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įrodinėjimo naštos taisyklę tai turėjo įrodyti ieškovė, tačiau ji tokių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad riba tarp ieškovei L. S. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio projektinis Nr. M-11, yra aiški iš esamų žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 9/3-1, pirminių dokumentų (abriso, laikinojo plano) ir nėra pagrindo iš naujo nustatyti ribą tarp šių žemės sklypų pagal UAB „Decimetras“ parengtą žemės sklypo planą.Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 metais buvo atliekami atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, tai yra, 2014 metais UAB „Sweco hidroprojektas“ matininkas R. K., atlikdamas Miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, surašė 9,2449 ha (plotas patikslintas atliekant kadastrinius matavimus) žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, akte nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas. Nustatyta, kad atlikus valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus sklypo plotas sumažėjo 0,4651 ha (nuo 9,71 ha iki 9,2449 ha). Tokiu būdu riba tarp sklypų buvo patikslinta administraciniu aktu patvirtinus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, teisiškai įregistruota ir ieškovės nebuvo ginčijama, taigi riba yra patvirtinta 2014 metų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruota, todėl yra aiški nėra sąlygų taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas.Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo NR. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2013-02-27 Nr. 176 redakcijoje nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės sklypo savininkas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui (toliau – žemėtvarkos skyrius) pagal žemės sklypo buvimo vietą pateikia prašymą kompensuoti žemės sklypo ploto skirtumą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme numatytu būdu – pinigais. Pateikdamas šį prašymą žemės sklypo savininkas nurodo banko sąskaitą, į kurią turi būti pervedami pinigai. Taigi, net ir nustačius, kad ieškovės žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės sklypų ribos negali būti keičiamos ir tokiu atveju ieškovei turėtų būti kompensuojama pinigais. Kadangi ieškovė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nepareiškė, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti, ar teisingai nustatytas ieškovei priklausančio žemės sklypo dydis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovei pareikšti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Dėl kitų apeliantės argumentų, kaip neturinčių įtakos išnagrinėtos bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės 420 eurų advokato išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. S. atsakovei VĮ „Tauragės miškų urėdija“ 420 eurų teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.