Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-20 · Civilinė byla Nr. e2-2975-1098/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-20
Bylos Nr.
e2-2975-1098/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
A. Š., V. Š.
Atsakovas
Centro
Advokatai
Liudvikas Ragauskis, Ilona Mickevičienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,dalyvaujant ieškovams A. Š. ir V. Š.,ieškovo A. Š. atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei,

atsakovės Centro partijos – tautininkai atstovams pirmininkui N. P. ir advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui,

atsakovui Centro partijos – tautininkai pirmininko pavaduotojui K. A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovams Centro partijai – tautininkai ir partijos pirmininko pavaduotojui K. A. K. dėl teisių pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1. ieškovai A. Š. ir V. Š. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Centro partijai – tautininkai (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos centro partija, toliau – partija) ir partijos pirmininko pavaduotojui K. A. K. (toliau – atsakovai), prašydami pripažinti, kad atsakovai neteisėtai pažeidė jų teises – teisę dalyvauti 2019 m. spalio 26 d. partijos delegatų suvažiavime, teisę balsuoti, rinkti, būti išrinktam.

2. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad jiems 2019 m. spalio 26 d. atvykus į Kauno m., Draugystės g. 19, kur vyko registracija į partijos suvažiavimą, priėjus prie registracijos stalo, partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K. jiems pranešė, kad jie nėra partijos skyrių delegatai, nes jų narystė partijoje sustabdyta. Įvykio metu bandė kalbėti apie procedūrinius pažeidimus, tačiau nebuvo išklausyti. Šiuo pagrindu suvažiavimo rengėjai neregistravo jų, kaip delegatų. Ieškovai paaiškino, kad partijos Klaipėdos ir Šilalės skyriuose įvyko susirinkimai, kurie buvo protokoluojami, protokolo išrašai buvo pateikti suvažiavimo rengėjams. Skyrių susirinkimuose į 2019 m. spalio 26 d. partijos suvažiavimą delegatu nuo Klaipėdos skyriaus buvo išrinktas ieškovas A. Š., nuo Šilalės skyriaus delegatu išrinktas ieškovas V. Š.. Teigia, kad atsakovas partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K. jokių narystės partijoje sustabdymą įrodančių dokumentų, nei suvažiavimo rengėjams, nei ieškovams asmeniškai, nepateikė. Ieškovai laikosi pozicijos, kad jų narystė partijoje buvo sustabdyta pažeidžiant partijos įstatuose nustatytą narystės stabdymo tvarką. Iki 2019 m. spalio 26 d. nei Klaipėdos, nei Šilalės partijos skyriai nebuvo informuoti apie ieškovų narystės partijoje sustabdymą, nors vadovaujantis įstatais, skyriaus taryba turėjo būti raštu informuota apie narystės sustabdymą. Ieškovų vertinimu, atsakovas partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K. elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis jis naudojasi, kaip pirmininko pavaduotojas, jo veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir protingumo bei sąžiningumo principams. Pirmininko pavaduotojas K. A. K. tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus suvažiavimo delegatams apie ieškovų narystės sustabdymą, taip neteisėtai apribodamas jų, kaip partijos narių, partijos suvažiavimo delegatų teises (dalyvavimo, balsavimo, rinkimo ir pan.). Ieškovų teigimu, jie 2019 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą partijos pirmininko pavaduotoją K. A. K., klausdami, kokiu pagrindu ir kuo vadovaujantis jiems nebuvo leista registruotis partijos suvažiavimo delegatais. 2019 m. lapkričion8 d. pakartotinai išsiuntė partijos pirmininko pavaduotojui elektroninį laišką su prašymu paaiškinti ir pateikti dokumentus, tačiau jokių atsakymų nei į pirminį, nei į pakartotinį prašymus nesulaukė. Suvažiavimo metu buvo priimti reikšmingi sprendimai, išrinkti ir papildyti valdymo organai, dalinai pakeistas partijos pavadinimas. Ieškovų teisės buvo pažeistos, nes jie neteko galimybės ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimų. Kaip teigiama ieškinyje, atsakovas partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K. atėmė iš ieškovų galimybę aktyviai ir rezultatyviai balsuojant dalyvauti suvažiavime, jie neteko teises būti renkami ir išrinkti. Dėl atsakovo partijos pirmininko pavaduotojo K. A. K. neteisėtų veiksmų, suvažiavimo organizatoriai įvykdė suvažiavo organizavimo ir vedimo grubius procedūrinius pažeidimus, t. y. ieškovų neregistravo ir neįtraukė į dalyvių sąrašą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Centro partijos – tautininkai pirmininko pavaduotojas K. A. K. per teismo nustatytą ir pratęstą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas Centro partijos – tautininkai pirmininko pavaduotojas K. A. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2019 m. spalio 26 d. Kaune, Draugystės g. 19 vyko partijos suvažiavimas. Visi į suvažiavimą atvykę partijos nariai, kurie skyrių susirinkimuose buvo išrinkti delegatais į suvažiavimą, buvo registruojami suvažiavimo delegatais, įrašomi į delegatų sąrašą ir jiems pasirašius buvo išduodamos antspauduotos delegatų kortelės. Kitiems partijos nariams ir svečiams buvo išduodamos suvažiavimo dalyvio, bet ne delegato kortelės, nesuteikiančios balsavimo teisės ir jie buvo įrašomi į suvažiavimo dalyvių sąrašą. Atvykę ieškovai pareiškė prašymą būti registruojami, kaip suvažiavimo delegatai, pateikė Klaipėdos skyriaus ir Šilalės skyriaus susirinkimų protokolų išrašus, kuriuose nurodyti skyriaus susirinkimo metu išrinkti delegatai. Teisę dalyvauti suvažiavime nuo Klaipėdos miesto skyriaus kaip delegatai turėjo 8 partijos nariai. Dalyvaujant partijos pirmininko pavaduotojui sekretoriatui peržiūrėjus protokolo išrašą buvo konstatuota, kad vienas iš 8 deleguotų asmenų – A. Š. – negali būti registruojamas delegatu, kadangi 2019 m. balandžio 27 d. partijos valdybos sprendimu jo narystė partijoje yra sustabdyta. Į suvažiavimą atvykę Šilalės skyriaus atstovai sekretoriatui pateikė 2019 m. spalio 24 d. skyriaus susirinkimo protokolo išrašą, kuriame nurodyti skyriaus susirinkimo metu išrinkti delegatai. Protokolo išraše konstatuota, kad vienam iš aukščiau eilėje dalyvauti negalint suvažiavimo delegatu tampa kitas iš eilės. Dalyvaujant partijos pirmininko pavaduotojui K. A. K. (atsakovui) sekretoriatui peržiūrėjus protokolo išrašą buvo konstatuota, kad pirmuoju eilėje esantis V. Š. negali būti registruojamas delegatu, kadangi 2019 m. balandžio 27 d. partijos Valdybos sprendimu jo narystė partijoje yra sustabdyta. Suvažiavimo organizatoriai pasiūlė ieškovams registruoti juos suvažiavimo dalyviais be balso teisės, kadangi tokią teisę remiantis tuo pačiu įstatų punktu jie turi. Ieškovai nesutiko. Tačiau jiems buvo leista likti ir dalyvauti suvažiavime. Abu ieškovai suvažiavime liko ir jame dalyvavo be balsavimo teisės. Ieškovas A. Š. netgi pasinaudojo teise pasisakyti renkant Etikos komisijos narius. Atsakovas pažymėjo, kad jis, priešingai nei teigia ieškovai, vykdydamas savo kaip partijos nario ir pirmininko pavaduotojo pareigas, elgėsi teisingai, teisėtai ir tinkamai, užtikrino, kad neturintys tam teisės asmenys nebūtų registruojami suvažiavimo delegatais. Jokių ieškovų teisių nepažeidė. Ieškovai teisės balsuoti ir būti išrinktais neteko dėl savo pačių netinkamų veiksmų, prieštaraujančių partijos veiklos įstatams, dėl ko jų narystė partijoje buvo sustabdyta. Pažymėjo, kad visus suvažiavimo protokolus patikrino ir sprendimus patvirtino, teisėtais pripažino ir registravo Teisingumo ministerija. Remiantis Teisingumo ministerijos ekspertų išvada, buvo užregistruota naujoji partijos valdyba bei pakeistas partijos pavadinimas. Atsakovo teigimu, nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad jie nebuvo išklausyti apie procedūrinius pažeidimus bandant užsiregistruoti juos delegatais suvažiavime. Priešingai, ieškovams buvo paaiškinta, kad jie dėl narystės partijoje sustabdymo neturi teisės registruotis delegatais. Neginčijo aplinkybių, kad asmeniniu elektroniniu paštu gavo ieškovų jam siųstus elektroninius laiškus, tačiau laikydamasis įstatuose numatytos bendravimo su nariais tvarkos atsakyti jiems negalėjo, nes atsakymus apie partijos veiklą, nutarimus, reaguodami į oficialius narių paklausimus, teikia partijos sekretoriatas. Paaiškino, kad jam, kaip partijos pirmininko pavaduotojui, pavesta kuruoti darbą su jaunimu ir viešuosius ryšius, jis atsakingas už jaunimo grupės veiklą.

5. Atsakovui Centro partijai – tautininkai ieškinys su priedais, taip pat teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą terminą šis atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu partijos atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis pareiškė, kad palaiko partijos pirmininko pavaduotojo atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, prašo ieškinį atmesti.

6. Teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi nutarta paskirti pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

7. Ieškovas A. Š. pateiktame dublike nurodo, kad nesutinka su partijos pirmininko pavaduotojo K. A. K. atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Teigia, kad atsakovų veiksmai, neregistruojant ieškovų 2019 m. spalio 26 d. partijos suvažiavimo delegatais ir neišduodant jiems balsavimo teisę patvirtinančių antspauduotų delegatų kortelių, pažeidė ieškovų, kaip juridinio asmens dalyvių, teises, numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose (įstatuose). Taip pat pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas turi lemiamos įtakos tolimesniam ieškovų, kaip juridinio asmens dalyvių ir / ar fizinių asmenų, pažeistų teisių gynimui civilinio proceso tvarka.

8. Atsakovas K. A. K. pateiktame triplike prašo atmesti ieškovų dublike pareikštą prašymą nustatyti juridinį faktą.

9. Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovai papildomai paaiškino, kad partijos pirmininko pavaduotojas įvykio metu elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo teisėmis, kaip partijos pavaduotojas.

10. Teismo posėdžio metu atsakovo Centro partijos – tautininkai atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis prašė ieškinį atmesti ar bylą nutraukti. Paaiškino, kad ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimo patenkinimas nesukels jiems jokių teisinių pasekmių.

11. Teismo posėdžio metu atsakovo Centro partijos – tautininkai pirmininkas N. P. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nauja partijos valdyba nebuvo įregistruota, nes bendra praktika buvo tokia, kad tokie sprendimai nebuvo registruojami. Nekvietė ieškovų į valdybos posėdį, nes tokios pareigos nėra numatyta partijos įstatuose. Tinkamai informavo ieškovus apie jų narystės partijoje sustabdymą ginčo suvažiavimo metu. Ieškovų narystė partijoje buvo sustabdyta, nes jie priešinosi valdybos sprendimams, skleidė neteisingą informaciją dėl aktyvios veiklos veikiant prieš partiją.

12. Teismo posėdžio metu atsakovas K. A. K. palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovas K. A. K. papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimas jo atžvilgiu pareikštas netinkamam atsakovui, nes jis nepriėmė jokio sprendimo neleisti ieškovams dalyvauti ginčo partijos suvažiavime. Suvažiavimo metu buvo paskelbta, kad ieškovų narystė sustabdyta.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutraukiama.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

13. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad:

13.1. Ieškovai A. Š. ir V. Š. ieškinio pateikimo metu buvo Centro partijos – tautininkai nariai, kurie, kaip teigia ieškovai, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių 2020 m. spalio 26 d. partijos suvažiavimo metu pripažinimo.

13.2. Remiantis byloje esančiu Centro partijos – tautininkai valdybos 2019 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu, posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl partijos narių A. Š. ir V. Š., kurių vieši veiksmai kompromituoja visuomenėje partiją, narystės sustabdymo, valdybos narių balsų dauguma buvo nutarta sustabdyti partijos narių A. Š. ir V. Š. narystę partijoje.

13.3. Remiantis partijos 2020 m. liepos 18 d. posėdžio išrašu, posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl Etikos komisijos rekomendacijų pašalinti iš partijos narius A. Š. ir V. Š., balsų dauguma buvo priimtas sprendimas pašalinti minėtus narius iš partijos.

13.4. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka ginčytų partijos valdybos sprendimus dėl jų narystės partijoje sustabdymo ir pašalinimo iš partijos. Tokie reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

13.5. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka ginčytų partijos 2020 m. spalio 26 d. suvažiavimo metu priimtus sprendimus, taip pat sprendimus dėl naujos valdybos sudarymo. Tokie reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

13.6. Iš byloje esančių ieškovų elektroniniu paštu išsiųstų laiškų matyti, kad jie 2019 m. spalio 27 d. kreipėsi į partijos pirmininką su prašymu informuoti juos, kokiu pagrindu ir kuom vadovaujantis jiems nebuvo leista registruotis delegatais ginčo suvažiavimo metu. Pažymėtina, kad tiek ieškovo A. Š. elektroninis laiškas, tiek ieškovo V. Š. elektroninis laiškas buvo išsiųsti partijos pirmininko pavaduotojui adresu (duomenys neskelbtini), taip pat partijos pirmininkui adresu (duomenys neskelbtini).

13.7. Centro partijos – tautininkai narių narystės sustabdymo tvarka reglamentuota partijos įstatuose (12 punktas). Partijos pirmininko pavaduotojo kompetencija apibrėžta įstatų VII skyriuje.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, Garcia Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33).

16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

17. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Tai reiškia, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos, be kita ko (lot. inter alia), ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų. Jeigu ieškovas to nepadaro, o teismas iš procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį pašalintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieškinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną, arba, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja tik po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukia.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateiktame ieškinyje nekonkretizavo savo pažeistų teisių ir/ar įstatymų saugomų interesų, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai jų nenurodė, nors ieškinio priėmimo stadijoje ir pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje jiems tokia galimybe buvo pasiūlyta pasinaudoti. Teismo vertinimu, ieškiniu iš esmės reiškiamas nepasitenkinimas susidariusia situacija, kurioje atsidūrė ieškovai, t. y. tuo, kad ginčo suvažiavimo metu jie nebuvo registruoti, kaip atitinkamų partijos skyrių delegatai. Tačiau faktiškai nėra ginčijami jokie kompetentingų partijos organų sprendimai, kuriais buvo sustabdyta ieškovų narystė partijoje, ko pasėkoje jie nebuvo registruoti delegatais ginčo suvažiavimo metu. Taip pat neginčijamas sprendimas pašalinti ieškovus iš partijos narių, neginčijamos aplinkybės, kad remiantis partijos įstatais, partijos nariai, kurių narystė partijoje sustabdyta, neturi teisės dalyvauti suvažiavime delegatais, kaip atitinkamų partijų atstovai.

19. Ieškovai, nurodydami ieškinio dalyką, aiškiai nenurodė teisės arba įstatymų saugomų interesų, kuriuos, ieškovų nuomone, reikėtų ginti. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno ir bet kokią teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinyje pareikštas reikalavimas neatitinka nei vieno CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatyto pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo. Pareikštu savarankišku reikalavimu ieškovai iš esmės prašo nustatyti faktą dėl pažeistų teisių pripažinimo, kuris yra aplinkybės, įrodinėtinos ir galinčios būti reikšmingos kitoje byloje, kurioje būtų reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. Priešingai nei teigia ieškovai, nagrinėjamu atveju vien juridinio fakto dėl jų pažeistų teisių pripažinimo nustatymas, nesukels ieškovams jokių materialiųjų teisinių padarinių. Nepriklausomai nuo to, kad galimai ateityje ieškovai šio fakto pagrindu inicijuos kitą teisminį ginčą dėl pažeistų teisių ginimo.

20. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje ieškovams buvo pasiūlyta pašalinti ieškinio trūkumus, patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, tarp kitų trūkumų nurodyti, kokias konkrečiai jų teises pažeidė tiek partija, tiek partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K.. Vykdydami teismo įpareigojimą, ieškovai nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo, laikydamiesi pozicijos, kad teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo posėdžių metu buvo aiškinamasi, kokius konkrečiai pažeidimus padarė partijos pirmininko pavaduotojas, kokias ieškovų teises šis asmuo pažeidė, kokias neigiamas pasekmes ieškovams sukėlė galimai neteisėti pavaduotojo veiksmai. Ieškovai laikėsi pozicijos, kad partijos pirmininko pavaduotojas neteisėtai apribojo jų teisę registruotis delegatais, tačiau nedetalizavo pavaduotojo neteisėtų veiksmų bei jų reikšmės valdybos priimtiems sprendimams dėl ieškovų narystės sustabdymo. Taigi, bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo keliamas klausimas dėl to, kokių materialiųjų teisinių padarinių siekia ieškovai, kokias teisines pasekmes sukels ieškinio reikalavimo (ne)patenkinimas abiejų atsakovų atžvilgiu. Ieškovai, tiek atstovaudami savo interesus patys, tiek įsitraukius į teismo procesą kvalifikuotai atstovei, laikėsi pozicijos, kad jiems yra svarbus paties fakto dėl jų teisių pažeidimo ginčo suvažiavimo metu neregistruojant jų delegatais pripažinimas, ką jie patvirtino pateiktame dublike ir teismo posėdžių metu.

21. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas (dėl pažeistų teisių pripažinimo) yra susijęs su veiksmais ar aktais (neginčijamais valdybos ar kitų organų sprendimais), kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės ieškovų teisėms ar pareigoms. Ieškovų ieškinyje pareikštas reikalavimas iš esmės nenustato jų teisių ir pareigų, jis negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, t. y. prašymas nustatyti faktą dėl pažeistų teisių pripažinimo, kuris negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

22. Teismas nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste sprendžia, kad civilinė byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

23. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su partijos valdybos sprendimų, kuriais buvo sustabdyta ieškovų narystė partijoje, teisėtumu ir pagrįstumu, nagrinėjamoje byloje nėra vertinamos. Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių teismas nepasisako, kadangi jos neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

24. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 12,48 Eur. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 6,24 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 96 straipsnis). ). Išaiškinti, kad šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovams Centro partijai – tautininkai ir partijos pirmininko pavaduotojui K. A. K. dėl teisių pažeidimo.

Priteisti iš ieškovų A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,24 Eur (šešis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė