Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-08-03 · Byla Nr. N-438-393-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-03
Bylos Nr.
N-438-393-12
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00723-2009-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 47.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 47.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.N438-393/2012Teisminio proceso Nr.4-61-3-00723-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 47.7; 47.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. birželio 25 d. nutarimu D. S. pripažintas kaltu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹ straipsnio 1 dalyje ir 172¹ straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skiriant už tai subendrintą nuobaudą – 2 000 Lt baudą. Nutarime nurodyta, kad 2009 m. balandžio 24 d. – 2009 m. birželio 8 d. operatyvaus patikrinimo metu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Darvilda“ nustatyta, kad trims bendrovės darbuotojams 2008 m. lapkričio 28 d. išmokėta 3 896 Lt pajamų, neįtrauktų į bendrovės apskaitos dokumentus ar registrus: S. I. išmokėta 430 Lt, A. I. - 2780 Lt, A. S. (A. S.) - 686 Lt, taip pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies bei 21 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat nustatyta, kad bendrovės direktorius D. S., siekdamas nuslėpti mokesčius, nustatyta tvarka už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos nedeklaravo (deklaracijos formos – FR572) mokesčių inspekcijoje išmokų ir išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo 2008 m. lapkričio 28 d. išmokėtų 3 896 Lt su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkto ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs D. S. skundą, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Remiantis šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Remdamasis Inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 185-499/2, patikrinus UAB „Darvilda“ darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus bei apklausus įmonėje dirbusius darbuotojus, teismas nustatė, kad darbuotojams buvo išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, o palyginus darbuotojų paaiškinimuose pateiktus faktus su apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad įmonės direktorius D. S. 3 darbuotojams 2008 m. lapkričio mėn. išmokėjo 3896 Lt, kurie nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, ir šios išmokos neįtrauktos įmonės mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2008 m. lapkričio mėn., kurią privaloma pateikti mokesčių administratoriui iki 2008 m. gruodžio 15 d. Teismas taip pat nustatė, jog A. S., A. I. ir I. I. įdarbinti UAB „Darvilda“ 2007 m. lapkričio 15 d. nustatant 1200 Lt atlyginimą per mėnesį, darbo sutartys nutrauktos 2009 m. sausio 20 d. Iš byloje esančių A. S., A. I. ir S. I. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 28 d. už darbą objekte Vaidotuose, Vilniaus rajone, įmonės darbuotojams sumokėta: A. S. 3000 Lt, A. I. 3000 Lt, I. I. 2000 Lt. Algos mokėjimo žiniaraščiuose nurodyta, kad A. S. 2008 m. lapkričio mėn. išmokėta 2313,74 Lt, A. I. – 219,28 Lt, I. I. – 1569,98 Lt, iš viso – 3896 Lt, nors 2008 m. lapkričio mėn. A. S., A. I. ir I. I. dirbo 8 valandas. Teismas pažymėjo, jog teisme A. S., A. I. ir I. I. patvirtino už darbą gavę paaiškinimuose nurodytas sumas, patvirtino, kad jiems darbo užmokestį mokėjo vokeliuose, bet nurodė konkrečių aplinkybių neatsimenantys. Jų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems bei aplinkybėms, kurias jie nurodė paaiškinimuose, duotuose Inspekcijai, nesikeitė nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teisme. O tai, kad liudytojai neprisimena, kur konkrečiai jiems buvo išmokėti atlyginimai, kokia tiksli pinigų suma sumokėta, nesudaro pagrindo šių liudytojų parodymus vertinti kaip nenuoseklius, kaip ir ta aplinkybė, kad darbdavys su darbuotojais neatsiskaitė, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad liudytojais apklausti darbuotojai siekė melagingai apkaltinti bendrovės direktorių.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – neskirti jam administracinės nuobaudos. Apeliaciniame skunde dėstydamas tas pačias, kaip ir pirmosios instancijos teisme, įvykio aplinkybes, pabrėžia, jog teismas rėmėsi A. S., A. I. ir I. I. parodymais kaip nuosekliais, nors jie pažymėjo, kad konkrečių aplinkybių neprisimena, o jų parodymai yra vieninteliai įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę. Pažymi, jog byloje esančiuose darbo laiko žiniaraščiuose ir atlyginimų paskaičiavimo žiniaraščiuose priskaičiuoti atlyginimai darbuotojams nebuvo išmokėti. Akcentuoja, jog teismas išimtinai rėmėsi tik Inspekcijos pateiktais dokumentais, tačiau visiškai neatsižvelgė į jo pateiktus.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą Inspekcija prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. S. kaltė, padarius ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje ir 172¹ straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien tik pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius ir jame dalyvavusius asmenis - A. S., A. I. ir I. I., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jų parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Inspekcijos nutarime. Dėl pastarųjų liudytojų tam tikrų detalių neprisiminimo apygardos administracinis teismas išsamiai pasisakė ir tai tinkamai įvertino, tuo tarpu apeliantas vėl dėstydamas jau ne kartą įvertintas bylos faktines aplinkybes ir dokumentus, jokių naujų motyvų Inspekcijos nutarimui ir teismo nutarčiai naikinti nenurodo. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo palaiko ir nebekartoja. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius