Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Bigbank AS, veikiančio per struktūrinį padalinį – Bigbank AS filialas, prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybe, nustatymo, suinteresuotieji asmenys L. A., I. A., antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų bei vykdomosios bylos Nr. 0157/20/03/39 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-33821-845/2020 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos (5 503,12 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo) išieškojimo iš L. A., išieškotojo Bigbank AS naudai.

Vykdymo procese nustatyta, jog skolininkė yra sudariusi santuoką su I. A., vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartis. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, skolininkės sutuoktinis I. A. gauna draudžiamąsias pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Vidutinė pajamų suma yra 166,19 Eur, o iš VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio yra mokama periodinė išmoka, kurios vidutinis dydis – 310,00 Eur. Sutuoktiniams taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2021 m. sausio 13 d. surašytas turto arešto aktas Nr. S1-89637, kuriuo areštuotas skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausantis nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) ir kitos skolininkės turtinės teises, o patvarkymu Nr. S1-89636, antstolis įpareigojo skolininkės sutuoktinį pateikti informaciją apie turimą turtą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kartu su skolininke. 2021 m. gegužės 20 d. surašytas turto arešto aktas (patikslintas) Nr. S1-97954, kuriuo areštuotos skolininkės sutuoktiniui I. A. priklausančios pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos ir gaunamos iš VSDFV. Skolininkei taip pat išsiųsta 2021 m. gegužės 31 d. sutikimo forma Nr. S1-99131, kuria pasiūlyta nustatyti jai priklausančią turto dalį ar pasidalyti turtą bendru jos ir bendraturčių sutikimu bei siūlymas Nr. S-21-157-12357 skolininkei ir jos sutuoktiniui per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ir informacijos pateikimo. Vykdomosios bylos duomenimis, siuntos suinteresuotos asmenims buvo įteiktos 2021 m. birželio 28 d. Kadangi sutikimas antstoliui nebuvo pateiktas, 2021 m. birželio 25 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-157-14410, siūlydamas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininkės turtines teises, nekilnojamą turtą (skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas, išmokas), kurio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. Taip pat antstolis įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkei sutikimo nepateikus, išieškotojui buvo išsiųstas siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotojas per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai (suinteresuoti asmenys) nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas dėl skolininkės turto dalies ½ areštuoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinio I. A. gaunamame darbo užmokestyje, gaunamose periodinėse išmokose iš VSDFV, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatymo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas – nustatytina, kad skolininkei L. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), skolininkės sutuoktinio I. A. pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio bei iš periodinių išmokų, gaunamų iš VSDFV (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti skolininkės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) laikant, kad skolininkei L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skolininko sutuoktinio I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio ir periodinių išmokų, gaunamų iš VSDFV.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.