Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1880-667/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
1-1880-667/2014
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00017-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
A. R.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Angelė Fominienė, Ramutė Budrytė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1880-667/2014Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00017-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.3.; 1.1.10.1; 2.1.15.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.; 2.3.6.; 2.4.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei Ridikei, kaltinamajam A. R., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, kaltinamojo gestų kalbos vertėjai Vijolei Taradavičienei, nukentėjusiajam M. K., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiojo gestų kalbų vertėjai Rimai Montvilienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, mokosi Petrašiūnų statybininkų rengimo centre, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas

2014-10-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. 2014-01-01 apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju M. K. metu, būdamas labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo M. K. neteisėto tyčinio įžeidžiančio veiksmo jo atžvilgiu, kai šis be jokios priežasties prie kitų asmenų sudavė rankos kumščiu jam į veidą, tyčia sudavė smūgį atgal M. K. rankos kumščiu į galvos sritį, šiam nukritus ant žemės sudavė jam dar 3 smūgius rankomis į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, kaktikaulio, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančių priekinės ir šoninės sienelės lūžį, kairio skruostikaulio lanko lūžį, kairės akiduobės išorinės sienos lūžį, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus kaktinėse srityse, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu, abiejų kaktinių galvos smegenų skilčių sumušimą, tai yra labai susijaudinęs sunkiai sutrikdė jam sveikatą ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 136 str.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2013-12-31 atėjo pas M. K., kuris gyvena su jo sese E. R., į butą švęsti naujų metų, tai pat į svečius E. pakvietė jo draugą E. S.. Jie visi yras nebyliai. Vakare visi susėdo prie stalo, gėrė alkoholį – degtinę, alų, šampaną, bendravo. Paskui apie 24 val. išėjo į lauką pasižiūrėti fejerverkų. O kai grįžo M. K. jau buvo daug išgėręs alkoholio ir smarkiai apgirtęs, kabinėjosi prie visų, jie visi jo prašė eiti atsigulti, tačiau jis nėjo ir sėdėjo prie stalo. M. būdamas labai girtas kabinėjosi prie jo, jam vis grasino ir jį gąsdino, sakydamas, kad jis lankė „kung fu“, todėl gali jį sumušti. Tačiau kaltinamasis žinodamas jo būdą, nieko jam nesakė, tik linkčiojo galva. S. M. jam rankos kumščiu trenkė vieną kartą į veidą, jis dėl tokio netikėto veiksmo susijaudino, nes smūgis buvo stiprus, ir jį pažemino šventės metu prieš kitus buvusius asmenis, todėl jis trenkė jam atgal rankos kumščiu keturis kartus į veidą, nes norėjo apsiginti ir apginti seserį, nes nukentėjusysis M. puolė ir ją, nes jis ją skriausdavo, daugiau M. smūgių nesudavė. Nuo jo smūgių M. nukrito nuo kėdės ant žemės, o paskui pats atsikėlė ir nuėjęs iki lovos atsigulė. Kaltinamasis nematė, kad M. K. po jo suduotų smūgių bėgtų kraujas. Vėliau jie nuėjo miegoti, E. S. išėjo namo, namuose liko kaltinamasis, jo sesuo ir M., kuris nesikėlė iš lovos. Jie su E. pamatė, kad M. K. veidas yra patinęs, ant jo matėsi sudžiuvęs kraujas. Jis ir E. dėjo M. ant veido šlapią rankšluostį, jis norėjo kviesti greitąją, bet E. parašė žinutę M. mamai. Taip M. pragulėjo lovoje 2 dienas. Atvykusi M. mama iškvietė greitąją pagalbą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, jis nebūtų sumušęs M., jei šis nei iš šio, nei iš to, be jokios priežasties nebūtų jam sudavęs rankos kumščiu į veidą, jį pažeminęs prieš kitus asmenis. Jis pergyveno kai M. išvežė į ligoninę ir kai sužinojo kokie sužalojimai jam padaryti. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, jis jam atleido, jie susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, su jo ieškinyje pareikštu turtinės žalos dydžiu sutinka. Savo poelgį vertina blogai, kritiškai, būdamas blaivus, jei jam nebūtų staiga sudavęs nukentėjusysis, jis jo tikrai nebūtų sumušęs, žada ateityje nebenusikalsti. (b.l. 158) Kaltinamasis sutinka su Valstybinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu dėl patirtos žalos ryšium su nukentėjusiojo gydymu bei sutinka atlyginti valstybės skirtas lėšas už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą paskiriant nukentėjusiajam atstovą bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su drauge E. šventė 2013 Naujus metus pas jį bute. Į svečius buvo atėjęs E. brolis A. ir jo draugas. Jie visi sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį. Nežino kodėl, bet tarp jų įvyko žodinis konfliktas su kaltinamuoju. O paties konflikto jis neatsimena, nes buvo labai girtas, tačiau žino iš A. pasakojimo, kad jis pirmas trenkė A. į galvos ir po to kilo muštynės. Jis atsigavo tik ligoninėje. (b.l. 17-18). Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su kaltinamuoju susitaikė, A. atleido, jie susitaikė, jis teisme pareikštą civilinį ieškinį (b.l. 108-132) palaiko dalyje, jie susitarė, kad jis jam atlygins 3000 Lt neturtinę žalą bei 1409,94 Lt turtinę žalą.

Liudytojai E. R. ir E. S. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir kaltinamasis bei nukentėjusysis ir parodė, kad jie visi su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju šventė 2013-2014 Naujuosius metus M. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur E. R. kartu su M. K. gyveno. Visi gėrė alų ir degtinę. M. buvo labai girtas ir įkyriai kabinėjosi prie visų, pradėjo sakyti įžeidžiančius žodžius A. R., provokavo muštynes. M. K. buvo kažkoks piktas ir agresyvus. Be priežasties M. K. pirmas ranka vieną kartą smogė A. R., tada kaltinamasis kirto jam vieną smūgį į galvos sritį, ko pasekoje M. nukrito ant žemės. Gulinčiam M. A. dar sudavė apie 3 smūgius į veido sritį. M. pats atsikėlė nuo grindų ir nuėjęs į kambarį atsigulė ant lovos. E. S. tą patį vakarą išėjo namo. Pirmomis dienomis po įvykio M. tik gulėjo, buvo sąmoningas, tačiau nieko nevalgė ir nekalbėjo. E. R. matė, kad jam sumuštas veidas ir prakirsta lūpa. 2014-01-03 ji parašė sms pranešimą M. mamai, kad M. sumuštas ir jam skauda galvą. Atėjusi M. mama iškvietė greitąją pagalbą bei policiją (b. l. 24, 26-27).

Liudytoja O. K. parodė, kad jos sūnus kartu su savo drauge E. R. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2013-12-31 apie vidurnaktį parašė sms pranešimą M., norėjo pasveikinti su Naujais metais, tačiau jis nieko neatrašė. Su kuo jis tą vakarą buvo ir kur, ji nežino. Ryte vėl sūnui parašė sms pranešimą, bet jis neatrašė. Tada parašė sms pranešimą E.. Ji atrašė, kad M. sumuštas veidas ir ji jį slaugo. Apie 10.30 val. ji atėjo pas sūnų. Namuose rado E. ir M., kuris gulėjo kambaryje ant lovos. Jo veidas buvo sumuštas. M. atsimerkė, tačiau jai nieko paaiškinti negalėjo. Su E. taip pat nepavyko susikalbėti, nes ji yra kurčnebylė. Suprato tik tiek, kad jį kažkas sumušė 2013-12-31. Kas jį sumušė, ji nežino. Ji iškvietė greitąją pagalbą (b. l. 25).

Ekspertas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo atliktas kaltinamojo A. R. intelekto tyrimas, kuris atitinka lengvą protinį atsilikimą. Tai netrukdo A. R. suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Teisme jis dalyvauti gali. Vaistų jo ligai nėra, nes tai yra įgimtas intelekto sutrikimas, jam taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinines priemones nėra pagrindo. Ekspertas nurodė, kad dėl savo psichinės sveikatos kaltinamasis, būdamas neblaivus, nukentėjusiajam sudavus jam netikėtą stiprų smūgį į veidą, galėjo labai susijaudinti, neadekvačiai įvertinti situaciją ir trenkti jį sužalojusiam asmeniui atgal bei jį sumušti. Jis būdamas blaivus, ar neišprovokuotas neteisėto nukentėjusiojo veiksmo taip nebūtų pasielgęs. (b.l. 158-159)

Iš 2014-01-08 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje M. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies jungine, kaktikaulio, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančių priekinės ir šoninės sienelės lūžimai, kairio skruostikaulio lanko lūžis, kairės akiduobės išorinės sienos lūžiai, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus kaktinėse srityse, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu, abiejų kaktinių galvos smegenų skilčių sumušimas, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 22-23).

Iš ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų ir teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. R. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais – suduodamas ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, padarė sunkų sveikatos sužalojimą nukentėjusiajam M. K.. Kaltinamasis A. R. buvo perduotas teismui kaltinant jį tyčia sužalojus nukentėjusįjį M. K. ir padarius jam sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Teismas daro išvada, kad kaltinamojo padarytą nusikalstama veika, kurios pasekmėje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam A M. K., be pagrindo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Ištyrus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir apklausus teismo ekspertą S. S. konstatuojama, kad kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas neteisingas kaltinimas, nes jo padarytą veika atitinka pavojingą ir Baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, numatytą BK 136 str., nes A. R. nukentėjusįjį sužalojo ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą staiga labai susijaudinęs fiziologinio efekto pasekmėje dėl nukentėjusiojo M. K. neteisėto ir itin įžeidžiančio poelgio, nes jis be jokios priežasties spontaniškai sudavė rankos kumščiu kaltinamajam į veidą, jiems artimų draugų rate švenčiant Naujuosius metus, ir tokius kaltinamojo veiksmus iššaukė pats nukentėjusysis.

Teismų praktikoje sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. kvalifikuojamas, kai nukentėjusysis sunkiai sužalojamas kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Sunkus sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytas tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo itin įžeidžiančio kaltininką poelgio kaip greitas atsakas į tai. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis M. K., būdamas neblaivus, neturėdamas jokio pagrindo, pats pradėjo konfliktą, agresyviai nusiteikęs įžeidžiančiais žodžiais kibo prie savo draugės E. R. bei jos brolio kaltinamojo A. R.. Be to būdamas konflikto iniciatoriumi pirmas sudavė kaltinamajam smūgį į veidą, sukeldamas sumaištį ir didelį susijaudinimą kaltinamajam bei savo draugei E. R.. Nustatyta, kad būdamas labai susijaudinęs fiziologinio afektos būsenoje kaltinamasis tuoj pat, siekdamas sustabdyti neteisėtus nukentėjusiojo M. K. veiksmus, šiam sudarius konfliktišką aplinką ir pirmam sudavus smūgį, sudavė nemažiau tris smūgius ranka į veido sritį ir sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Atsižvelgiant išdėstytą, kaltinamojo A. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 136 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, pasižadėjo atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis). A. R. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, administracine tvarka baustas, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė(b.l. 69), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 69), Kauno klinikų elektroniniame stacionare pacientų registre nuo 2003-01-01 iki 2014-02-04 neįregistruotas ir psichiatrijos skyriuje nesigydė (b.l. 58), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos kabineto priežiūros grupėje registruotas dėl mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų (b.l. 61), Vaikų ligoninėje, VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, Vaikų rados centro Vaikų psichiatrijos skyriuje gydėsi nuo 2010-01-05 iki 2010-01-22 diagnozė: mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas (b.l. 62), jam pagal 2014-02-19 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadą atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę buvo reikalinga, iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2014-01-03 konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, jam taikyti priverčiamąsias medicinines priemones nereikalinga. (b. l. 83-85).

Nors kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė dėl žalos atlyginimo, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str.), nes jis po to 2014-02-25 padarė nusikalstamą veiką ir buvo 2014-10-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei paskirti įpareigojimai (BK 48 straipsnio 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1, 5 dalis). Todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), kurios trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirtina laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bendrintina su 2014-10-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant 65 straipsnyje nustatytas bausmių pakeitimo taisykles, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamam paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėtina (BK 75 straipsnis), paskiriant įpareigojimus.

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5677,84 Lt žalos už nukentėjusiojo gydymą (b. l. 34 36). Ieškinys pagrįstas nukentėjusiojo M. K. gydymui išleistų lėšų skaičiuote, todėl tenkintinas visiškai ir priteistina. iš kaltinamojo A. R..

Nukentėjusysis M. K. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. R. 1409,94 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos (b. l. 108-110). 2014-10-22 teisiamojo posėdžio M. K. visiškai palaikė civilį ieškinį dėl turtinės žalos 1409,94 Lt, o neturtinės žalos sumą sumažino ir prašo iš A. R. priteisti 3000 Lt neturtinės žalos. Turtinės žalos dydis yra patvirtintas prie ieškiniu pateiktais dokumentais (b. l. 111-129), su šia suma kaltinamasis visiškai sutiko, su neturtinės žalos 3000 Lt suma kaltinamasis taip pat sutiko. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto sveikatos sužalojimo mąstą, atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiojo M. K. visuomeninei bei profesinei veiklai, laiko, kad prašoma priteisti 3000 Lt suma yra atitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygiui, teismų formuojamai praktikai, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl 3000 Lt neturtinės žalos dydis priteistinas iš kaltinamojo A. R. nukentėjusiajam.

Teismui išėjus priimti nuosprendį kaltinamasis pateikė dokumentus (b.l. 165-171), kad sudarė sutartis su Valstybine ligonių kasa ir nukentėjusiuoju M. K. dėl padarytų žalų atlyginimo, t.y. kad nuo jo AB „Swedbank“ sąskaitos bus daromos kasmėnesinės įmokos 36 mėnesius Valstybine ligonių kasai po 157,72 LT, o nukentėjusiajam M. K. 22 mėnesius po 200 Lt.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-25 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. K.. Iš 2014-10-22 tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 320 Lt. Šios išlaidos (advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidos - antrinės teisinės pagalbos teikimas) pripažintinos proceso išlaidomis bei priteistinos iš kaltinamojo A. R. (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.). (b.l. 133, 163)

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti , kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnyje ir jam skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti su 2014-10-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant 65 straipsnyje nustatytas bausmių pakeitimo taisykles, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014-10-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 dienom, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; jei tai nesusiję su darbu, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 22 (dvidešimt du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. R. 5677,84 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus 84 ct) (1644,42 Eur) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai (žala mokama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, nurodant juridinio asmens kodą 191351679, banką – AB „Swedbank“).

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. R. 1409,94 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devynis litus 94 ct) (408,35 Eur) turtinės žalos ir 3000 Lt (tris tūkstančius litų) (868,86 Eur) neturtinės žalos M. K. naudai.

Iš A. R. valstybės naudai priteisti proceso išlaidas – advokato atstovavimo nukentėjusiajam M. K. išlaidas (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) (92,68 Eur), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius