Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-09-20 · Administracinė byla Nr. A-492-2575-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-09-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-04Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
A-492-2575-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02290-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
viešosios įstaigos „Ekoagros“
Trečiasis asmuo
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Administracinė byla Nr. A492-2575/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02290-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. (R. P.) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012 pagal atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–16, 80–95) ir prašė panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau – ir VŠĮ „Ekoagros“, Viešoji įstaiga, atsakovas) 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. PNU-K-11-00408 (toliau – ir Nutarimas).

Atsiliepimas

Atsakovas VŠĮ „Ekoagros“, atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 14–20) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pareiškėjo skundą paliko spręsti teismo nuožiūra (II t., b. l. 1–2).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu (II t., b. l. 142–150) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Nutarimą.

Atsakovas VŠĮ „Ekoagros“ padavė apeliacinį skundą (II t. b. l. 68–70), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

II.

Pareiškėjas R. P. 2012 m. balandžio 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti VŠĮ „Ekoagros“ 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. PNU-K-11-00408 galiojimą.

Prašyme paaiškina, kad nutraukus su pareiškėju sudarytą 2010 m. gegužės 17 d. sutartį Nr. SUT-K-10-0262S, Viešoji įstaiga nebevykdys pareiškėjo ūkio sertifikavimo ir dėl to pareiškėjas, negavęs ūkio sertifikato, negalės 2012 m. ir 2013 m. sertifikuoti savo ekologinio ūkio bei neturės galimybės gauti išmokų už vykdomą ekologinio ūkininkavimo veiklą, taip pat realizuoti užaugintą produkciją kaip ekologišką. Nurodo, kad Nutarimu nutraukus 2010 m. gegužės 17 d. sutartį, o pareiškėjui inicijavus naujos sutarties sudarymą, ūkiui būtų taikomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, todėl 2012–2013 m. pareiškėjo ūkis negalėtų būti laikomas ekologiniu, tad Nutarimas užkerta kelią pareiškėjui toliau dalyvauti Ekologinio ūkininkavimo programoje. Akcentuoja, kad negavęs ūkio sertifikato, pareiškėjas pažeistų įsipareigojimą ūkininkauti ekologiškai penkerius metus, todėl jam būtų pritaikytos NMA sankcijos. Pažymi, kad dėl Nutarimo sąlygoto VŠĮ „Ekoagros“ neveikimo pareiškėjas negaus išmokų už ekologinį ūkininkavimą 2012 m. bei 2013 m., t. y. 635 645,2 Lt. Nurodo, kad paraišką dėl išmokų už 2012 m., taip pat ir VŠĮ „Ekoagros“ suteiktą patvirtinamąjį dokumentą dėl pareiškėjo ūkio sertifikavimo, turi pateikti iki 2012 m. gegužės 15 d. Mano, kad nepateikus tinkamos paraiškos kompensacinei išmokai gauti 2012 m., NMA įpareigos jį sugrąžinti 2009–2011 m. gautas išmokas, t. y. 953 023,80 Lt. Nurodo, kad yra sukaupęs 200 tonų lubinų, kurių vienos tonos vertė lygi 800 Lt, taigi Nutarimu užkertamas kelias gauti 160 000 Lt pajamas. Teigia, kad negavus ūkio plėtojimui būtinų pajamų, bus užkirstas kelias tinkamai atsiskaityti su kreditoriais bei darbininkais ir tiekėjais, negavus adekvačių išmokų bei lėšų už realizuotą produkciją, bus užkirstas kelias toliau vykdyti būtinus ūkio darbus, ko pasekoje sudarys rimta grėsmė visai pareiškėjo ūkio tolimesnei veiklai. Nurodo, kad negali įrodyti, jog jo aptarti galimi neigiami padariniai kils, nes tai priklauso nuo VŠĮ „Ekoagros“ bei NMA valios. Paaiškina, kad šiuo metu dėl ekonominio sunkmečio pareiškėjas susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teikiamu prašymu dėl tikrinimo nėra prašoma įpareigoti VŠĮ „Ekoagros“ be tikrinimo suteikti pareiškėjo ūkio sertifikatą, pareiškėjas prašo tik sudaryti prielaidas pareiškėjo ūkio tikrinimui pagal Nutarimu nutrauktą 2010 m. gegužės 17 d. sutartį. Teigia, kad būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patvirtina prima facie pareiškėjo skundo byloje pagrįstumas. Paaiškina, kad dauguma teisinių argumentų įrodo pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nurodo, kad nesustabdžius Nutarimo galiojimo, gali kilti daug naujų teisinių ginčų. Teigia, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga. Paaiškina, kad Nutarimo laikinas galiojimo sustabdymas jokių neigiamų padarinių nesukels, tačiau vien tik įpareigos VŠĮ „Ekoagros“ patikrinti pareiškėjo ūkio atitiktį ekologinio ūkininkavimo reikalavimams. Pažymi, kad iš Nutarimo, jį pripažinus neteisėtu, kilusi žala būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto, o tai, pareiškėjo vertinimu, pažeistų ir viešąjį interesą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011).

Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia aplinkybe, kad galiojant ginčijamam nutarimui, jis praras teisę gauti finansinę paramą ūkiui, negalės realizuoti užaugintą produkcija, kaip ekologišką, ir atsiskaityti su kreditoriais, darbininkais ir tiekėjais, toliau vykdyti būtinus ūkio darbus, o tai sukels grėsmę jo ūkinei-finansinei veiklai ir kils naujų teisminių ginčų. Tokiu būdu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo nutarimo laikinas sustabdymą – išimtinai siejamas su šio Nutarimo pareiškėjui sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis, o ne su galimybe įvykdyti galimai palankų pareiškėjui teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009).

Taip pat sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad turi būti įvertinama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali sukelti daugiau neigiamų pasekmių nei tos, kurios atsirastų šių priemonių nepritaikius.

Byloje yra kilęs ginčas dėl sprendimo, kuriuo nutarta anuliuoti pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui 2011 m. rugpjūčio 9 d. išduotus, tai patvirtinančius, dokumentus, taip pat nurodoma, kad nutraukiama 2010 m. gegužės 17 d. pasirašyta pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo sutartis Nr. SUT-K-10-02628 (I t., b. l. 76–78). Teisėjų kolegija vertina, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl viešu interesu pripažintinos vertybės – vartotojų teisių – apsaugos. Pažymėtina, kad sustabdžius Nutarimo galiojimą ir pareiškėjui grąžinus teisę užaugintą produkciją parduoti kaip ekologišką, kai yra sprendžiamas ginčas dėl šios aplinkybės, tokią produkciją, kurios kaina dėl jos savybių, kaip akcentuoja pareiškėjas, yra didesnė nei kitų, tos pačios rūšies, tačiau nesertifikuotos produkcijos kainos, įsigijusių vartotojų teisės gali būti pažeistos paaiškėjus, kad Nutarimas, kuriuo iš esmės uždrausta pareiškėjo užaugintą produkciją ženklinti kaip ekologišką, yra teisėtas. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju netaikant pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės galėtų būti padaryta mažiau žalos negu jos taikymo atveju – todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto laikinas sustabdymas – taikymas nebūtų proporcingas siekiamam tikslui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Tai, kad, pasak pareiškėjo, teismui priėmus jam palankų sprendimą, galimai kiltų nauji teisminiai ginčai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. AS502-177/2008, Nr. AS442-314/2008).

Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, į faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. P. (R. P.) prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė