Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1445-436/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-29
Bylos Nr.
2S-1445-436/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23388-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį
Ieškovas
S. K.
Civilinė byla Nr. 2S-1445-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23388-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2262-615/2015 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl asmens pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei S. K. dėl iškeldinimo iš buto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Stasė K. K. apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ją S. M. šeimos nare ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove S. K..

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė šioje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo iškeldinti ieškovę S. K. ir kartu su ja gyvenančius R. K., L. K., A. K., N. K. su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant jiems kito gyvenamo ploto iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ieškovės S. K. iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovės S. K. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė ieškovės S. K. iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad byloje pateiktas UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2015-01-29 raginimas patvirtina, jog neišnagrinėjus ginčo teisme yra pradėti veiksmai siekiant ieškovę iškraustyti iš ginčo buto. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju (jeigu toks būtų priimtas), t. y. atsakovo įpareigojimo su ieškove sudaryti nuomos sutartį, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Teisminė gynyba negali prarasti savo veiksmingumo. Šio principo laikymąsi užtikrina laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama, kad šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybė, siekdama apginti savo interesus, nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2015-01-29 raginimas, kurį teismas laikė kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatvirtino fakto, kad savivaldybė pradėjo ieškovės iškraustymo veiksmus iš buto (duomenys neskelbtini). Raginimas patvirtina faktą, kad ieškovei buvo pasiūlyta gera valia išsikelti iš ginčo buto. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia nekilnojamojo turto savininkui, šiuo atveju atsakovui savivaldybei, pateikti raginimus, įspėjimus ieškovei dėl išsikėlimo iš ginčo buto gera valia. Atkreipia dėmesį, kad pačiame raginime numatyta, jog tik teismine tvarka ieškovė gali būti iškeldinta iš ginčo buto, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, kad yra pradėti veiksmai, siekiant ieškovę iškraustyti iš ginčo buto visiškai nepagrįsti.Teismas ignoravo CK 6.612 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą asmenys iškeldinami tik teismo tvarka. Toks teismo sprendimas dėl iškeldinimo dar nėra priimtas, šį klausimą teismas spręs vertindamas šioje byloje ieškinio ir priešieškinio pagrįstumą. Vykstant teisminiam procesui Kauno miesto savivaldybė negalės atlikti jokių veiksmų dėl priverstinio ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto, nepriklausomai nuo to, ar bus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar ne, todėl be teismo galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo dėl iškeldinimo negalės būti atliekami priverstinio keldinimo veiksmai. Dėl to teismo nutartis yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d,. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais:

UAB „Kauno komunalinis ir būtų ūkis“ 2015-01-29 pateikė raginimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė S. K. per vieną mėnesį privalo atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį UAB „Kauno komunalinis ir būtų ūkis“. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka CPK teisinį reglamentavimą bei ekonomiškumo principą. Kauno miesto savivaldybė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesine padėtimi atskiruoju skundu skųsdama teismo nutartį, esą be teismo sprendimo nebus galima iškeldinti ieškovės iš buto. Gautas raginimas išsikelti ir Kauno miesto savivaldybės priešieškinis dėl iškeldinimo yra akivaizdus siekis jau dabar iškeldinti iš galimai būsimo nuomos objekto. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovės S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė ieškovės iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Įvertinus tai, kad nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba nebeįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš šios teisės normos matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.).

Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 m. spalio 21 d. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su S. M., kuriai buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Šiame ginčo bute ieškovė su šeima gyvena iki šiol, todėl 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti ją S. M. šeimos nare ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė, nesutikdama su tokiu ieškiniu, šioje byloje 2015 m. kovo 26 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo iškeldinti ieškovę S. K. ir jos šeimos narius iš ginčo gyvenamosios patalpos su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant jiems kito gyvenamojo ploto. Iki pareiškiant šioje byloje priešieškinį dėl iškeldinimo atsakovės Kauno miesto savivaldybės įmonė UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2015 m. sausio 29 d. pateikė ieškovei raginimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, atlaisvinti gyvenamąją patalpą ir įspėjo, kad priešingu atveju ieškovė bus keldinama teismine tvarka (b. l. 13). Ieškovė S. K., gavusi šį raginimą ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį, atsiliepime į priešieškinį pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti ieškovės iškeldinimą iš ginčo patalų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovei yra pateiktas 2015 m. sausio 29 d. raginimas gera valia išsikelti iš ginčo buto, laikė, jog yra tikslinga ieškovės S. K. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ieškovės iškeldinimą iš ginčo buto.

Civilinio kodekso 6.612 straipsnyje reglamentuota, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Šioje nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų nėra priimtas. Tai reiškia, kad nesant teisinio pagrindo, t. y. nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl iškeldinimo, Kauno miesto savivaldybė jokių keldinimo iš ginčo buto veiksmų atlikti neturi jokios teisės. Vien tas faktas, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė pareiškė priešieškinį dėl ieškovės iškeldinimo nesuteikia atsakovei pagrindo pradėti ir vykdyti priverstinį ieškovės iškeldinimo iš ginčo gyvenamosios patalpos veiksmus. Ta aplinkybė, kad ieškovei buvo pateiktas UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2015 m. sausio 29 d. raginimas gera valia išsikelti iš ginčo patalpos, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė jau pradėjo priverstinio ieškovės iškeldinimo iš buto veiksmus. Pažymėtina, kad pačiame raginime yra nurodyta, jog ieškovei neišsikėlus iš ginčo buto gera valia, ji bus keldinama teismine tvarka, o kaip jau buvo minėta, teismo sprendimo dėl ieškovės iškeldinimo, nėra.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet neturi sutapti su byloje pareikštais reikalavimais. Šiuo atveju ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutampa su atsiliepimo į priešieškinį prašymu, t. y atsakovė Kauno miesto savivaldybė priešieškiniu prašo iškeldinti ieškovę, o ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis – sustabdyti iškeldinimo iš buto veiksmus.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės S. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti ieškovės iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 – 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės S. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ieškovės iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas