Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-07 · Administracinė byla Nr. A-756-946-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
A-756-946-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Vilniaus
Administracinė byla Nr. A756-946/2009Procesinio sprendimo kategorija 21. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant A. D. ,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. (A. J. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vilniaus 1-siems patisos namams dėl nuobaudų panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų (toliau – ir Vilniaus 1-ji PN) administracijos veiksmus, susijusius su pareiškėjo nubaudimu už neapmokamų darbų neatlikimą (jo darbo metu), neteisėtais ir panaikinti pareiškėjui už tai skirtas nuobaudas; 2) įpareigoti Vilniaus 1-ųjų PN administraciją ištaisyti pažeidimus dėl nuteistųjų laikymo sąlygų – įrengti baudos izoliatorių taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, sudaryti sąlygas naudotis savo asmeniniais produktais, laikytis teisės aktų reikalavimų ir atsakyti į visus pareiškėjo skundus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus 1-siuose PN kiekvienas iš nuteistųjų kartą per savaitę pagal grafiką tvarko kambarį, kuriame gyvena. Tačiau papildomai, be jokio teismo sprendimo, nuteistiesiems paskirtos dar 2 valandos nemokamų darbų: valgyklos, koridorių ir tualetų tvarkymas gyvenamajame korpuse, kuriame yra ir administracijos patalpos. Papildomi darbai nuteistiesiems skiriami nuo 8 val. iki 10 val. ryto, t. y. darbo įmonėje metu. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 134 straipsniu, nuteistieji gali būti įtraukiami į tokius darbus, tačiau ne darbo metu. Be to, tokie darbai nėra privalomi nuteistajam. Pareiškėjas savo paaiškinimuose buvo nurodęs priežastis, dėl kurių atsisako vykdyti tokius darbus. Tačiau, nepaisant to, jam už atsisakymą vykdyti aukščiau nurodytus nemokamus darbus skiriamos nuobaudos. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos Konstitucijos 48 straipsnio 5 dalies ir BVK 6, 7, 10 straipsnių nuostatos bei Vidaus režimo taisyklės. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Vilniaus 1-siuose PN nepagrįstai ribojamas prieinamumas prie savo asmeninių produktų. Asmeniniai produktai privalo būti saugomi valgykloje, juos pasigaminti ir panaudoti maistui taip pat galima tik valgykloje. Į valgyklą galima patekti tik nuo 16 val. iki 18 val. Atsižvelgiant į tai, kad šiuose PN yra apie 90 nuteistųjų ir kad valgykloje yra tik viena elektrinė viryklė su keturiais kaistuvais, kiekvienam nuteistajam valgio pasigaminimui per parą skirtos tik 5-6 minutės. Vilniaus 1-siuose PN nuteistiesiems sudaroma galimybė pasinaudoti dušu tik vieną kartą per savaitę. Todėl pareiškėjas negali pasinaudoti dušu po darbų, yra apribota jo galimybė sportuoti. Pagal Vidaus režimo taisyklių 258 punktą, galimybė naudotis dušu turi būti suteikiama ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių tokia galimybė negali būti suteikta dažniau. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu yra pažeidžiama jo teisė į asmeninę higieną. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 1-siuose PN įrengti baudos izoliatoriai neatitinka Vidaus režimo taisyklių 34-36 punktuose nurodytų sąlygų, nes kamerose nėra jokio šildymo, nėra specialiai įrengtų durų, nėra sienos, o per visą sieną yra grotos, kameroje drėgna ir šalta. Be to, tokiomis sąlygomis atimami viršutiniai drabužiai ir asmeninės antklodės. Pareiškėjo teigimu, jis rašė daug prašymų, pareiškimų, skundų, registravo juos specialiame žurnale, tačiau iki šiol negavo nei vieno atsakymo į juos raštu. Tokiu būdu pažeidžiami Vidaus režimo taisyklių 197 ir 198 punktai. Be to, būnant baudos izoliatoriuje, pažeidžiama teisė apskųsti PN administracijos veiksmus, kadangi izoliatoriuje draudžiama turėti rašymo priemones. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad PN dažnai nėra galimybės laiku užregistruoti teikiamus dokumentus, kadangi PN administracijos darbuotojai atsisako registruoti dokumentus, motyvuodami tai dideliu užimtumu.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus 1-ji PN prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 5 dalį, priverčiamuoju darbu nelaikomas įstatymo reguliuojamas nuteistųjų darbas. BVK 125 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. BVK 134 straipsnio 1 dalis nustato, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Nuteistasis, neteisėtai atsisakęs dirbti jam pataisos namų administracijos paskirtą darbą pagal BVK antro skirsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“ nuostatas, pažeidžia pataisos įstaigų režimą. Vadovaujantis BVK 142 straipsnio 1 dalimi, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Atsakovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis BVK 173 straipsnio 4 dalies ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 įsakymo „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, nuteistieji tris kartus nemokamai per dieną gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Maisto gaminimo iš nuosavų maisto produktų Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja. Vadovaujantis Vilniaus 1-ųjų PN direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 4-59 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“, nuteistiesiems leidžiama maitintis savais maisto produktais kiekvieną dieną pusryčių, pietų ir vakarienės metu bei papildomai nuo 16 val. iki 18 val. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį. Šis reikalavimas Vilniaus 1-siuose PN yra vykdomas. Be to, nuteistųjų bendrabutyje įrengtos tualetų patalpos su praustuvais. Šiomis patalpomis nuteistieji gali naudotis neribotai. Pagal Vilniaus visuomeninės sveikatos centro 2007 m. vasario 1 d. patikrinimo akto Nr. (13)-12.17(3)-103 išvadas, Vilniaus 1-ųįų PN patalpų, iš jų – ir baudos izoliatoriaus, mikroklimatas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ reikalavimus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus 1-ųjų PN administracija baudos izoliatoriuje uždarytam nuteistajam sudaro galimybę per apskundimo terminą apskųsti paskirtą nuobaudą. Taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, pataisos įstaigos administracija neprivalo pateikti atsakymo į paaiškinimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 10 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies: įpareigojo Vilniaus 1-ųjų PN administracijos vadovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti raštu į pareiškėjo 2007 m. lapkričio 22 d. skundą (registracijos Nr. 1277, registracijos data 2007 m. lapkričio 23 d.), o kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl nuobaudų panaikinimo negali būti tenkinamas, nes yra nekonkretus. Be to, nuobaudų apskundimui BVK 143 straipsnio 8 dalis ir 183 straipsnis numato specialią ikiteisminę tvarką, kurios pareiškėjas nesilaikė. Dėl priverčiamojo nemokamo darbo teismas sprendime nurodė, kad byloje nustatyta, jog Vilniaus 1-ųjų PN administracija skirdavo pareiškėjui nemokamus darbus (t. I, b. l. 15-16, 38-39, 44, 46, 56, 85, 89, 100-111, 121-122, 128-129). Konstitucijos 48 straipsnio 5 dalis nustato, kad priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. BVK 134 straipsnio 1 dalis numato pataisos namų administracijos teisę nemokant už darbą įtraukti nuteistuosius į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. BVK 134 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Pareiškėjas, teigdamas, kad tokie darbai nuteistajam nėra privalomi, neteisingai aiškina BVK 134 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BVK 110 straipsnio nuostatomis, administracijos nurodymai nuteistajam yra privalomi vykdyti, o nurodymas dirbti nemokamus darbus (jeigu jis atitinka BVK 134 straipsnio sąlygas) yra teisėtas, todėl nuteistasis jį vykdyti privalo. Be to, BVK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia administracijai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirti nuteistajam tokią nuobaudą kaip pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Pagal Vilniaus 1-ųjų PN direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 4-59 patvirtintą Nuteistųjų dienotvarkę darbo dienomis bei Nuteistųjų dienotvarkę poilsio ir švenčių dienomis, darbo laikas yra nuo 8 iki 12 val. ir nuo 13 iki 17 val. (t. I, b. l. 33, 34). Jeigu nuteistasis dirba, nemokami darbai šiuo laiku jam negali būti skiriami. Pareiškėjas buvo įdarbintas Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų filialo Nr. 3 medžio apdirbimo bare staliumi nuo 2007 m. gegužės 25 d. (t. I, b. l. 129). Pareiškėjas šios aplinkybės neneigė. Teismas padarė išvadą, kad iki 2007 m. gegužės 25 d. pareiškėjui nemokami darbai buvo skirti teisėtai, jų pobūdis atitiko BVK 134 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui 2008 m. sausio 11 d. skirtą nuobaudą – nemokamus darbus buvo liepta atlikti laisvu nuo darbo metu (t. I, b. l. 56). Todėl pažeidimo šiuo atveju nebuvo padaryta. Tačiau 2007 m. rugpjūčio 14 d. ir 2008 m. vasario 26 d., pažeidžiant BVK 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pareiškėjui buvo pavesta atlikti nemokamus darbus jo darbo metu (t. I, b. l. 46, 112-113, 141). Už atsisakymą vykdyti šiuos darbus pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos. Tačiau šių nuobaudų pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neskundė (BVK 143 straipsnio 8 dalis, 183 straipsnis). Kitų reikalavimų, susijusių su nemokamų darbų skyrimu jo darbo metu, pareiškėjas nepareiškė. Todėl teismas padarė išvadą, kad jokių teisinių pasekmių už nustatytus pažeidimus atsakovui negali būti numatoma.

Dėl nuteistųjų laikymo sąlygų teismas sprendime nurodė, kad dėl baudos izoliatoriaus sąlygų Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą, kurio rezultatai surašyti 2007 m. vasario 1 d. patikrinimo akte Nr. (13)-12-17(3)-103 (t. I, b. l. 35-37). Šiame akte padaryta išvada, kad Vilniaus 1-ųjų PN patalpų mikroklimatas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 42:2004 reikalavimus. Atsakovo atstovas paaiškino, kad baudos izoliatoriaus patalpa atitverta grotomis, o radiatoriai yra už šių grotų. Tokiu būdu šiluma laisvai patenka į baudos izoliatoriaus patalpas. Atstovas taip pat paaiškino, kad baudos izoliatoriuje duodama patalynė, o nuteistieji atvedami su viršutiniais drabužiais. Nuteistajam paprašius, budintis privalo duoti nuteistajam rašymo priemones. Šių teiginių pareiškėjas nepaneigė, jokių konkrečių įrodymų dėl jo nurodytų sąlygų ar dėl jo teisių pažeidimo baudos izoliatoriuje nepateikė. Pareiškėjas šias sąlygas skundė Kalėjimų departamentui 2008 m. vasario 4 d. skundu, konkrečiai nenurodydamas, kada ir kas atėmė iš jo patalynę ar viršutinius drabužius (t. I, b. l. 125-127). Kalėjimų departamentas pareiškėjui pateikė 2008 m. vasario 21 d. atsakymą (t. I, b. l. 121-122). Tačiau pareiškėjas neprašo panaikinti šio atsakymo. Pareiškėjo nusiskundimas, kad į baudos izoliatorių jam neleidžiama paimti asmeninės antklodės, yra nepagrįstas, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 210 punktą nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių, neleidžiama su savimi imti asmeninių daiktų. Šiame punkte numatytos išimtys, į kurias asmeninė antklodė nepatenka. Tuo tarpu iš pareiškėjo paaiškinimų neaišku, apie kokius viršutinius drabužius, kurie atimami, jis kalba – apie paltą, ar kitus. Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad baudos izoliatoriuje nėra tokių durų, kurias numato Taisyklių 35 punktas. Šių Taisyklių 35.2 punkte numatyta, kad baudos izoliatoriaus kameroje turi būti išorinės ir vidinės durys, aprašyta, kaip turi būti įrengtos durys tokioje kameroje. Tiek iš pareiškėjo, tiek iš administracijos atstovo paaiškinimo akivaizdu, kad tokių durų baudos izoliatoriaus kameroje nėra. Tačiau pareiškėjo reikalavimas įpareigoti PN administraciją tinkamai įrengti baudos izoliatorių šioje dalyje netenkintinas, nes pareiškėjas šiuo atveju gina viešąjį interesą, o ne konkrečią savo pažeistą teisę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neneigia tos aplinkybės, jog PN tris kartus per dieną yra maitinamas nemokamai, kaip tai numato BVK 173 straipsnio 4 dalis bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punktas. BVK 73, 74 ir kt. straipsniai numato galimybę nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose, turėti (įsigyti) maisto. Kur ir kaip šis maistas turi būti laikomas ir naudojamas, BVK nenumato. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto numatyta ir Taisyklių 76-79 punktuose. Taisyklių 77 punktas numato tik administracijos pareigą užtikrinti, kad nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ne rečiau kaip kartą per savaitę. Taisyklės taip pat nenumato maitinimosi įsigytais maisto produktais tvarkos. Vilniaus 1-ųjų PN direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 4-59 patvirtinta dienotvarkė leidžia nuteistiesiems kiekvieną dieną nuo 16 iki 18 val. maitintis savais maisto produktais. Pareiškėjo teiginiai, kad jis per tiek laiko negali pasiimti savo maisto produktų, yra nepagrįsti. Tuo tarpu savo maisto gaminimo pataisos namuose nenumato nei BVK, nei Taisyklės. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kad jis per tą laiką nespėja pasinaudoti elektrine virykle, nereiškia jo teisių pažeidimo. Taisyklų 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį. Pareiškėjas neneigia, kad šį reikalavimą PN administracija vykdo. Be to, pareiškėjas neneigė ir fakto, kad nuteistųjų bendrabutyje įrengtos tualetų patalpos su praustuvais ir šiomis patalpomis nuteistieji naudojasi neribotai. Todėl pareiškėjo teisė laikytis higienos reikalavimų nėra pažeidžiama.

Dėl atsakymų į pareiškėjo skundus teismas sprendime nurodė, kad iš byloje esančių pareiškėjo rašytų raštų administracijai matyti, jog daugiausiai jis rašė paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų. Į šiuos paaiškinimus administracija ir neprivalėjo atsakyti kaip į skundus. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kada ir į kokius jo skundus nebuvo atsakyta, išskyrus 2007 m. lapkričio 22 d. skundą. Iš teismui paduoto skundo galima spręsti, kad pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento atsakymu dėl 2007 m. lapkričio 22 d. skundo nagrinėjimo tvarkos (t. I, b. l. 18-19, 119-120). Kalėjimų departamento atsakyme rašoma, kad dėl šio skundo su pareiškėju kalbėjo įstaigos direktorius, kuris atsakė į keliamus klausimus, ir kad pareiškėjas nereikalavo rašytinio atsakymo (t. I, b. l. 121-122). Tačiau faktą, kad pareiškėjas nereikalavo rašytinio atsakymo, patvirtina tik direktoriaus parašu patvirtintas įrašas pačiame skunde (t. I, b. l. 19, 140). Pareiškėjo parašo dėl to, kad jis sutinka su tokiu atsakymu, nėra. Pareiškėjas neigia, kad nereikalavo rašytinio atsakymo. Taisyklių 198 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktoriaus atsakymų nuteistiesiems gavimo momentas fiksuojamas specialiame žurnale. Atsakymus į nuteistųjų skundus nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai įteikia per tris darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo. Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas ir Vilniaus 1-ųjų PN administracija įpareigojama atsakyti raštu į pareiškėjo 2007 m. lapkričio 23 d. įregistruotą (registracijos Nr. 1277) pareiškėjo skundą.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. J. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą: 1) įpareigoti Vilniaus 1-ųjų PN administraciją panaikinti nuobaudas, paskirtas pareiškėjui 2008 m. kovo 5 d. ir 2008 m. balandžio 11 d. už atsisakymą vykdyti nemokamus darbus; 2) priteisti iš Vilniaus 1-ųjų PN administracijos 5 000 Lt arba kitokio dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad nemokami darbai, pažeidžiant BVK 134 straipsnio reikalavimus, visada buvo jam skiriami jo darbo įmonėje metu. Be to, po tokių darbų jam nebūdavo leidžiama pasinaudoti dušu. Pareiškėjas pažymi, kad tokiems darbams atlikti (valgyklos, koridorių, tualetų valymui) Vilniaus 1-siuose PN samdomi darbuotojai, kuriems mokamas atlyginimas, tačiau šiuos darbus pavedama atlikti nuteistiesiems. Pareiškėjo nuomone, jam nepagrįstai buvo paskirtos nuobaudos už atsisakymą atlikti anksčiau nurodytus nemokamus darbus. Pareiškėjas pažymi, kad dėl paskirtų nuobaudų jis neteko teisės į paleidimą prieš laiką ir patyrė neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai, kurie suformuluoti pirmosios instancijos administraciniam teismui skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiami atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktai). Pareiškėjo reikalavimas nurodomas skunde (prašyme), kuris turi atitikti ABTĮ 23 straipsnyje išdėstytus formos ir turinio reikalavimus, taip pat šio įstatymo 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Jei skundas (prašymas) neatitinka šių reikalavimų, teismo nutartimi gali būti nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis reglamentuoja, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Konkretus galutinis skundo (prašymo) reikalavimas nurodomas teisminių ginčų metu (ABTĮ 82 str. 7 d.).

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs A. J. 2008 m. kovo 4 d. skundą (įvardintą ,,ieškininiu pareiškimu“), kuriame nebuvo suformuluoti jokie konkretūs reikalavimai, 2008 m. kovo 21 d. priėmė nutartį, kuria pasiūlė pareiškėjui patikslinti paduotą skundą, tinkamai suformuluojant skundo reikalavimus bei ištaisyti kitus trūkumus. Patikslintu skundu pareiškėjas nurodė tokius reikalavimus: pripažinti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų administracijos veiksmus dėl jo nubaudimo už neapmokamų darbų neatlikimą (jo darbo metu) neteisėtais ir panaikinti jam už tai paskirtas nuobaudas; 2) įpareigoti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų administraciją ištaisyti pažeidimus dėl nuteistųjų laikymo sąlygų: įrengti baudos izoliatorių taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, sudaryti sąlygas neribojant naudotis asmeniniais maisto produktais, laikantis teisės aktų atsakyti į pareiškėjo skundus. Šių savo reikalavimų formuluotės pareiškėjas viso pirmosios instancijos teismo proceso metu nekeitė, netikslino ir nepildė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytas faktines aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašydamas panaikinti jam paskirtas nuobaudas, jų nekonkretizavo, nenurodė, kokius konkrečiai atsakovo priimtus nutarimus dėl kokios nuobaudos A. J. paskyrimo jis skundžia ir prašo panaikinti, pareiškėjo pateikti argumentai yra abstraktaus pobūdžio. Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus pareiškėjui atsakovo skirtus iki pareiškėjo kreipimosi į teismą datos nemokamų darbų atlikimo atvejus ir dėl jų atitinkamai pasisakė. Pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, jog, neįvardijus konkretaus skundžiamo akto, tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Be to, kaip visiškai teisingai pažymėjo teismas, Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) (nuteistasis jam paskirtą nuobaudą per penkias dienas turi teisę apskųsti aukštesniam pagal pareigas pareigūnui) ir 183 straipsnyje (bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o jo veiksmai ir sprendimai – apygardos administraciniam teismui) yra nustatyta speciali nuobaudų apskundimo ikiteisminė tvarka, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šios tvarkos laikėsi.

Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta galimybė įtraukti nuteistuosius į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, jiems už šį darbą nemokant. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad priverčiamuoju darbu nelaikomas įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. Tad nuteistųjų pataisos įstaigoje atliekamų nemokamų darbų tvarką, neprieštaraujančią įstatymų nuostatoms (t. y. nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio reikalavimų, kad aukščiau nurodytus nemokamus darbus nuteistieji atliktų ne darbo metu ir tokie darbai netruktų ilgiau kaip dvi valandas per dieną), gali nustatyti pataisos įstaigos direktorius. O už pataisos įstaigos administracijos nurodymų, kurie nuteistiesiems yra privalomi, nevykdymą bei bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos atitinkamos nuobaudos.

Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ir detaliai ištyrė pareiškėjo argumentus dėl nuteistųjų laikymo sąlygų, galimybės maitintis asmeniniais produktais, galimybės pasinaudoti dušu ir dėl atsakymų į pareiškėjo skundus pataisos namų administracijai, ir tinkamai, laikydamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių papildomų argumentų šiais klausimais nepateikė, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, plačiau dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iškėlė ir naujus reikalavimus, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, t. y. įpareigoti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų administraciją panaikinti nuobaudas, paskirtas jam 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. balandžio 11 d. už atsisakymą vykdyti nemokamus darbus; priteisti iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų 5 000 Lt arba kitokio dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui, todėl naujų reikalavimų, išdėstytų pareiškėjo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. J. (A. J. ) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė