- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- eI-1189-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00043-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- UAB Baltijos langai
- Kategorijos
- 1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei UAB Baltijos langai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB Baltijos langai priteisti 169,43 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Prašymas grindžiamas argumentais, kad Pagėgių savivaldybės tarybos 2011-10-26 sprendimu Nr. T-148 patvirtintais Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, pakeistais 2012-04-26 sprendimu Nr. T-103, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Nustatytą įmoką kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti minėtose nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Pagėgių savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo ir organizavimo funkcijas Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Nurodoma, kad atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav. Pažymima, kad atsakovei buvo siunčiami pranešimai, tačiau ji į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti sumos dydžio įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB Baltijos langai atsiliepime į prašymą nurodo, jog su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad mokėjimo pranešimus ir įspėjimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo gavo tik 2016-02-04. Mano, kad mokėjimo pranešimai yra finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl turėjo būti siunčiami registruotais laiškais. Nurodo, jog atsakovė yra likviduojama ir nuo 2004 metų jokios ūkinės-komercinės veiklos, dėl kurios galėtų susidaryti atliekos, nevykdoma, todėl jokių atliekų nesusidarė. Pažymi, kad sutartis dėl atliekų tvarkymo su TRATC nepasirašyta, atliekų tvarkymo deklaracijos nepildomos, todėl neaišku, kuo grindžiamas įsiskolinimo sumos paskaičiavimas.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta pranešimais. 2016-03-17 teisme gautas atsakovės prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl atsakovo atstovo komandiruotės. Kartu su prašymu dokumentas, patvirtinantis atsakovo atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastį, nepateiktas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovo atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis nelaikytina svarbia, todėl prašymas netenkintinas. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Pagėgių savivaldybės tarybos 2011-10-26 sprendimu Nr. T-148, pakeistu 2012-04-26 sprendimu Nr. T-103, patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Motyvuojamoji dalis
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
Pagėgių savivaldybės taryba 2011-10-26 sprendimu Nr. T-148, pakeistu 2012-04-26 sprendimu Nr. T-103, patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau- Nuostatai). Pagal Nuostatų 3 punktą TRATC- savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Pagėgių savivaldybės teritorijoje Koncesijos sutarties pagrindu. Nuostatų 4 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau- Vietinė rinkliava)- tai Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Pagėgių savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatų nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 19 punkte nurodyta, kad vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato Pagėgių savivaldybės taryba. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Nuostatų 21.1.4 punkte reglamentuota, kad juridiniai asmenys, ūkininkai (turintys atskiras gamybines patalpas ne namų valdoje), pasirinkę deklaravimą ir turintys galimybę atliekas kaupti uždarose teritorijose, aptvertose teritorijose ar pastatuose ir patalpose, skirtose žemės ūkio produkcijai auginti, gaminti ir laikyti (fermos, kiaulidės, karvidės, arklidės, paukštidės, daržinės, svirnai, sandėliai, garažai technikai laikyti, šiltnamiai ir kt. paskirties pastatai) esančiuose konteineriuose, moka pagal deklaruotą atliekų kiekį, ne mažesnį, negu Nuostatų 1 priede nustatyta metinė komunalinių atliekų sukaupimo norma, tenkanti nekilnojamajam turtui. Nuostatų 35-49 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo ir išieškojimo tvarka.
Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo 2002-04-17 atsakovė yra sandėliavimo paskirties nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., savininke, todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog ginčo laikotarpiu atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti Vietinę rinkliavą. Nors atsakovė nurodo, jog įmonė yra likviduojama ir jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, teismo vertinimu, tokia aplinkybė ginčo pastato nenaudojimo fakto nepaneigia. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ginčo pastatas faktiškai buvo naudojamas ne pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje nurodytą jo naudojimo paskirtį, nepateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi dėl vietinės rinkliavos dydžio perskaičiavimo Nuostatų 18 punkte nustatyta tvarka. Nors atsakovė teigia, jog mokėjimo pranešimą gavo tik 2016 02 04, nurodyta aplinkybė neatleidžia nuo pareigos vietinės rinkliavos mokėtoją mokėti Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nes Nuostatų 64.4 punkte nurodyta, kad negavęs nustatytos formos Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, per 30 kalendorinių dienų nuo rinkliavos mokėjimo pradžios vietinės rinkliavos mokėtojas privalo kreiptis į TRATC.
Atsakovė UAB Baltijos langai patvirtino, jog ginčo laikotarpiu sunaudotų atliekų kiekio nedeklaravo. Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų turinio matyti, jog vietinė rinkliava atsakovei paskaičiuota pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui (kg/m²)- Pagėgių savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 1 priedo 14 punktas), padauginus iš patalpų bendrojo ploto.
Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus atsakovės valdomo turto paskirtis – sandėliavimo, todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas sandėliavimo paskirties pastatams taikomas tarifas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Esant nustatytai aplinkybei, jog atsakovė sprendime nurodytu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, prašymas laikytinas pagrįstu ir 169,43 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteisina.
Pareiškėja iš atsakovės prašo priteisti 28,96 Eur atstovavimo išlaidų. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (nuo 2015-03-20 nauja redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateikta 2014-07-11 teisinių paslaugų sutartis Nr. 1.16-14/66 ir 2015-12-21 sąskaita faktūra Nr. JUR1133, iš kurios matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėja UAB Juris LT sumokėjo 28,96 Eur. Mokėjimo faktas pagrįstas 2015-12-23 vietinio mokėjimo nurodymo kvitu Nr. 8211.
Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir daro išvadą, jog iš atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ją mažina. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 14 eurus sudaranti atstovavimo išlaidų suma.
Byloje esantis mokėjimo pavedimas patvirtina, jog už prašymą yra sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016 išaiškino, jog atliekų tvarkymo centrams yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jie iš esmės vykdo savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl atliekų tvarkymo centrų prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 2 d.).
Kadangi atliekų tvarkymo centrų prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami, permokėta 21 Eur žyminio mokesčio suma grąžintina pareiškėjai (ABTĮ 4 str. 6 d., 42 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42, 44, 45, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš UAB Baltijos langai 169,43 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus, 43 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Priteisti iš UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 14 Eur (keturiolika) eurų atstovavimo išlaidų.
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras grąžinti 2016-01-21 mokėjimo pavedimu Nr. 8348 DNB sumokėtą 21 (dvidešimt vieną) Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.