- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2-14-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01204-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verenta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“, „Krynicki Recykling S. A.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Juridinė paslauga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Verenta“ sudarytą sutartį Nr. 2016-07-25/2, kurios pagrindu ieškovė 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. bankiniais pavedimais pervedė į atsakovės banko sąskaitą 12 900 Eur, 30 000 Eur ir 940 Eur; taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 43 840 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 43 840 Eur sumos dydžiu areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei lėšas.
3. Ieškovės aiškinimu, nurodytos piniginės sumos buvo pervestos siekiant išvengti žalos atlyginimo kitam kreditoriui. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė UAB „Verenta“ ir jos vadovas D. U. yra nesąžiningi ir, tikėtina, sieks išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pasak ieškovės, tokias aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi konstatuoti atsakovės vadovo D. U. tyčiniai veiksmai, kuriais ieškovė buvo privesta prie bankroto. Ieškovė teigė, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat sustiprina didelė ieškinio suma, kuri atsakovei yra pakankamai reikšminga. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais Biržų r. sav., ir gamybinės / sandėliavimo paskirties pastatus Kaišiadorių r. sav., kurio bendra rinkos vertė sudaro 201 200 Eur, taigi dalies šio nekilnojamojo turto arešto pakaktų pareikšto ieškinio reikalavimui užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir areštavo atsakovei UAB „Verenta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą – automobilių remonto dirbtuves, esančias Ežero g. 13, Vilūnų k., Kaišiadorių r. sav.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, jog pagal ieškovės ieškinio reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021, kuria ieškovės BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad už tyčinį bankrotą atsakingi M. S. bei D. U., kuris atitinkamais laikotarpiais vadovavo tiek ieškovei, tiek atsakovei (kitu laikotarpiu – vadovavo jo sutuoktinė). Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, o prašoma priteisti suma – reikšminga atsakovei, todėl yra papildomas pagrindas tenkinti ieškovės prašymą.
7. Įvertinęs reikalavimų dydį bei duomenis apie konkretų atsakovės turimą turtą ir preliminarią jo vertę, teismas nusprendė, kad turto arešto taikymas visam atsakovės turtui nėra tikslingas, todėl areštavo atsakovės nekilnojamąjį turtą – pastatą (automobilių remonto dirbtuves), kurio vertė pakankama pareikštam reikalavimui užtikrinti (vidutinė rinkos vertė – 147 000 Eur, nustatyta 2015 m. balandžio 10 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Verenta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. D. U. tik 2021 m. spalio 29 d. iš teismo gavus pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo tapo žinoma apie tai, kad 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir jis pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. D. U. ieškovės vadovu buvo paskirtas nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d., tačiau faktiškai bendrovei nevadovavo, nes jam nebuvo perduota visa bendrovės dokumentacija. Be to, D. U. nuo 2016 m. gruodžio 23 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Šios aplinkybės patvirtintos įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-4SS/2021 bei įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-1P41-4S6/2021, kuriuo D. U. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovės nurodomi argumentai dėl D. U. nesąžiningumo yra spaudimas atsakovei UAB „Verenta“, kaip ūkio subjektui, veikiančiam konkurencingoje atliekų tvarkymo rinkoje, kurioje interesų turi ir trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S.A“ ir būtent kurio iniciatyva ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
9.4. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovė gali bandyti išvengti atsiskaitymo su savo galimais kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo.
9.5. Teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį ir galimybę įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė BUAB „Juridinė paslauga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti arba apeliacinį procesą nutraukti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Vilniaus apygardos teismas vėlesne 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi pakeitė 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad atsakovės skundžiama 2021 m. spalio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu nebegalioja.
10.2. D. U. nesąžiningumas yra konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovės vadovas, kuris buvo ir ieškovės vadovas, nesąžiningai elgėsi tiek iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo, tiek jau iškėlus ieškovei bankroto bylą.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, o netenkinus pirmojo prašymo – atsakovės UAB „Verenta“ atskirąjį skundą atmesti.
12. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu nebegalioja, o apeliacijos objektas yra išnykęs.
12.2. Tuo atveju, jeigu apeliacinis procesas nebūtų nutrauktas, atsakovės atskirasis skundas turėtų būti atmestas. Atsakovės pateikta pozicija, kad D. U. kaip ieškovės vadovo įgaliojimai pasibaigė 2016 m. gruodžio 23 d. ir jis nežinojo apie teisminį procesą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tik gynybinė versija.
13. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas trečiojo asmens „Krynicki Recykling S. A.“ prašymas nutraukti procesą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus duomenis: UAB „Verenta“ vienintelio akcininko sprendimo, pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso kopijas. Nors apeliantė neprašė pridėti šių duomenų prie bylos, bet jais remiasi atskirajame skunde, todėl spręstinas šių rašytinių duomenų priėmimo klausimas.
16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti skundžiamos nutarties pagrįstumą, įvertinus pateiktų dokumentų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu bei tai, jog dėl ieškovės pareikšto prašymo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje dalyvaujantiems asmenims pirmosios instancijos teisme nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti (prašymas išnagrinėtas nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims), apeliacinės instancijos teismas priima su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų, negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
19. Atskirajame skunde apeliantė neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė jos nesąžiningumo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo riziką dėl galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo su pareikšto reikalavimo dydžiu bei atsakovės vadovo galimu nesąžiningumu.
21. Pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nuo 2016 metų nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, teikiami išaiškinimai, jog tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė / finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016, 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020 ir kt.). Tačiau taip pat yra pažymėta, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), todėl apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma), be abejo atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes.
22. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje teismas atsakovės galimą nesąžiningumą siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo siejo su atsakovės vadovo tikėtinu nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria ieškovės BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatytais faktais, kad už tyčinį BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą atsakingi D. U. ir M., kurie šioje byloje ginčijamus pavedimus atliko nesant tam pagrindo, siekiant išvengti kitoje byloje kreditoriui UAB ,,Euromisa“ priteisto žalos atlyginimo iš BUAB „Juridinė paslauga“. Konstatuota, kad minėti pervedimai, sukuriant atitinkamą schemą, atlikti apeliantei, kurią tuo metu valdė buvusio BUAB „Juridinė paslauga“ vadovo sutuoktinė, o šie pervedimai iš esmės lėmė ieškovės nemokumą. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad D. U. nebuvo žinoma apie vykdomą teisminį procesą jo atžvilgiu, apie netinkamai nustatytus jo vadovavimo laikotarpius, apie ketinimą reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo, neturi teisinės reikšmės, nes paminėta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o nutartimi konstatuoti faktai nėra paneigti.
23. Apeliantė, siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl galimo jos nesąžiningumo, taip pat nurodo, kad apeliantės vadovo D. U. atžvilgiu pradėta administracinė teisena buvo nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Kaip nurodo apeliantė, administracinis procesas buvo pradėtas dėl ieškovės administracijos vadovo netinkamų pareigų vykdymo nepateikiant finansinės atskaitomybės dokumentų įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad nebuvo pagrindo D. U. taikyti administracinės atsakomybės, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuoto galimo atsakovės nesąžiningumo.
24. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Nors byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovės akivaizdžius ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti esamą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų prielaidos ar, kitaip tariant, apeliantei nebūtų kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti.
25. Teismų praktikoje aiškinama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė, nes skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ribojamos ieškinio reikalavimų suma (CPK 145 straipsnio 2 dalis), leidžiant apeliantei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantė atskirajame skunde neteigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės esmingai pažeidžia jos teises ar interesus, kokiu nors būdu sukelia neproporcingas pasekmes ar kitus didelius nepatogumus.
26. Apeliantė teigia, jog pareikšta reikalavimų suma nėra laikytina didele ir gali būti patenkinta iš turimo turto. Jei apeliantės finansinė padėtis iš tikrųjų yra gera ir prašoma priteisti suma nėra tiek reikšminga, ji gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 straipsnio 2 dalis) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat apeliantė turi teisę prašyti areštuotą turtą pakeisti kitu turtu (CPK 148 straipsnio 1 dalis), o pasikeitus faktinėms aplinkybėms – kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.
Dėl apeliacinio proceso nutraukimo
27. Ieškovė, o taip pat trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ teigia, kad šiuo atveju apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties, turėtų būti nutrauktas, nes vėlesne Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės yra pakeistos, todėl neliko apeliacijos objekto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais teiginiais. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens UAB „Euromisa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2021 m. spalio 27 d. nutartimi, pakeitimo, priėmė naują nutartį, kuria vietoje konkretaus atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto – dirbtuvių buvo areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, o tokio turto nesant ar jo nepakankant – turtinės teisės ir piniginės lėšos, neviršijant bendros 43 840 Eur sumos. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi buvo iš esmės sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, o teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi tik pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pobūdis, pavedant antstoliui surasti, aprašyti ir areštuoti konkretų atsakovės turtą. Šiuo atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-101-196/2015, nes faktinė situacija nėra tapati – paminėtoje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus, kurių pagrindu buvo atsiskaitoma su reikalavimą byloje pareiškusiu ieškovu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
30. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Dėl procesinės baigties
31. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.