- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- N-62-2679-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. (pavardė po santuokos – B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu S. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda. Nurodyta, kad ji neįvykdė 2009 m. liepos 24 d. privalomojo nurodymo Nr. LT 29-14, kuriuo ji, kaip UAB „Šilutės vandenys“ vyr. technologė-ekologė, buvo įpareigota iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. atstatyti Šilutės miesto nuotekų valyklos darbą, kad nuotekos į Šyšos upę būtų išleidžiamos neviršijant UAB „Šilutės vandenys“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (1.12)38-18/2005 nustatytos teršalų koncentracijos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punktą, 19 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
S. V. patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė Institucijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą panaikinti, o administracinės teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes konkrečiu atveju nėra jos kaltės – valymo įrenginių veiklos atstatymas per objektyviai nepagrįstą laiką neįmanomas ir nepriklauso nuo jokių žmonių valios.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi S. V. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad S. V. veiksmuose yra ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymą, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas pažymėjo, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su 2009 m. liepos 24 d. privalomajame nurodyme nustatytais terminais, tačiau jo pagrįstumo neginčijo nei aukštesnei institucijai, nei teismui, todėl nurodymas nėra nuginčytas, yra galiojantis ir privalo būti vykdomas. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, kad buvo skirtas per mažas laiko tarpas įvykdyti privalomame nurodyme nustatytus reikalavimus, laikė nepagrįstais.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta S. V. prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, panaikinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nurodytas tinkamas teisinis administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį pagrindas, o pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Anot jos, 2009 m. liepos 24 d. privalomasis nurodymas buvo tinkamai ir sąžiningai vykdomas: esamai situacijai įvertinti ir Šilutės miesto nuotekų valymo įrenginių darbo normalizavimo ir veiklos atstatymo planui parengti buvo sušaukta specialistų komisija, pasitelkiant šiuo tikslu ir mokslininkus, kurie padėjo spręsti susiklosčiusią išskirtinę situaciją, dalis nurodymo buvo įvykdyta laiku. Apeliantės nuomone, labai svarbi aplinkybė šioje situacijoje yra ta, kad UAB „Šilutės vandenys“ sąžiningai ir operatyviai ėmėsi vykdyti ginčo privalomąjį nurodymą, kreipėsi dėl termino pratęsimo, anksčiau to padaryti negalėjo, nes motyvuotam prašymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo šioje konkrečioje situacijoje, nesurinkus papildomų duomenų, objektyviai negalėjo pakakti, o speciali komisija savo vertinimą bei veiksmų planą pateikė tik 2009 m. liepos 30 d. Raštas Institucijai buvo pateiktas iš karto po savaitgalio, tai yra 2009 m. rugpjūčio 3 d. Pažymi, kad minėtu raštu buvo iš esmės buvo apskųstas 2009 m. liepos 24 d. privalomasis nurodymas nustatyto termino pagrįstumo atžvilgiu. Vadovaudamasi išsamiais argumentais, apeliantė teigia, kad terminas privalomiems reikalavimams įvykdyti buvo nustatytas akivaizdžiai per trumpas, techniškai, objektyviai neįvykdomas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priešingai. Pažymi, kad pati Institucija netiesiogiai pripažino, jog terminas buvo per trumpas, vėliau išduotame privalomajame nurodyme nustatydama terminą tai padaryti iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Kadangi terminas privalomajam nurodymui įvykdyti buvo per trumpas, todėl, anot apeliantės, nėra neteisėtų jos veiksmų bei kaltės kaip ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų ir jai negali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta S. V. buvo atsakinga už padarytą pažeidimą, teise apskųsti duotą privalomąjį nurodymą nepasinaudojo, todėl jis nėra nuginčytas ir yra vykdytinas. Pažymi, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės subjektai privalomiesiems nurodymams įvykdyti turi skirti pakankamai trumpus terminus, atsižvelgdami į operatyvumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, kurios pagrindinis požymis – kaltė. Norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.
S. V. Institucijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalis numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku, užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų, pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų.
S. V. kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „Šilutės vandenys“ vyr. technologe-ekologe, neįvykdė 2009 m. liepos 24 d. privalomojo nurodymo Nr. LT 29-14, kuriuo ji buvo įpareigota iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. atstatyti Šilutės miesto nuotekų valyklos darbą, kad nuotekos į Šyšos upę būtų išleidžiamos neviršijant UAB „Šilutės vandenys“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (1.12)38-18/2005 nustatytos teršalų koncentracijos.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta S. V. neigia savo kaltę, teigdama, kad 2009 m. liepos 24 d. privalomojo nurodymo Nr. LT 29-14 iki nurodyto termino negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju kaltės nebuvimo klausimas siejamas su ta aplinkybe, kad Institucijos įgalioto pareigūno nustatytas terminas (11 dienų) buvo akivaizdžiai per trumpas, techniškai ir objektyviai neįvykdomas.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, termino nustatymas yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno diskrecija, tačiau minėtoje teisės normoje nurodyta, kad terminas nustatomas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Iš to darytina išvada, kad paskirtas terminas turi būti protingas ir realus.
Nustatyta, kad AB „Biofuture“ į Šilutės miesto nuotekų centralizuotus tinklus išleistos nuotekos nuo 2009 m. liepos 3 d. visiškai sutrikdė Šilutės miesto nuotekų valyklos technologinį nuotekų valymo procesą, todėl 2009 m. liepos 7 d. raštu UAB „Šilutės vandenys“ iš karto informavo apie tai Instituciją, nurodydama, kad technologiniam nuotekų valymo procesui atstatyti prireiks 1-3 mėnesių (b. l. 52-53). 2009 m. liepos 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. LT 29-14 S. V., kaip UAB „Šilutės vandenys“ vyr. technologė-ekologė, buvo įpareigota iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. atstatyti Šilutės miesto nuotekų valyklos darbą, kad nuotekos į Šyšos upę būtų išleidžiamos neviršijant UAB „Šilutės vandenys“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (1.12)38-18/2005 nustatytos teršalų koncentracijos, šiam įsipareigojimui įvykdyti buvo nustatytas 11 dienų terminas (b. l. 11-12). Institucijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į UAB „Šilutės vandenys“ nurodytą minimalų terminą (b. l. 76), tačiau duomenų, kad buvo objektyviai įvertinta pati situacija, nėra. Tuo tarpu iš Šilutės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo centro minimalios sudėties neplaninių posėdžio protokolų (b. l. 43-47), Šilutės rajono savivaldybės darbo grupės dėl ekologinės padėties Šyšos upėje pasitarimo protokolo (b. l. 48-49), UAB „Šilutės vandenys“ komisijos protokolo (b. l. 50) matyti, kad susidariusi padėtis buvo labai sudėtinga, kalbėta apie ekstremalios situacijos paskelbimą, ją apsunkino tas faktas, kad 2009 m. liepos 18-19 d. į UAB „Šilutės vandenys“ priklausantį nuotakyną vėl buvo išleistos nuotekos, kurios viršijo nustatytas normas ir kurios sutrikdė iki tol UAB „Šilutės vandenys“ vykdytus dviejų savaičių parengiamuosius biologinius nuotekų valymo darbus. Nors Institucijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pakartotinio žalos aplinkai padarymo faktas, nustatant terminą, nebuvo ignoruotas (b. l. 77), tai prieštarauja jos paaiškinimui, kad terminas nustatytas, atsižvelgiant į UAB „Šilutės vandenys“ nurodytą minimalų terminą, reikalingą įsipareigojimams įvykdyti. Pažymėtina, kad minėtų UAB „Šilutės vandenys“ terminų nurodymo metu pakartotinė avarija dar nebuvo įvykusi, todėl šis faktas objektyviai negalėjo būti įvertintas, nustatant terminą, reikalingą biologiniams nuotekų valymo darbams atstatyti. Nepaneigtos aplinkybės, kad UAB „Šilutės vandenys“ dėjo pakankamas pastangas, kad privalomas nurodymas būtų įvykdomas – operatyviai sureagavo į žalos aplinkai padarymo faktą, apie tai informavo Instituciją, pradėjo parengiamuosius biologinius nuotekų valymo darbus, konsultavosi su ekspertais, įvykus pakartotiniam incidentui – buvo atliekama situacijos analizė pasitelkiant kompetentingus asmenis, svarstomas nuotekų įrenginių darbo normalizavimo ir jų veiklos atstatymo planas, kuris buvo parengtas 2009 m. liepos 30 d. (b. l. 51). Jame numatytas darbų pabaigimo terminas – 2009 m. spalio mėnuo. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos atstovas dalyvavo 2009 m. liepos 29 d. posėdyje ir jame pabrėžė, jog UAB „Šilutės vandenys“ privalo pasitelkti mokslo ekspertus ir iki reikalavime nurodytos datos parengti priemonių planą nuotekų valymo įrenginių darbo normalizavimui ir jų veiklos atstatymui ar kitaip pateikti svarbius įrodymus, kodėl nespėjama reikalavimą įvykdyti iki termino pabaigos (b. l. 45). Taigi, Institucija taip iš esmės pripažino, kad UAB „Šilutės vandenys“ privalo imtis papildomų veiksmų ir kad tai gali būti pagrindas svarstyti termino pratęsimo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Šilutės vandenys“ minėtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir jau 2009 m. rugpjūčio 3 d., dar nepasibaigus terminui, kreipės į Instituciją dėl termino pratęsimo (b. l. 54). Įvertinus aukščiau paminėtas konkrečią situaciją apsprendžiančias aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Šilutės vandenys“ 2009 m. liepos 24 d. privalomas nurodymas Nr. LT 29-14 neįvykdytas dėl S. V., kaip UAB „Šilutės vandenys“ įgaliotos atstovės, netinkamų veiksmų ar neveikimo. Priešingai, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad terminas reikalavimui įvykdyti iš tiesų buvo per trumpas, jo nevykdymas sąlygotas objektyvių priežasčių. Tai netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad pakartotinai nustatytas Institucijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. privalomas nurodymas, paskyrus ilgesnį terminą, buvo įvykdytas tinkamai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo nenustatyta. Nesant vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų – kaltės, negali kilti ir teisinės pasekmės, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, bylos teisena S. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. V. (pavardė po santuokos – B.) apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.