Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. Ž. ir atsakovų J. K., D. P. ir I. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2⁵²-700/2004 pagal ieškovo A. P. Ž. ieškinį atsakovams J. K. ir D. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovų J. K., D. P. ir I. P. priešieškinį A. P. Ž. ir J.Ž. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; tretysis asmuo pagal atsakovų priešiekinį UAB ,,Oroidas”.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas A. P. Ž. 2002 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. K. ir D. P., kuriame nurodė, jog 2001 m. rugpjūčio 3 d. sudarė su atsakovais žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria ieškovas pardavė, o atsakovai nusipirko 0,1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys sutarė, kad atsakovai už žemę mokės dalimis – po 6 400 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2002 m. sausio 10 d. iki 2002 m. spalio 10 d., ir 6 000 Lt iki 2002 m. lapkričio 10 d. Atsakovai pažeidė sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo – liko skolingi ieškovui 70 000 Lt. Sutarties 2.3.1 p. pagrindu už nesavalaikį atsiskaitymą atsakovai privalo mokėti delspinigius, kurie už laikotarpį nuo 2002 m. vasario 10 d. iki 2003 m. birželio 10 d. sudarė 291 676 Lt. Ieškovas, bylos nagrinėjimo eigoje keliskart tikslindamas ieškinį, galutiniu ieškinio preiškimu (t.1,b.l.187-189) prašė teismą minėtos sutarties ir CK 6.219, 6.334 str. str. pagrindu priteisti iš atsakovų solidariai 70 000 Lt skolos ir 140 000 Lt delspinigių.

Atsakovai J. K. ir D. P. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė teismą pripažinti negaliojančiomis 2001 m. balandžio 4 d. sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir 2001 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Priešieškinio reikalavimus atsakovai grindė 1964 m. CK 57 str., 2000 m. CK 1.91 str. nuostatomis ir nurodė, jog už 2001 m. balandžio 4 d. sutartimi įsigytą sandėlį su ieškovu pilnai atsiskaityta. Pastarosios sutarties 8 p. nustatė, kad šalto vandens įvadas ir nuotekynas yra prijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, o 9 p. pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjui elektros tiekimo sistemą su atskiru apskaitos skaitliuku. Vėliau paaiškėjo, kad pardavėjas pirkėjus apgavo, nes įsigytame sandėlio pastate nėra kanalizacijos, pastatas nebuvo prijungtas prie elektros tinklų linijos. Atsakovai nurodė, kad sutinkamai su LR aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383 patvirtinta Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka STR 1.11.01:2000 ieškovas turėjo pateikti jiems lauko inžinierinių tinklų (vamzdynų, kabelių, šulinių ir kt.) kontrolines geodezines nuotraukas, lauko inžinerinių tinklų įvertinimo bei išbandymo aktus, statinio vidaus inžinerinių sistemų bei kitos įrangos išbandymo (techninės būklės patikrinimo) aktus. Todėl pagal 2001 m. balandžio 4 d. sandėlio pirkimo-pardavimo sutarties 11 p. pirkėjas turi teisę anuliuoti šią sutartį, o pardavėjas privalo grąžinti jam visą pagal šią sutartį sumokėtą pinigų sumą. Tiek sandėlio, tiek žemės sklypo, ant kurio jis stovi, pirkimas yra tarpusavyje susiję, nes pagal CK 4.2 str. prasmę pastatas be žemės sklypo egzistuoti negali. Pripažinus sandėlio pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, netenka prasmės ir 2001 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis.

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

priteisė iš atsakovų D. P. ir J. K. solidariai 70 000 Lt skolos už žemę ir 35 000 Lt delspinigių, o taip pat po 1 550 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio išlaidų ieškovui A. P. Ž.,priteisė iš atsakovų D. P. ir J. K. solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos ir nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo pareiškimo teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2002 m. vasario 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė;priėmė atsakovų atsisakymą nuo 2002-03-12 priešieškinio pareiškime nurodytų reikalavimų (įpareigoti A.P.Ž. vykdyti sandėlio pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimus, priteisti iš A.P.Ž. 43 000 Lt nuostolių atlyginimui) ir bylą šioje dalyje nutraukė. priteisė iš atsakovų D. P. ir J. K. po 42,75 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė iš dalies sutinkąs su priešieškinio motyvais, kad ieškovas neturi ir atsakovams nepateikė elektros energijos, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo pajungimo dokumentacijos, tokių įrodymų byloje nėra ir pats ieškovas šių aplinkybių buvimo neneigia. Tačiau atsakovų nurodytos dokumentacijos perdavimas sutartyje nėra numatytas. Sandėlis yra priduotas ir yra tinkamas naudoti, nes atlikta jo teisinė registracija ieškovo vardu, o statinį įsigiję atsakovai išnuomavo jį trečiajam asmeniui UAB ,,Oroidas” (t.2,b.l.18-21). Kad ginčo patalpose buvo vandentiekis, kanalizacija, patvirtina UAB ,,Avižienių komunalininkas” raštai (t.2,b.l.206; t.3,b.l.3), šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas juos pasirašęs asmuo bei kiti byloje esantys įrodymai (t.1,b.l.123-127,128; t.2,b.l.116,141-157). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo sandėlyje buvo pajungtas atskiras elektros skaitiklis, bei nurodė, kad šių nustatytų aplinkybių visuma neduoda pagrindo taikyti 2001 m. balandžio 4 d. sandėlio pirkimo-pardavimo sutarties 11 p. nuostatos apie jos anuliavimą, o taip pat ir pripažinti sutartį negaliojančia pagal jos pasirašymo metu galiojusio 1964 m. CK 57 str., nes atsakovų nurodytos aplinkybės negali būti laikomos esminėmis ir suteikiančiomis teisę abi sutartis pripažinti negaliojančiomis minėtu pagrindu.

Teismas atmetė atsakovų priešieškinį, o ieškovo ieškinį dėl 70 000 Lt skolos priteisimo pagal galiojančią 2001 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį pripažino pagrįstu ir tenkintinu.

Teismas pripažino, kad atsakovai neturėjo teisės sustabdyti atsiskaitymo prievolės vykdymą (CK 6.46 str.), todėl ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius laikė pagrįstu (CK 6.70, 6.71, 6.72 str. str.). Tačiau nurodė, jog atsižvelgiant į priteistinos skolos dydį, praleistą atsiskaityti terminą, numatyti delspinigiai ir prašoma priteisti 140 000 Lt jų suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Todėl prašomą priteisti delspinigių sumą mažino (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d.).

Ieškovas A. P. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies byloje priimtą sprendimą jo atmestų ieškininių reikalavimų dalyje ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – papildomai priteisti solidariai iš atsakovų J. K. ir D. P. 35 000 Lt delspinigių ir 1 050 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Savo skundą motyvuoja tuo, kad:

Teismas, pripažindamas atsakovų prievolę mokėti delspinigius bei konstatuodamas tokio ieškininio reikalavimo pagrįstumą, padarė neteisingą išvadą dėl jų dydžio. Ieškovas nepraleido sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti netesybas, o bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovų veiksmų – nepagrįstų prašymų ir bereikalingų priešieškinio tikslinimų, kas didino prašomų priteisti delspinigių sumą.Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad remdamasis protingumo ir sąžiningumo principu ieškovas pats kone perpus sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, kad turtas buvo parduotas itin atsakovams palankiomis sąlygomis.Teismas nepagrįstai sumažino prašomus priteisti delspinigius, nes nuo 2001 m. vasaros su ieškovu nebuvo atsiskaitoma.

Atsakovai J. K., D. P. ir I. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti byloje priimtą sprendimą delspinigių priteisimo dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti. Savo skundą grindžia tuo, kad:

Teismas neteisingai taikė ir aiškino netesybų bei nuostolių atlyginimo santykį, pažeidė materialinės teisės normas. Teismas neturėjo priteisti netesybų, nes priteisė ieškovui visą skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas iki visiško sprendimo įvykdymo.Priteisdamas netesybas, teismas nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principu, teisingumo kriterijumi, neatsižvelgė į ieškovo kaltę, pasireiškusią klaidingu duomenų apie parduodamą objektą pateikimu.Teismo padarytos išvados apie 2001 m. balandžio 4 d. sandėlio pirkimo-pardavimo sutarties 11 p. bei 1964 m. CK 57 str. netaikymą neatitinka atsakovų nurodytų aplinkybių, nes šios sutarties 8 p. kalbama apie įvykusį faktą – šalto vandens įvadą ir nuotekyno neprijungimą prie centralizuotos sistemos, o ne apie tokių įrengimų buvimo faktą.Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdžių metu atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, todėl neteisingai sprendime nurodė, kad tokio prašymo nebuvo.Teismas, priteisdmas netesybas, pažeidė CPK 4 str., nes nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-218/2003).Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės sustabdyti atsiskaitymo prievolės vykdymą, neatsižvelgė į tai, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją ir be pagrindo suteikė ieškovui galimybę praturtėti atsakovų sąskaita.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, o atsakovų apeliacinį skundą patenkinti.

Skundai atmestini.

Kaip ieškovas, taip ir atsakovai apskundė tik sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Todėl byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose, nes absoliučių kitos sprendimo dalies negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Didžiąją dalį savo apeliacinio skundo atsakovai skyrė, jų nuomone, ieškovo neteisėtiems veiksmams, sudarant bei vykdant tarp šalių sudarytą sandėlio pirkimo-pardavimo sutartį, kas pasak apeliantų, sudaro pagrindą atleisti juos nuo delspinigių mokėjimo.

Tačiau nagrinėjamu atveju delspinigiai prašomi priteisti ne už sandėlio, bet už žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymą (t. 1 b.l. 187-189, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui ieškovo atstovo duotų paaiškinimų, ieškovo apeliaciniame skunde daromos nuorodos į sandėlio pirkimo-pardavimo sutartį, tėra rašymo apsirikimo klaida).

Be to, patikimų įrodymų, patvirtinančių savo teiginių pagrįstumą, apeliantai nepateikė (CPK 178 str.). Pastebėtina ir tai, kad iš esmės analogiškais motyvais atsakovai grindė savo priešieškinį ieškovui dėl tarp jų sudarytų žemės bei sandėlio pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas šį priešieškinį sprendime nurodytais motyvais, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta teisingais, atmetė kaip nepagrįstą bei konstatavo, kad atsakovai neteisėtai atsisakė vykdyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Pastebėtina, kad darydamas tokią išvadą teismas be kita ko konstatavo, kad atsakovų nurodytos dokumentacijos perdavimas sutartyje nebuvo numatytas. Tuo tarpu atsakovai šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neapskundė. Todėl atmesti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo aukščiau paminėtais atsakovų apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Negalima sutikti ir su kitu apeliantų teigimu, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pasibaigė ieškinio senaties terminas. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys buvo susitarę dėl periodinių atsiskaitymų už parduotą žemę. Atsakovams šių įsipareigojimų nevykdant, ieškovas po mokėjimo terminų praleidimų atitinkamai perskaičiuodavo bei didindavo savo pradinį reikalavimą, tame tarpe ir dėl delspinigių priteisimo (t. 1 b.l. 3, 70, 99, 165, 187-189). Todėl teigti apie ieškinio senaties termino pasibaigimą jokio pagrindo nėra (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

Tokiu būdu, kaip matyti iš bylos duomenų, pagal tarp šalių sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, kurias atsakovai pažeidė, pastariesiems priklausytų mokėti ieškovui 291 676 Lt delspinigių. Tačiau reiškiant ieškinį pats ieškovas šią sumą gera valia sumažino iki 140 000 Lt (t. 1 b.l. 187-189).

Dar daugiau mažindamas priteisiamų delspinigių dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašoma priteisti 140 000 Lt suma yra aiškiai per didelė. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pripažįsta, kad teismo priteistos delspinigių sumos dydis atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 str.).

Sprendžiant dėl šios sumos dydžio pagrįstumo turėtina omenyje, kad ginčo sutartimi ieškovas pardavė atsakovams žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl nepaneigtas liko pastarojo teigimas, kad atsakovams laiku neįvykdžius sutarties sąlygų dėl turto kainos sumokėjimo bei pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, ieškovo galimybė įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą realiai sumažėjo. Pastebėtina, kad jokių argumentų, paneigiančių šį ieškovo teiginį atsakovai savo atsiliepime į pastarojo apeliacinį skundą nenurodė ir jo neaptarė. Tačiau kartu reikia pabrėžti, kad pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad ryšium su nurodytomis aplinkybėmis patirti nuostoliai viršijo teismo priteistų delspinigių sumą, ieškovas nepateikė.

Dėl pasakyto naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį bei didinti ar mažinti teismo priteistą delspinigių sumą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nutartimi (t. 3, b.l. 60) ieškovui A.P.Ž. buvo atidėtas žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą sumokėjimas. Žyminis mokestis nuo ginčijamos 35000 Lt delspinigių sumos sudaro 1050 Lt. Ši suma priteistina išnagrinėjus jo skundą apeliacine tvarka. Atitinkamai apeliantams priteistinos su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. P. Ž. (duomenys neskelbtini) 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 13,5 Lt (trylika litų ir 50 centų) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovų J. K. (duomenys neskelbtini) , D. P. (duomenys neskelbtini) ir I.P. (duomenys neskelbtini) po 3,50 Lt (tris litus 50 centų) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.