Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Delintra“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-144-228/2017 pagal ieškovės UAB „Delintra“ ieškinį atsakovui G. P. dėl padarytos žalos priteisimo ir nuostolių atlyginimo regreso teise atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Delintra“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. P. dėl tyčinės veikos padarytą 9453,32 EUR dydžio žalą, taip pat regreso teise iš atsakovo priteisti už atsakovą ieškovės sumokėtą 2363,33 EUR dydžio baudą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ginčo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014 m. birželio 29 d. G. P. komandiruotės metu pervežant krovinį iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją, kontrolės zonoje atliekant patikrinimą, buvo rasti penki nelegaliai gabenami į Jungtinę Karalystę bandę patekti asmenys. Už bandymą neteisėtai pervežti nelegalius migrantus, ieškovei buvo paskirta 9453,32 EUR dydžio bauda, o atsakovui 2363,33 EUR dydžio bauda. Ieškovė sumokėjo paskirtas baudas, tame tarpe ir baudą už atsakovą, ir prašo priteisti dėl atsakovo kaltės patirtus nuostolius 9453,32 EUR ir priteisti regreso tvarka už atsakovą ieškovo sumokėtą 2363,33 EUR dydžio baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovei grąžintas sumokėtas 266 EUR žyminis mokestis. Teismas vadovavosi Darbo kodekso (toliau - DK) 287 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pripažino, kad darbo ginčas tarp šalių kilęs dėl žalos, atsiradusios darbinės komandiruotės metu atlyginimo, taigi šis ginčas yra individualus darbo ginčas, kurio nagrinėjimas tiesiogiai teisme (DK 299 str.) nėra numatytas. Ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovas nesilaikė individualaus darbo ginčų byloms nustatytos nagrinėjimo tvarkos Darbo ginčų komisijoje (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 str. 1 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Ieškovė UAB „Delintra“ atskiruoju skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškiniu reiškiami du skirtingi, tarpusavyje susiję reikalavimai, vienas iš jų yra kilęs ne iš darbo teisinių santykių, o iš civilinių teisinių santykių ir gali būti nagrinėjamas išskirtinai tik bendrosios kompetencijos teisme. Utenos rajono apylinkės teismas, vien dėl to, kad atsakovas Jungtinės Karalystės viešosios teisės normas pažeidė būdamas komandiruotėje, nepagrįstai nusprendė, kad visi reikalavimai yra susiję tik su darbo teisiniais santykiais. Teismas neįvertino esamo teisinio reglamentavimo, numatančio, kad tais atvejais, kai yra reiškiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme, bei dėl to neteisėtai ir nepagrįstai nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu. Teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose, dėl to netinkamai taikė procesines teisės normas.Pažymi, kad atsakovas pažeidė 1999 m. Jungtinės Karalystės imigracijos ir prieglobsčio įstatymą, dėl ko Jungtinės Karalystės pasienio kontrolės pareigūnai už šį pažeidimą atsakovui skyrė 2000 GBP (2.363,33 EUR) baudą ir jis privalėjo baudą sumokėti. Nesumokėjus paskirtos baudos per numatytą terminą, sulaikyta transporto priemonė gali būti parduota, o iš gautų pajamų už parduotą transporto priemonę gali būti atskaitytos mokėtinos baudos ir valstybės sektoriaus patirtos išlaidos. Kadangi atsakovas jam paskirtos baudos nesusimokėjo, kilo grėsmė, kad dėl to gali būti sulaikyta ieškovei priklausanti transporto priemonė, dėl ko ieškovė patirtų nuostolių. Ieškovė su Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija sudarė susitarimą, kuriuo įsipareigojo už atsakovą dalimis sumokėti jam paskirtą baudą ir tą padarė. Už atsakovą šią baudą sumokėjus ieškovei, ji turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti ieškovei už atsakovą sumokėtą baudą, nes atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs šiai bylai analogišką bylą 2010-10-05 civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010 priimtoje nutartyje yra pasisakęs, kad ieškovui siekiant dėl transporto priemonės sulaikymo išvengti praradimų bei sumokėjus atsakovui paskirtą baudą, susiklosto civilinės teisės reglamentuojami santykiai. Nepatirdamas neišvengiamų išlaidų, atsakovas nepagristai praturtėja kito asmens sąskaita, nes sutaupo turtą, kuri pinigine išraiška turėjo perduoti kitiems asmenims - sumokėti baudą.Nurodo, kad darbo ginčų komisija turi teisę nagrinėti ir nagrinėja išimtinai tik tuos teisinius ginčus, kurie yra susiję tik su darbo teisiniais santykiai, o nagrinėjamu atveju yra reiškiamas ir vienas reikalavimas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi yra pareikšti tarpusavyje susiję keli reikalavimai, iš kurių vienas yra priskirtas išimtinai tik teismo kompetencijai, todėl visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Atsakovas G. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai 2363,33 Eur dydžio prašomą priteisti sumą kildina iš civilinių teisinių santykių. Teigia, kad darbo ginčas tarp šalių susiklostė dėl žalos, kilusios darbinės komandiruotės metu, atlyginimo, šis ginčas yra individualus darbo ginčas, kurio nagrinėjimas privalomas Darbo ginčų komisijoje. Nesutinka, kad atsakovas asmeniškai privalėjo sumokėti Jungtinės Karalystės pasienio kontrolės pareigūnų jam paskirtą baudą, nes pagal pateiktus dokumentus, jų vertimą matyti, jog asmens darbdavys yra solidariai atsakingas už baudos sumokėjimą. Todėl nagrinėjamu atveju kyla bendra, solidari šalių atsakomybė, kuri yra siejama su darbo teisiniais santykiais, solidari sankcija paskirta solidariai, atsakovui einant darbuotojo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantės ieškinys dėl žalos, nuostolių atlyginimo regreso teise iš buvusio darbuotojo priteisimo paliktas nenagrinėtu, dėl to, jog buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). DK 287 straipsnis įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją.Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. P. dėl 9453,32 EUR dydžio žalos, taip pat ieškovės sumokėtos 2363,33 EUR dydžio baudos priteisimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. birželio 29 d. ieškovės darbuotojui G. P. komandiruotės metu pervežant krovinį iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją, kontrolės zonoje atliekant patikrinimą, buvo rasti penki nelegaliai gabenami į Jungtinę Karalystę bandę patekti asmenys. Už bandymą neteisėtai pervežti nelegalius migrantus, ieškovei buvo paskirta 9453,32 EUR dydžio bauda. Taip pat nustatyta, kad 2000 GBP (2363,33 EUR) dydžio bauda buvo paskirta atsakovui. Iš ieškovei Nelegalių atvykėlių civilinių sankcijų komandos pateikto dokumento matyti, kad valstybės sektorius nusprendė, jog transporto priemonės vairuotojas/valdytojas G. P. yra įpareigojamas sumokėti 400 GBP baudą už kiekvieną nelegalų asmenį, viso 2000 GBP. Taip pat dokumente pažymėta, kad UAB „Delintra“, kaip nurodyto asmens darbdavys, yra kartu ir atskirai įsipareigojęs sumokėti jam paskirtą baudą, neatsižvelgiant į tai, ar jam pačiam buvo skirta atskira bauda.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalis siejo darbo santykiai; už atsakovo vairuojamoje ieškovės transporto priemonėje, važiavusioje į Jungtinę Karalystę, aptiktus penkis nelegalius asmenis tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo skirta bauda. Ieškovė įrodinėja, kad sumokėjo paskirtas baudas, tame tarpe ir baudą už atsakovą, kadangi priešingu atveju galėjo būti sulaikyta transporto priemonė ir dėl to ieškovė būtų patyrusi nuostolių. Apeliantė teigia, kad dėl atsakovui paskirtos baudos sumokėjimo jai atsirado regreso teisė susigrąžinti iš atsakovo šią sumą. Sutiktina su apeliante, kad jai sumokėjus 2363,33 Eur baudą už atsakovą tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai. Pripažintina, kad dėl šios baudos apmokėjimo už atsakovą ginčas kilo dėl civilinės teisės normomis sureguliuotų regresinių prievolių vykdymo, bet ne dėl darbo įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad baudos sumokėjimas už atsakovą nereiškia darbo santykių, tai prievolės įvykdymas už atsakovą. Jeigu byloje bus nustatyta, kad ieškovė įvykdė atsakovo prievolę sumokėti jam paskirtą baudą, bus galima spręsti, kad jai perėjo ir kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Ieškovei įvykdžius prievolę už atsakovą, atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. atsakovo prievolė sumokėti ieškovei už jį sumokėtą sumą.Sutiktina su apeliante, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010, nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės, kiek jos susijusios su ginčo teisiniu kvalifikavimu, yra analogiškos. Pripažintina, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė dvejopo pobūdžio santykiai – pirma, iš darbo teisės kylantys darbuotojo materialinės atsakomybės teisiniai santykiai dėl darbo funkcijų nevykdymo/ netinkamo vykdymo (dėl 9453,32 Eur žalos), ir, antra, dėl ieškovės už atsakovą sumokėtos baudos atsirandantys civiliniai teisiniai santykiai (dėl 2363,33 Eur nuostolių). Kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės, kai atsakovo vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Jungtinę Karalystę, aptikti nelegalūs asmenys, už kurių gabenimą ieškovui ir atsakovui buvo skirtos baudos, kurias sumokėjo ieškovas, yra analogiškos nagrinėjamoje byloje ir nutartyje yra pateiktas teisės išaiškinimas (ratio decidendi) dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, jog įstatyme yra įtvirtintas bylos priskyrimo teismui pirmumo principas. CPK 24 straipsnis nustato bylos priskyrimo teismui prioritetą. Jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Kadangi tarp ieškinyje nurodytų reikalavimų yra reikalavimas, nepriskiriamas jos darbo ginčų komisijos kompetencijai, tiesiogiai teisme nagrinėtini visi ieškinio reikalavimai, o ne tik vienas reikalavimas dėl 2363,33 Eur nuostolių atlyginimo.Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, neteisingai sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra išimtinai tik individualus darbo ginčas ir tokio pobūdžio reikalavimas turi būti nagrinėjamas išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.