- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- N-575-2377-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05549-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimo I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad I. B. 2010 m. rugsėjo 19 d., apie 15.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo motociklą „Honda“, neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. nutarimu I. B. už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimą padarė būdama nepilnametė, skyrė 500 litų baudą. Teismas konstatavo, kad padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik policijos pareigūnų surašytais dokumentais – administraciniu teisės pažeidimo protokolu ir tarnybiniai pranešimais. Tačiau nutarime nėra atskleistas šių dokumentų turinys, nėra įvertinti šiuose dokumentuose esantys duomenys, neaptarta šių dokumentų įrodomoji vertė. Be to, atkreipia dėmesį, jog tokio pobūdžio įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, jie turi būti tiriami bei vertinami kartu su kitais byloje esamais įrodymais. Pažymi, kad teismas net neapklausė policijos pareigūnų, todėl bylą išnagrinėjo formaliai, visiškai netirdamas policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyto įvykio aplinkybių ir kitos svarbios informacijos. Pabrėžia, jog negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole netiksliai nurodyta bylos nagrinėjimo vieta. Paaiškina, jog administracinio teisės pažeidimo nepadarė, motociklo nevairavo, o tik norėdama prajuokinti motociklo savininką L. B., atsisėdo ant motociklo ir užsidėjo šalmą, tačiau motociklas net nebuvo užvestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. B. buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
I. B. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padariusi minėtą pažeidimą, argumentuodama tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog ji vairavo motociklą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2) ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-4), kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei administracinėn atsakomybėn patraukta I. B., nei įvykio vietoje buvęs motociklo savininkas L. B., nei policijos pareigūnai G. A. ir G. V., teismo posėdžių metu apklausti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais įvykį mačiusių asmenų, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.