Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-42-258/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-25
Bylos Nr.: 2A-42-258/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-01084-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
Atsakovas: L. D., UAB „Euroforest2“, UAB „Amfitrionas“
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: I. K., Šalčininkų rajono pirmam notaro biurui

Kategorijos

2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-42-258/2016Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01084-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1.; 2.3.2.9.; 3.3.1.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį (patikslintą ieškinį), pareikštą atsakovams L. D., UAB „Euroforest2“, UAB „Amfitrionas“, tretiesiems asmenims I. K., Šalčininkų rajono pirmam notaro biurui dėl 2003 m. birželio 19 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr.2831, 2012 m. birželio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr.1783, 2013 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr.RK-3458 ir 2013 m. gruodžio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RK-5658 pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslintu ieškiniu atsakovams L. D., UAB „Amfitrionas“, UAB „Eurofest2“, tretiesiems asmenims I. K., Šalčininkų rajono pirmam notaro biurui prašė pripažinti negaliojančia Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarės Č. B. 2003 m. birželio 19 d. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 2831) dalį dėl ½ dalies (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), sen., Šalčininkų r., perleidimo L. D. nuosavybėn, pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro notarės I. D. (notarinio registro Nr. 1783), dalį dėl ½ dalies (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), r., perleidimo UAB „Amfitrionas“ nuosavybėn, pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. RK-3458) dalį dėl ½ dalies (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), sen., Šalčininkų r., perleidimo UAB „Euroforest2“ nuosavybėn, pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. RK-5658) dalį dėl ½ dalies (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., perleidimo UAB „Amfitrionas“ nuosavybėn, taikyti restituciją natūra – 1/2 dalį (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio Daulėnų k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r., grąžinti valstybės nuosavybėn, o UAB „Amfitrionas“ naudai priteisiant iš atsakovo L. D. pusę žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. RK-5658) sudarymo metu - 30774 (trisdešimt tūkstančių septyni šimtai septyniasdešimt keturi) Lt, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013 m. sausio 18 d. I. K., mirusios J. K. testamentinė turto ir teisių perėmėja, pateikė prašymą išsiaiškinti, ar buvo padaryti pažeidimai atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos valdytą 9,50 ha žemę Daulėnų k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. Nagrinėjant prašymą buvo nustatyta, kad 2000 m. kovo 2 d. S. D. pateikė Šalčininkų rajono Dieveniškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko jos senelio V. V. iki nacionalizacijos turėtą 9,50 ha žemę (duomenys neskelbtini),., Šalčininkų r., nes jos tėvas T. V., t.y. V. V. sūnus tuo metu buvo miręs. Ji pageidavo grąžinti žemę buvusioje vietoje, pateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Kita pretendentė J. K., T. V. dukra, S. D. sesuo ir V. V. vaikatė, 2000 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini),., Šalčininkų r. turėtą 9,50 ha žemę. Tokiu būdu teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę įgijo abi pretendentės S. D. ir J. K., tačiau Vilniaus apskrities administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. birželio 1 d. parengė pažymą tik dėl pretendentės S. D. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei S. D.“ nuosavybės teisę į buvusią savininko V. V. iki nacionalizacijos Daulėnų k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. valdytos 9,50 ha žemės plotą buvo atkurtos tik vienai pretendentei. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimo Nr. 85-4910 priėmimo metu pretendentė S. D. buvo mirusi (mirties data 2000-03-16). Dėl mirusiosios palikimo priėmimo 2000-07-04 į Šalčininkų rajono 1 notarų biurą kreipėsi sūnus- atsakovas L. D.. 2003 m. birželio 19 d. atsakovui L. D. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, pagal kurį nuosavybės teisės į visą 9, 50 ha žemės sklypą perėjo atsakovui L. D..

2009 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-04 sprendimo Nr. 85-4910 įrašų dalinio pakeitimo buvo sumažinta pretendentei S. D. tenkanti buvusio savininko V. V. valdytos žemės dalis iki 4,75 ha. Kartu buvo parengta pažyma patvirtinanti, kad pretendentė J. K. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos Daulėnų k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. valdytus 4,75 ha žemės. Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. atsisakė pakeisti atsakovui L. D. išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą neteismine tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas L. D. ieškinio nepripažino, atsiliepime nurodė ir teisme paaiškino, kad jo motina S. D. žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko jos senelio V. V. iki nacionalizacijos Daulėnų rėžiniame k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. valdytus 9,50 ha žemės. 2000 m. kovo 16 d. jo motina S. D. mirė, sprendimas dėl 9,50 ha žemės grąžinimo buvo priimtas mirusios vardu. Po motinos mirties jis priėmė jos palikimą, 2003 m. birželio 19 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Motinos sesuo J. K. taip pat turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, J. K. savo teisių laiku neįgyvendino ir nesiekė, tapti atkurtų nuosavybės teisių į išlikusį žemės sklypą bendraturte. Nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas gali būti ginčijamas per vienerius metus nuo jo išdavimo, J. K. nustatytu laiku jokių veiksmų nesiėmė. Tokiu būdu terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą praleistas daugiau nei 10 metų, dėl to turi būti taikomas ieškinio senaties terminas. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. J. K. nuosavybės teisių atkūrimo procesu pradėjo domėtis 2009 metais. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui nurodžius, kad reikalinga inicijuoti teisminius procesus, pastaroji nustojo dėti pastangas atkuriant nuosavybės teises, ne kartą giminės susitikimuose minėjo, kad nenori gauti miško natūra, nes įgijusi nuosavybę, ji neteks galimybės gauti kompensacijų. 2011 m. - 2012 m. nebuvo gauti jokie pranešimai, informaciniai laiškai dėl paveldėjimo teisės liudijimo duomenų nuginčijimo, nebuvo inicijuotos jokios bylos, todėl atsakovas pagrįstai laikė save teisėtu savininku ir 2012 m. birželio 21 d. pardavė jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),., Šalčininkų r., UAB „Amfitrionas“, pastarasis tapo sąžiningu įgijėju, todėl nėra pagrindo restitucijai grąžinti ½ dalį žemės sklypo natūra valstybei, o iš jo priteisti UAB „Amfitrionas“ naudai 30774 Lt. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti, priteisti jo naudai iš ieškovo 2484 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo UAB „Amfitrionas“ atstovas D. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir teisme paaiškino, kad 2012 m. birželio 21 d. UAB „Amfitrionas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu L. D., įgijo nuosavybės teisę į 9,50 ha miško sklypą, atliko einamąjį miško kirtimą, iškirto 349,5 ktm medienos. UAB „Amfitrionas“ yra sąžiningas sklypo įgijėjas, nes nieko nežinojo apie galimą kitą pretendentę į šį sklypą. Sutiko, kad teismas pripažintų negaliojančiais paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą dėl ½ dalies sklypo, 2012 m. birželio 21 d., 2013 m. rugsėjo 11 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. sutartis dėl ½ dalies sklypo, tačiau nesutinka, kad piniginis ekvivalentas už ½ dalį sklypo, kuriai ieškovas prašo pritaikyti restituciją natūra, būtų priteistas iš atsakovo L. D., nes ieškovas privalo atlyginti UAB „Amfitrionas“ ½ dalies sklypo vertę. Be to, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

Atsakovas UAB „Euroforest2“ nurodė, kad J. K. valią atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį išreiškė 2000 m. gruodžio 18 d. pateiktu prašymu. Neįtraukus jos į 2001 m. sprendimą, pastaroji pateikė skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri L. D. sutikus, pasiūlė J. K. įrašyti į 2001 m. sprendimą ir paprašė jos pritarimo. Pagal byloje esančią medžiagą, nei pritarimo, nei nepritarimo J. K. neišreiškė iki pat 2009 m., kuomet dar kartą pateikė skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Tokiu būdu ji neteko teisės atkurti nuosavybę ir nėra teisėtų pagrindų atnaujinti praleistus terminus atkurti nuosavybės teises. Ieškovo reikalavimas taikyti restituciją natūra negali būti tenkinamas, nes žemės sklypas buvo perleistas atlygintinių sandorių pagrindu sąžiningiems tretiesiems asmenims. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes J. K. teisės buvo pažeistos 2001 m. sprendimu, įstatymas numato bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą, todėl jis yra pasibaigęs. Paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimui taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tačiau jis negali būti taikomas, nes ieškovas nėra į palikimą pretenduojantis asmuo. Prašė priteisti iš ieškovo jo naudai turėtas 6169,55 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo I. K. su ieškiniu sutiko, atsiliepime nurodė ir teisme paaiškino, kad yra 2012 m. balandžio 17 d. mirusios savo motinos J. K. testamentinė įpėdinė, mano, kad privalo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kad ji galėtų jį paveldėti. Atsakovas L. D. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju, nes nuo nuosavybės atkūrimo proceso pradžios žinojo, kad jos motina J. K. pretenduoja į šią žemę, tačiau jis po savo motinos mirties priėmė visą palikimą, atsisakė keisti paveldėjimo teisės liudijimą ir vėliau šį žemės sklypą pardavė atsakovui UAB „Amfitrionas”. Prašė taikyti restituciją ir grąžinti valstybei 4.75 ha miško, taip pat priteisiant iš L. D. atsakovui UAB „Amfitrionas” 30 774 Lt bei panaikinti 2001 m. gegužės 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 85-4910 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. D. į 4.75 ha miško plotą, nes šiuo metu šis plotas priklauso 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini),.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino negaliojančia Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarės Č. B. 2003 m. birželio 19 d. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 2831) dalį dėl ½ dalies (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Daulėnų k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r., perleidimo atsakovo L. D. nuosavybėn; 2012 m. birželio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro notarės I. D. (notarinio registro Nr. 1783), dalį dėl ½ dalies (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sen., Šalčininkų r., perleidimo atsakovo UAB „Amfitrionas“ nuosavybėn; 2013 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. RK-3458) dalį dėl ½ dalies (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),., Šalčininkų r., perleidimo atsakovo UAB „Euroforest 2“ nuosavybėn; 2013 m. gruodžio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. RK-5658) dalį dėl ½ dalies (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sen., Šalčininkų r., perleidimo atsakovo UAB „Amfitrionas“ nuosavybėn. Taikė restituciją natūra ir 1/2 dalį (4,75 ha) 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sen., Šalčininkų r., grąžinti valstybės nuosavybėn. Priteisė iš atsakovo L. D. atsakovo UAB „Amfitrionas“ naudai 30 774 Lt ir 923 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog dėl žemėtvarkos skyriaus darbuotojų aplaidumo, atsakovo L. D. motinai S. D. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, t.y. į 9,50 ha, vietoj 4.75 ha. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko sprendimai, t.y. administraciniai aktai dėl nuosavybės atkūrimo S. D. pripažinti iš dalies neteisėtais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normos, kurios reglamentuoja nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir panaikinti neteismine tvarka, todėl šiuo metu S. D. atkurta nuosavybė į 4.75 ha žemės plotą. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str., kuriame nustatyta, kad administracinio akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Tačiau šioje byloje visas 9,50 ha žemės sklypas neatlygintinai perleistas atsakovui L. D. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu bei atlygintiniais sandoriais atsakovams UAB „Amfitrionas“ ir UAB „Euroforest2“. Panaikinus iš dalies administracinį aktą, kaip prieštaraujantį imperatyvioms nuosavybės teisės atkūrimo normoms, kurio pagrindu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir vėliau sudaryti perleidimo sandoriai yra pagrindas pripažinti šį paveldėjimo teisės liudijimą ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis niekiniais ir negaliojančiais iš dalies (LR CK 1.80 str. 1 d.), taikant restituciją, kurią reglamentuoja LR CK 6.145-6.153 straipsniai. Tokiu būdu atsakovas L. D. privalėtų grąžinti valstybei ½ d. gauto pagal paveldėjimo teisės liudijimo 9,50 ha miško sklypo, t.y. 4.75 ha. Tačiau jis visą žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo sutartį perleido atsakovui UAB „Amfitrionas“, kuris savo ruožtu perleido atsakovui UAB „Euroforest2“, o kilus ginčui teisme pastarasis vėl perleido šį sklypą atsakovui UAB „Amfitrionas“. Atsakovas L. D. nuo 2002 metų žinojo apie tai, kad jam priklauso 4.75 ha žemės sklypo, o ne 9.50 ha, nes davė sutikimą pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtą sprendimą, pagal kurį jo motinai S. D. buvo suteikta 9.50 ha žemės. Atsakovui apie tai buvo priminta 2009 metais, 2010 metais, 2013 metais, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal J. K. pareiškimą, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas L. D., perleisdamas žemės sklypą, elgėsi sąžiningai. Byloje nenustatyta aplinkybių paneigiančių atsakovų UAB „Amfitrijonas“ ir UAB „Euroforest2“ sąžiningumą. Grąžinus žemę valstybei iš atsakovo UAB „Amfitrionas“, šio atlygintinio sandorio šalis atsakovas L. D. privalo grąžinti atsakovui UAB „Amfitrionas“ pusę gautos pagal sandorį sumos, t.y. 30774 Lt (viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 61548 Lt pagal paskutinį sandorį 2013 m. gruodžio 17 d.) (LR CK 6.145 str., 6.147 str.).

Teismas nurodė, kad pagal LR CK 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis ieškinio senaties dešimt metų terminas. Ieškovas nėra priskirtas prie asmenų, numatytų CK 5.8 str., kuriems taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas nuginčyti paveldėjimo dokumentus. CK 1.127 str. 1 d. numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nėra patvirtinančių duomenų apie tai, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną—2003 m. birželio 19 d. ieškovas žinojo apie tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas atsakovui L. D. ir nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties terminas. Pakartotinas J. K. skundas buvo pateiktas 2009 m. birželio 19 d. ir po to parašytas ieškovo paklausimas notarei dėl išduoto L. D. paveldėjimo teisės liudijimo (t. 1, b.l.102), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas praleido ieškinio senatį pareikšti ieškinį dėl pripažinimo paveldėjimo teisės liudijimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių iš dalies negaliojančiais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. rugpjūčio 27 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Ieškinį padavė netinkamas ieškovas. Teismas sprendė paveldėjimo teisės klausimus, susijusius su trečiuoju asmeniu bei atsakovu ir tai nėra viešojo intereso gynimo klausimas. Be to, teisės aktuose įtvirtinta, kad viešąjį interesą gina tik tos institucijos, kurioms įstatymas suteikia tokią teisę. Ieškovei ši teisė nėra suteikta, ta patvirtina ir pati ieškovė atsakovui 2013-01-30 pateiktu raštu.

2. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančius teisės aktus. Tiek ieškovė, tiek pati J. K. jau 2002-01-18 žinojo apie J. K. teisių pažeidimą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir ieškinį atmesti.

3. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovą nesąžininga šalimi. J. K. per CK 5.8 str. įtvirtintą vienerių metų terminą atsakovo paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, taip išreikšdama savo sutikimą, dėl atsakovo priimto palikimo teisėtumo.

4. Teismas nepagrįstai taikė restituciją, atsakovas L. D. elgėsi sąžiningai, kiti atsakovai įsigiję ginčijamą žemės sklypą taip pat buvo sąžiningi turto įgijėjai.

Atsiliepimas

Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimas paliktas nepakeistas.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1.Nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškinį teismui pateikė netinkamas ieškovas. Šioje byloje paveldėjimo teisės santykiai yra glaudžiai susiję su nuosavybės teisių atkūrimo teisiniais santykiais. Administracine tvarka panaikinus dalyje Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910 ir tokiu būdu pretendentei S. D. sumažinus tenkančią buvusio savininko V. V. valdytos žemės dalį iki 4,75 ha (kiek jai ir priklauso), tačiau likus galioti panaikintos neteisėtos administracinio akto dalies pagrindu atsiradusioms teisinėms pasekmėms (paveldėjimo teisės liudijimui ir pirkimo - pardavimo sutartims), pretendentei S. D. yra grąžinta valstybinės žemės daugiau, nei jai priklausė, nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. V. valdytą žemę procesas yra baigtas, o kitos pretendentės J. K. teisių perėmėja I. K. negalės įgyvendinti jai tenkančios teisės atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, jo tinkamumu ir teisėtumu.

2. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančius teisės aktus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija dalį 2003-06-19 išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 2831), kurios pagrindu apelianto nuosavybėn perėjo dalis nuosavybės teisių atkūrimo būdu neteisėtai perduoto valstybinės žemės sklypo, bei vėlesnės dėl paveldėjimo atsiradusias teisinės pasekmės - žemės sklypo perleidimo sandorius. Ieškovė nėra mirusios S. D. įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą ir į mirusiosios palikimą nepretenduoja, todėl apie palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo L. D. metu ieškovei nebuvo žinoma. Dėl galimybės tikslinti 2003-06-19 išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo įrašus ieškovė į Šalčininkų rajono 1-ojo notaro biuro notarę kreipėsi 2009-10-29 raštu Nr. 5-653. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

3. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovą nesąžininga šalimi. Apeliantas, žinodamas apie pažeistą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, apie neteisėtą didesnio žemės ploto įgijimą iš valstybės, galėjo susilaikyti nuo žemės sklypo perleidimo tretiesiems asmenims, kad nebūtų apsunkinta neteisėtai perleistos žemės sklypo dalies grąžinimo procedūra. Tačiau atsakovas elgėsi priešingai, todėl veikė nesąžiningai.

4. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas nepagrįstai taikė restituciją. Panaikinus administracinio akto dalį administracine tvarka, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir ginčijamos administracinio akto dalies pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000), bei grąžinta iki teisės pažeidimo padarymo buvusi padėtis. Nagrinėjamu atveju buvusią iki pažeidimo padėtį galima atkurti tik pritaikius restituciją natūra, tai yra 1/2 dalį ginčo žemės sklypo grąžinus valstybės nuosavybėn, o iš apelianto priteisiant dabartiniam žemės sklypo savininkui pusę žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nustatytos 2013-12-17 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. RK-5658) sudarymo metu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimą palikti galioti.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Nustačius, jog L. D. atkurtos nuosavybės teisės į dvigubai didesnį nei pretendentui priklausė pagal įstatymą žemės sklypas, Šalčininkų rajono apylinkės teismas pagrįstai panaikino iš dalies paveldėjimo teisės liudijimą bei pirkimo- pardavimo sutartis.

2. I. K. nepageidauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, šiuo metu priklausančią UAB „Amfitrionas“. Kaip nurodė savo rašte Nacionalinė žemės tarnyba, Dieveniškių seniūnijoje, Daulėnų kaime yra laisvos žemės, į kurią gali būti I. K. atkurtos nuosavybės teisės.

3. L. D. yra nesąžininga civilinių santykių šalis, nes žinodamas apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo sprendimas yra iš dalies panaikintas, atsakovas disponavo žemės sklypu, sudarė sandorius. I. K. siūlė L. D. susitarti geruoju, tačiau pastarasis nesutiko.

Atsakovas UAB „Euroforest2“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti 2014 m. rugpjūčio 27 d. Šalčininkių rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą c.b. Nr. 2-138-371/2014, kaip nepagristą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovės UAB „Euroforest 2“ turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Ieškovės kaip valstybinės institucijos priskirtos veiklos sritis žemės reformos įgyvendinimas, nuosavybės teisių atkūrimas bei valstybinės žemės tvarkymas ir administravimas. Šioje srityse ieškovė turi teisę ginti viešąjį interesą, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė neturi procesinio teisinio subjektiškumo reikšti ieškinį dėl juridinį faktą patvirtinančio liudijimo bei pirkimo-pardavimo sutarčių galimo negaliojimo. UAB „Euroforest 2“ sprendžia, kad ieškovė galimai viešąjį interesą savo srityje jau yra apgynusi, nes ištaisė nuosavybės atkūrimo klaidas dar 2009 m. spalio 23 ir 26 d. administraciniais sprendimais.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio senatį reglamentuojančias normas. S. D. nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2001m. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų dėl ieškovės sužinojimo apie pažeistas teises momentą, nuo kurio turi būti pradėta skaičiuoti senatis. Nuo 2002 metų visus reikalus dėl 2001 m. gegužės 14 d. sprendimo ieškovė derino raštu ir žodžiu su L. D., nes ieškovei buvo žinoma apie S. D. mirtį ir tai, kad L. D. faktiškai priėmė palikimą. Faktas apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą buvo įregistruotas VĮ „Registru centras“ nekilnojamojo turto registre 2003 m. birželio 20 d., todėl ieškovė nuo šios datos negali gintis nežinojimu. Subjektyvų nežinojimą (nes kasdien netikrino nekilnojamojo turto registro) gali naudoti kaip priežastį senaties terminui atnaujinti, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas aiškiai išdėstė, kad senaties termino nesiekia atnaujinti. Dar daugiau, ieškovės atstovas duodamas paaiškinimus patvirtino, kad senaties terminą praleido, tačiau laiko, kad asmenims, ginantiems viešąjį interesą jo atnaujinti nereikia.

3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją nevertino Civilinio kodekso 6.153 straipsnio nuostatų, jas sistemiškai papildančiu CK 1.80 straipsnio 4 dalies, bei CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios draudžia išreikalauti turtą iš sąžiningų trečiųjų asmenų, pagal atlygintinį sandorį įgijusių nuosavybės teise į 9,5 ha žemės sklypą, nesant duomenų apie nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas sąžiningumo prezumpcijos atsakovių UAB „Amfitrionas“ ir UAB „Euroforest 2“ atžvilgiu nepaneigė. Net pripažinus apelianto nesąžiningumą, vertintina tai, kad ginčo žemės sklypas perleistas atsakovei UAB „Amfitrionas“, todėl restitucija natūra yra negalima, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė žemės sklypą prarado dėl nusikaltimo. Iš to seka, kad ieškovės reikalavimas taikyti restituciją natūra, negali būti tenkinamas, atsakovių UAB „Amfitrionas“ ir UAB „Euroforest 2“ sandoriai nenaikintini, ieškovei iš apelianto priteistina pusės žemės sklypo vertės kompensacija pinigais, žemės sklypą paliekant atsakovei UAB „Amfitrionas“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 (1 tomas, b.l.61) apsvarsčius S. D., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), sen. Šalčininkų raj. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko V. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą- 9,50 žemės, (duomenys neskelbtini), sen. Šalčininkų raj., grąžinant natūrą bendrą 9,50 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai. Nuo 2001-05-14 iki 2003-06-20 nurodytas žemės sklypas (kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) nuosavybės teise buvo registruotas S. D. vardu.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-10-26 Įsakymu Nr. 16853-1851 (1 tomas, b.l.59), vadovaujantis L. D. 2002-01-15 sutikimu, iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimo Nr. 85-4910 įrašas 1p. vietoje skaičiaus 9,50 įrašyta skaičiai 4,75; papildytas 1.2p. įrašas, po žodžių „su šiais bendrasavininkais“ įrašyti žodžiai „S. D. - 4,75 ha su J. K. - 4,75 ha“ ir bendrą 9,50ha (vertė 16202Lt) žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai (ūkinių miškų sklypai). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog tokiais viešojo administravimo subjekto veiksmais administracine tvarka pretendentėms S. D. ir J. K. į joms tenkančią 4,75 ha buvusio savininko V. V. nuosavybės teisėmis valdytą 9,50 ha žemę yra atkurtos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius 2013-10-18d. ieškiniu dėl 2003-06-19 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, pirkimo-pardavimo sutarčių dalinio panaikinimo, nurodė, jog turėdama procesines teises ir pareigas būti ieškovu, įgyvendinant jai paskirtą viešąjį interesą žemės reformos, nuosavybės teisių atkūrimo, valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityse, CPK 49 straipsnio 2d. pagrindu kreipėsi į teismą, siekiant apginti viešąjį interesą. Ieškovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 23 punktą kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūrą piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998m. balandžio 23d. įsakymu Nr. 207. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog administracine tvarka panaikinus administracinio akto dalį (S. D. negalėjo būti grąžintas natūra visas žemės sklypas), todėl 1/2d. (4.75ha) šio žemės sklypo dalis negalėjo būti paveldėjimo ir žemės pirkimo-pardavimo objektu.

CPK 5 str. ir 49 str. nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso turi prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos ir kiti asmenys. Tai reiškia, jog tokia teise gali pasinaudoti tie subjektai, kuriems teisė ginti viešąjį interesą yra numatyta jų veiklą ir įgaliojimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju turi patikrinti ar subjektas, kuris kreipėsi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą, taip pat turi nustatyti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgiant į visas konkrečias bylos aplinkybes, jame nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Pripažįstant jog byloje interesas turi būti laikomas viešuoju, būtina tai motyvuoti. Asmenų teisės į žemės nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendinimas yra viešasis interesas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra atskleistos bylos aplinkybės kokiu pagrindu ieškovas patikslintu ieškinio pareiškimu siekia valstybės nuosavybėn grąžinti 1/2d. (4,75ha) miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),), kai nei vienas iš ieškovo išvardintų įstatymų ne tik nenustato ieškovui tokios teisės, bet ir pati valstybė aukščiau paminėtu Vilniaus apskrities viršininko 2009m. spalio 26d. Įsakymu Nr. 2.3-16853-1851 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 Sprendimo Nr. 85-4910 įrašų dalinio pakeitimo (1 tomas, b.l.59) ginčijamą 4,75ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį 9,5ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) nuosavybės teise perleido J. K.. Teisme ginama tik pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas. Valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises, jas atkūrus, ne valstybė, o asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje sutiktina su Apelianto bei atsakovų UAB „Amfitrionas“ ir UAB „Euroforest2“ nurodytomis aplinkybėmis, kad pagal CK 6.145 str. 1 d. restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai ar per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimus jėgos. Nors apeliantas ginčijamą 4,75ha žemės sklypo dalį gavo neatlygintinai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu, tačiau nei jo nei atsakovų UAB „Amfitrionas“, UAB „Euroforest2“ kaltės ar nesąžiningumo dėl padarytos klaidos nuosavybės teisių atkūrimo procese byloje nenustatyta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. liepos 5 d. nutarime yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Be teisinio pagrindo įgyto turto išreikalavimas reglamentuojamas nepagrįsto praturtėjimo instituto specialiųjų normų (Civilinio kodekso 6.237-6.242 str). Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių paneigiančių atsakovų UAB „Amfitrijonas“ ir UAB „Euroforest2“ sąžiningumą. Sandorių negaliojimo institutas taikytinas tik išimtinais atvejais, kai negalima pažeistos teisės apginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais.

Byloje trečiasis asmuo I. K. atsiliepimu į ieškovo 2013-10-18d. ieškinį (1 tomas, b.l.144-147), vadovaudamasi CPK 46 str. pareiškė savarankišką reikalavimą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. D. į 4,75 ha miško plotą, esantį (duomenys neskelbtini),. Šalčininkų r. Pagal CPK 46 str. 2 d. tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, įskaitant ir teisę nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks reikalavimas. Procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymas, taisomas vadovaujantis trūkumų šalinimo normomis pirmosios instancijos teisme. Šis trečiojo asmens reikalavimas byloje nėra išspręstas. Ieškinio priėmimo ir jo išnagrinėjimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ginamas interesas yra glaudžiai susijęs su trečiojo asmens teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į keliamus reikalavimus turi įvertinti ar byloje keliami reikalavimai sukels teisines pasekmes ir yra tinkama priemonė pažeistam interesui apginti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė, paliekant galioti sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta palikti galioti 2014m. vasario 19d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, likusioje dalyje sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėZita Smirnovienė