Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, išnagrinėjusi A. J. skundą privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. teismui pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašo pradėti privataus kaltinimo procesą prieš E. S., gyv. (duomenys neskelbtini) ir B. B., gyv. (duomenys neskelbtini), nes E. S. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus rajono apylinkės prokuratūrą, kaltindama pareiškėją bei jos šeimos narius grasinimasi susidoroti-išvežti ir nužudyti bei turto prievartavimu. Tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai-liudytojų apklausa, akistatos, pareiškėjai buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1d., ji apklausta kaip įtariamoji, apie tai tapo žinoma pareiškėjos artimiesiems, draugams, bendradarbiams ir tuo jai padaryta neturtinė žala. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. S. dukra B. B. patvirtino E. S. parodymus. 2011 06 15 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to, jog ji buvo apšmeižta-neteisingai apkaltinta nusikalstama veika, pareiškėja prašo pradėti privataus kaltinimo procesą E. S. ir B. B. atžvilgiu.

Susipažinus su skundo medžiaga, daroma išvada, kad pagal A. J. skundą atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., padarymą atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Vienas iš šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių-tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, t.y. tokių žinių perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija-žinios, neatitinkančios tikrovės, žeminančios asmens garbę ir orumą. A. J. kaltina E. S. ir B. B. šmeižikiškomis žiniomis, kurios buvo išdėstytos E. S. pareiškime policijai, o B. B. nurodytos liudytojos apklausos metu. Tačiau pabrėžtina, kad E. S. dėl jos manymu pažeistų savo teisių oficialiai kreipėsi su pareiškimu į oficialią įstaigą-policijos komisariatą, ir tokią teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas turi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis. B. B. liudijo ikiteisminio tyrimo metu policijos įstaigoje. Taigi žinios buvo paskleistos ne tretiesiems asmenims, o išdėstytos dokumente ir papasakotos pareigūnui-tyrėjui, dėl ko negalima konstatuoti, kad jos buvo paskleistos, nes E. S. į teisėsaugos instituciją kreipėsi dėl teisinės pagalbos ištirti jo nurodytas aplinkybes, o ne su tikslu paskleisti tikrovės neatitinkančias, šmeižikiško pobūdžio žinias apie A. J.. Policija, vykdydama savo funkcijas, atliko tyrimą, todėl šie teiginiai negali būti laikomi pažeminimu policijos įstaigoje, nes policijos pareigūnai, atlikdami tyrimą, yra nepriklausomi ir nešališki. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl kaltininko veikoje būtina nustatyti tyčią. Šiuo atveju E. S. pareiškime policijai ar B. B. liudijime išdėstytais teiginiais nebuvo tikslo sąmoningai A. J. morališkai pažeminti, E. S. nesuvokė, kad jos turimos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti kitą asmenį, ji pareiškime policijai tik nurodė tam tikras aplinkybes, tačiau nežinojo, ar jose yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to prašė, nustačius šiuos požymius, pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, E. S. pareiškimo policijai medžiaga su B. B. liudijimu buvo palikta saugoti policijos įstaigoje, ji nebuvo paviešinta, nes apie priimtą sprendimą buvo informuoti tik pareiškėjas ir prokuratūra.

Pareiškėja teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių skunde nurodytus argumentus, t.y. tai, kad E. S., kreipdamasi į Alytaus apskrities VPK, o B. B.-duodama liudytojo parodymus-paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamos savanaudiškų tikslų–diskredituoti A. J. visuomenės akyse ar suklaidinti policijos pareigūnus, kad jo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai juo siekiama išaiškinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei pritaikyti jam įstatyme numatytą sankciją. Iš pareiškėjos teismui pateiktų duomenų matyti, jog tokiu rezultatu baudžiamasis procesas negali būti užbaigtas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių. Tai yra aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis išdėstytu, pagal A. J. skundą atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal A. J. skundą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą E. S. ir B. B..

Skundą su skundo medžiaga grąžinti pareiškėjai A. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo pareiškėjai dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.