Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-01-21 · Administracinė byla Nr. eI2-471-320/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
eI2-471-320/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00398-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-471-320/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00398-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5.; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei A. A. dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- ir Tarnyba), teismui paduotu prašymu prašė iš A. A. (toliau – ir atsakovė, ir A. A.) priteisti valstybės naudai 23,16 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,52 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 25,68 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašyme nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-17-T-2022-15636 atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, skundžiant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė turi pareigą, gavusi Tarnybos pranešimą, sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų susijusių su atstovavimu byloje, tačiau gera valia jų nesumokėjo. Pareiškėja savo pareiškimą grindė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2017 m. liepos 1 d. redakcija, toliau - ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, pažymėjusi, jog atsakovė Tarnybai 2017 m. rugpjūčio 4 d. teiktame prašyme nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Atsakovė iki teismo posėdžio atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašo priteisti iš atsakovės dalį išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, skundžiant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat pateikė dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovės prašymą bei pateiktus dokumentus, nustatė A. A. antrąjį turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. A. A. išreiškė sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jei jai būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis, apie tai pažymėdamas prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą ir jį pasirašydama. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-17-T-2022-15636 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, skundžiant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, atleisdama ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kai valstybė apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2017 m. liepos 1 d. redakcija) bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (2017 m. sausio 1 d. redakcija) patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių nuostatos (toliau - ir Mokėjimo taisyklės). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Mokėjimo taisyklių 14 punkte buvo nustatyta, kad baudžiamosiose bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytą nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltės formą, taip pat už procesinius veiksmus, išvardintus šiame punkte. Advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Mokėjimo taisyklėse, ir už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengimą, neviršijant Mokėjimo Taisyklėse nustatytų dydžių (Mokėjimo taisyklių 7 punktas). Atsakovei antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas D. K.. Advokato suteiktos paslaugos (konsultacija, skundo rengimas) baudžiamojoje byloje pripažintinos antrine teisine pagalba, kurios apmokamos Įstatymo nustatyta tvarka. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudarė 46,32 Eur, todėl atsakovė į valstybės biudžetą turi pareigą sumokėti 50 procentų šios sumos, tai yra 23,16 Eur (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą, o to paties straipsnio 3 dalis įpareigojo asmenį 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos.

Tarnyba 2018 m. spalio 24 d. raštu bei 2020 m. gegužės 20 d. pranešimu informavo A. A. apie jos pareigą sumokėti 23,16 Eur įsiskolinimą, tačiau atsakovė įsiskolinimo iki šiol nesumokėjo.

Išdėstytų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų pagrindu konstatuotina, jog Tarnybos reikalavimas dėl 23,16 Eur skolos priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti 2,52 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti.

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23,16 Eur (dvidešimt tris eurus 16 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2,52 Eur (du eurus 52 ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 25,68 Eur (dvidešimt penkis eurus 68 ct), šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė