Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Prano Šimkaus, Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. birželio mėnesio – 2013 m. liepos 1 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. liepos 31 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, skirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir L. M. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti M. P. ir E. K. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai platinti Panevėžio mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie centrinio turgaus, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,5482 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių delta - 9- tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,8 %, kurią pėsčiomis parsigabeno ir laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, iki 2013 m. liepos 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, po ko šią visą narkotinę medžiagą paėmęs iš laikymo vietos, kartu su M. P. nugabeno iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini) mieste, kur 15 val. 07 min., šią narkotinę medžiagą už 80 litų pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimą.

Be to, L. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti Panevėžio mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, 2013 m. liepos 31 d. iš dviejų skirtingų asmenų neteisėtai įgijo 2,3928 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurią visą už 130 litų neteisėtai pardavė asmeniui veikusiam pagal nusikalstamos veikos imituojančius veiksmus, o būtent:

2013 m. liepos 31 d., apie 18 val. 04 min., šalia (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) mieste, iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas neteisėtai įgijo 0,6001 gramų narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių, kurių delta - 9- tetrahidrokanabinolio koncentracija 7,0 %, po ko 18 val. 05 min., iš įgijimo vietos neteisėtai nugabeno į šalia (duomenys neskelbtini) mieste esančią degalinę, kur neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imituojančius veiksmus;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 18 val. 29 min., (duomenys neskelbtini) mieste prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo, iš E. K. neteisėtai įgijo 1,7927 gramų kanapių ir jų dalių, kurių delta -9- tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,6 %, kurią neteisėtai iš įgijimo vietos nugabeno iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini) mieste, kur 18 val. 35 min., šią visą narkotinę medžiagą pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imituojančius veiksmus.

Apelianto nuomone, būtent dėl šios priežasties už antrą nusikalstamą veiką, nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti griežtesnę bausmę nei buvo skirta už pirmą baigtą nusikaltimą. Pažymi, kad jo atžvilgiu ilgalaikiai taikomi operatyviniai veiksmai, kurių metu buvo imituojamos nusikalstamos veikos siekiant, kad jis tyrėjams parduotų narkotines medžiagas parduotų, ne tiek pareigūnams per jį padėjo išsiaiškinti kitus nusikalstama sveikas darančius asmenis, kiek sudarė sąlygas jį griežčiau nubausti. Tyrėjams nebeskatinus jo toliau tęsti nusikalstamą veiką jis daugiau nusikaltimų nepadarė, todėl mano, kad jei pareigūnai būtų vykdę vieną pagrindinių kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimų – užkardyti nusikalstamas veikas, jis daugiau nusikaltimų nebūtų padaręs. L. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė itin griežtą dalinį bausmių subendrinimo būdą, dėl ko skundžiamas nuosprendis turėtų būti pakeistas.

Teismo posėdyje nuteistasis L. M. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti ir papildomai pateikė reikalavimą taikyti nuo 2015-03-24 įsigaliojusį nuteistojo atsakomybę švelninantį įstatymą ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, savo išvadas, išdėstytas nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize, teisingai kvalifikavo L. M. nusikalstamas veikas ir laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis L. M. apeliaciniu skundu ginčija veikos, kurią jis padarė 2013-07-31 kvalifikavimą, prašo sušvelninti paskirtą bausmę, taikyti palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir bausmės vykdymą atidėti, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsniu, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas.

L. M. savo poziciją dėl 2013-07-31 nusikalstamos veikos kvalifikacijos grindžia tuo, kad jo atžvilgiu taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir kreipiantis dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, jis nurodytu laiku jų neturėjo, o nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyvių prašymu jas įgijo iš kito asmens ir perdavė šių narkotinių medžiagų prašiusiems asmenims. Kadangi buvo veikiama pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį tokie jo veiksmai turėtų būti vertinami ir baudžiamoji atsakomybė taikoma ne kaip už baigtą nusikaltimą, o kaip už pasikėsinimą. Atsakant į šį skundo argumentą būtina pažymėti, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas yra alternatyvios ir, kad atsirastų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Be to, jos yra formalios, todėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomas baigtu nuo bet kurios iš išvardytų veikų atlikimo momento. Asmeniui atlikus nors vieną iš aukščiau įvardytų alternatyvių veikų, jų kvalifikavimui reikšmės neturi aplinkybė - kam kaltininkas narkotines medžiagas pardavė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, to neneigia ir pats apeliantas, kad jis 2013-07-31 apie 18 val. 4 min. kaltinime nurodytas narkotines medžiagas įsigijo iš asmens, kurio atžvilgiu tyrimas yra išskirtas, ir medžiagas gabeno bei už 130 Lt pardavė asmenims veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, tos pačios dienos 18 val. 29 min. iš E. K. įgijęs narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, gabeno ir pardavė tiems patiems asmenims. Nagrinėjamu atveju teisėsaugos institucijų buvo kontroliuojamas narkotinių medžiagų pardavimas, o kiti L. M. inkriminuoti veiksmai teisėsaugos institucijų kontroliuojami nebuvo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad, apeliantui įvykdžius kitus alternatyvius straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, realus pavojus baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei nebuvo kilęs ir veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje aprašytą veiką. Todėl apelianto argumentai, kad narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių - pardavimas pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiems pareigūnams, nepaisant atliktų kitų dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų turėjo būti kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį), atmetami kaip nepagrįsti. Pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas L. M. veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nėra.

Vienintelė bausmės rūšis, nustatyta už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat visiškai sutinka su L. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio mėnesio – liepos 1 d. veika) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtomis laisvės atėmimo dvejiems metams ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 31 d veika) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams, bausmėmis. Apylinkės teismas nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į L. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad padarytos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, į įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, į kaltininko asmenybę ir už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę atitinkančią bei artimą tokios bausmės minimaliam dydžiui. Aukštesniojo teismo vertinimu, paskirtos bausmės atitinka bausmių tikslus ir yra proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl, skiriant bausmes L. M. įstatymas buvo taikytas tinkamai.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo nusikalstamos veikos pareigūnų galėjo būti užkardytos anksčiau, ar dėstoma nuomonė dėl galimybių taikyti jo atsakomybei palankesnius baudžiamuosius įstatymus, įvertinus jas bylos duomenų kontekste ir atsižvelgus į pirmiau aptartas nuteistojo L. M. padarytas nusikalstamas veikas, jo aktyvų vaidmenį šių veikų padaryme, taip pat, kad į tai, kad ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistasis bando sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, nėra pakankamos paskirtų bausmių švelninimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir kaip asmeniui nusikaltimus padariusiam neturint teistumo, už padarytus sunkius nusikaltimus skirdamas laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.

Skirdamas subendrintas bausmes, teismas tinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas - už atskiras nusikalstamas veikas, nesant BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų šių bausmių apimti, bendrino taikydamas apeliantui palankiausią galimą bausmių bendrinimo būdą - dalinį sudėjimą. Skundžiamu nuosprendžiu L. M. griežčiausia paskirta bausmė yra laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, o galutine subendrinta bausme jam paskirtas laisvės atėmimas - trejiems metams. Reiškia, apylinkės teismas prie griežčiausios bausmės pridėjo 9 (devynis) mėnesius, t. y. mažiau nei pusę iš už kitą nusikalstamą veiką paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.

Dalinis bausmių bendrinimo būdas buvo taikytas tiek skundžiamu nuosprendžiu paskirtoms bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bendrinti, tiek ir bendrinant bausmę su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – vienerius metus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į paskirtų subendrintų bausmių dydį, į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės esant realiai nusikaltimų sutapčiai gali būti bendrinamos tik sudėjimo (dalinio ar visiško) būdu, į jo akivaizdų polinkį nusikalsti, švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtų subendrintų galutinių bausmių nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015-03-24, pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo L. M. atžvilgiu yra, nes įstatymų leidėjas šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje naujai įtvirtino galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, nes kaltininką charakterizuojantys duomenys daugiausia lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Remiantis šiais reikalavimais daroma išvada, kad sąlygų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. M. nėra. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir su šiuo vertinimu visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju reikšmingas ir L. M. elgesys po skundžiamu nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veikų padarymo. Byloje esanti informacija patvirtina, kad L. M. po veikų, dėl kurių padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis ir toliau vykdė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – už neteisėtą narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių įgijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą jis buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir veiką jis padarė 2013-10-23, kas iš esmės rodo, kad sistemingas narkotinių medžiagų platinimas tapo L. M. pelnymosi šaltiniu. Pabrėžtina, jog neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti yra pavojinga veika, daranti ypač didelę žalą visuomenei. Atsižvelgus į L. M. nusikalstamų veikų pobūdį ir jų didelį pavojingumą visuomenei, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Tokią teismo išvadą sustiprinta ir tos aplinkybės, jog L. M. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nesimokė, nuo 2009 metų sistemingai buvo baudžiamas už įvairius administracinės teisės pažeidimus, iš jų net keturis kartus už viešosios rimties trikdymą (ATPK 183 straipsnio 1 dalis), o taip pat už ypač šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus - automobilio vairavimą, esant neblaiviam (ATPK 126 straipsnio 1 dalis), pakartotinį automobilio vairavimą, esant neblaiviam (ATPK 130² straipsnio 1 dalis). Pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo L. M. asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Esant išvardytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo manyti, jog paskirtosios bausmės tikslai apeliantui gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam atidėti galutinės subendrintos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.