Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-970/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
1-242-970/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51703-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Nukentėjusysis
E. I.
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-242-970/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51703-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 13 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,nukentėjusiajai E. I.,kaltinamajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. J. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 20.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje sunkiai sužalojo žmogų – E. I., o būtent, vartojant kartu su E. I. ir kitais asmenimis alkoholinius gėrimus, pasinaudojęs menkaverte dingstimi, tyčia, be jokios svarbios priežasties, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį E. I. į galvos sritį, dėl ko E. I. griuvo ir galva atsitrenkė į krosnies šildomą sienelę, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, dešinės rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį E. I. į galvos sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. I. padarė sužalojimus – odos nubrozdinimus galvos srityje, sukėlė jai vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos ūmų periodą, dešinio galvos smegenų pusrutulio srities subdurinę hematomą, taip padarė sužalojimą, sukėlusį galvos smegenų suspaudimą ir dislokaciją dešinio galvos smegenų pusrutulio srities subdurinę hematomą, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. I. sveikatą.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena seserims priklausančiame name kartu su broliu ir jo drauge E. I.. 2019 m. prieš Kūčias, tikslios datos neatsimena, namuose kartu su broliu, E. I. bei draugais G. V., D. A. ir A. K. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 4 – 5 butelius degtinės, buvo apsvaigęs ir visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. Seserys neleidžia namuose rūkyti, todėl prašė draugų namo viduje nerūkyti. Vienu metu pamatė kaip A. K. su E. I. kambaryje šalia krosnies atsitūpusios rūko. Supyko, kad jos neklauso, todėl priėjęs prie nukentėjusiosios iš nugaros pusės trenkė jai į galvos sritį. Ką po smūgio darė nukentėjusioji neatsimena, tik atsimena, kad nukentėjusiajai einant link lovos priėjęs prie nukentėjusiosios dar kartą trenkė į galvos sritį ir tuomet nuėjo miegoti. Kitos dienos ryte nukentėjusiajai prasidėjo traukuliai, brolis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavusi nukentėjusiajai suleido vaistus ir išvažiavo. Po kurio laiko nukentėjusiajai vėl prasidėjo traukuliai, dėl ko brolis antrą kartą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavusi nukentėjusiąją išsivežė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamasis A. J. parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 20 val. A. K. ir nukentėjusiajai kambaryje rūkant prie šildomos krosnies sienelės, priėjęs prie nukentėjusiosios sudavė jai vieną smūgį į pakaušio sritį, dėl ko nukentėjusioji galva atsitrenkė į šildomos krosnies sienelę, o jis nuėjo į savo kambarį miegoti. Būnant kambaryje girdėjo garsiai besikalbančias A. K. su nukentėjusiąją, jos trukdė miegoti, todėl grįžęs į kambarį dar kartą sudavė ant lovos sėdinčiai nukentėjusiajai į galvos sritį (1 t., b. l. 131-132). Perskaičius kaltinamojo A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis juos patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę sunkiai sutrikdžius sveikatą įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Nukentėjusioji E. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2008 m. gyvena kartu su sugyventiniu E. J., adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame name gyvena ir kaltinamasis, kuris yra jos sugyventinio brolis. 2019 m. lapkričio 23 d. pas juos namuose su sugyventiniu, jo broliu, D. A., A. K., G. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. su A. K. kambaryje prie krosninės šildomosios sienelės atsitūpė parūkyti. Joms rūkant, iš nugaros pusės priėjo kaltinamasis ir sudavė jai smūgį į kairę galvos dalį, nuo smūgio ji griuvo ir dešiniuoju smilkiniu atsitrenkė į šildomos krosnies sienelę, prarado sąmonę, todėl kas vyko toliau, neatsimena. Sąmonę atgavo ligoninėje, tačiau kada buvo atvežta į ligoninę, nežino. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 45-46).

Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 13 val. kartu su G. V. nuvyko pas kaltinamąjį į namus, kur taip pat gyvena kaltinamojo brolis E. J. ir jo sugyventinė E. I.. Jiems atvykus namuose buvo kaltinamasis, jo brolis su sugyventine, D. A. bei R. P., visi gėrė alkoholinius gėrimus, ji alkoholio nevartojo. Apie 17-18 val. kaltinamasis pradėjo priekaištauti, kad nukentėjusioji per daug valgo ir geria alkoholinių gėrimų, nukentėjusioji buvo stipriai girta, todėl G. V. ją paguldė į lovą. Apie 20 val. G. V. su E. J. išlydėjo R. P. namo, tuo metu prabudusi nukentėjusioji su D. A. kambaryje gėrė alų. Nuėjusi į kambarį su nukentėjusiąją atsitūpė prie koklinės krosnies parūkyti. Rūkant prie jų iš nugaros pusės priėjo kaltinamasis ir ji išgirdo smūgio garsą, atsisukusi pamatė, kaip nukentėjusioji dešiniu smilkiniu atsitrenkė į šildomos krosnies sienelę. Po smūgio sugriebusi nukentėjusiąją nuvedė ją ant lovos, kur pasodino, nukentėjusioji pradėjo verkti, o kaltinamasis išėjo iš kambario. Maždaug po 10 min., žiūrėdama televizorių, išgirdo smūgio garsą, atsisukusi pamatė kaltinamąjį stovintį prie nukentėjusiosios, o nukentėjusioji sėdėjo susiėmusi už kairės galvos pusės, todėl suprato, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai smūgį į galvos kairę pusę. Kaltinamajam pagrasino iškviesti policijos pareigūnus, tačiau kaltinamasis nieko nesakęs išėjo iš kambario. Apie suduotus smūgius nukentėjusiajai papasakojo grįžusiems G. V. ir E. J.. Kitą dieną matė nukentėjusiąją, pastaroji skundėsi, jog skauda galvą. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 13 val. nuvažiavo pas nukentėjusiąją ir pamatė, jog nukentėjusioji guli lovoje be sąmonės, jai prasidėjo traukuliai, todėl išvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvykusi išvežė nukentėjusiąją į ligoninę (b. l. 103-107).

Liudytojas G. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. su A. K. nuėjo pas A. J., jo brolį E. J. bei jo brolio sugyventinę E. I. į namus. Pas juos buvo D. A. bei R. P., visi virtuvėje gėrė alų. Su savimi atsinešė butelį degtinės, kurį visi, išskyrus A. K., pradėjo gerti. Apie 17-18 val. kaltinamasis pradėjo priekaištauti, kad nukentėjusioji per daug valgo, nukentėjusioji buvo stipriai girta, todėl paguldė ją į lovą, o pats išėjo kiemą. Apie 21 val. grįžo atgal, A. K. papasakojo, kad kaltinamasis nukentėjusiajai rūkant prie šildomos krosnies sienelės, priėjęs iš nugaros kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį, dėl ko nukentėjusioji trenkėsi į šildomos krosnies sienelę. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 13 val. nuėjęs pas J. pamatė, kad nukentėjusioji guli lovoje be sąmonės, ten buvusi A. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 97-98).

Liudytojas E. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su broliu A. J. ir sugyventine E. I.. Nuo 2019 m. lapkričio mėn. neturi darbo, todėl namuose dažnai su broliu ir sugyventine gėrė alkoholinius gėrimus, kartais pas juos ateidavo bendri pažįstami, su kuriais taip pat vartodavo alkoholį. Išgertuvių metu tarpusavyje jokių konfliktų nebūdavo ir nėra matęs, kad kas nors būtų smurtavęs jo sugyventinės atžvilgiu. Naktį iš 2019 m. lapkričio 25 d. į 26 d. miegant pajautė, jog sugyventinei prasidėjo traukuliai, pavertė ją ant dešinio šono ir traukuliai praėjo. Tą pačią naktį dar kelis kartus nukentėjusiajai buvo prasidėję traukuliai, tačiau galvojo, kad traukuliai yra nuo alkoholio vartojimo, todėl iš karto greitosios medicinos pagalbos nekvietė, tačiau traukuliams nesiliovus iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvykusi nukentėjusiajai suleido vaistų ir išvažiavo. Kiek vėliau nukentėjusiajai vėl prasidėjo traukuliai, jos sveikatos būklė blogėjo, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nukentėjusiąją išvežė į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių, iš kurio ji buvo išvežta į Kauną (1 t., b. l. 91-92).

Liudytojas D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pas draugus E. J., E. I. bei A. J. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, jog kas nors būtų smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, nematė, naktį iš 2019 m. lapkričio 25 d. į 26 d. pas juos miegojo, tačiau apie nukentėjusiajai buvusius traukulius nieko nežino, jog nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę jam pasakė E. J. (1 t., b. l. 85-86).

Parodymų patikrinimų vietoje metu nukentėjusioji E. I. (1 t., b. l. 49-54), liudytoja A. K. (1 t., b. l. 108-114) bei kaltinamasis A. J. (1 t., b. l. 135-141) namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje parodė vietą prie krosnies šildomosios sienelės, kur kaltinamasis sudavė pirmą smūgį nukentėjusiajai į pakaušį, po kurio nukentėjusioji atsitrenkė į krosnies šildomąją sienelę, taip pat liudytoja A. K. tame pačiame kambaryje parodė lovą, ant kurios sėdinčiai nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė antrą smūgį.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Vido Aleknavičiaus tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 26 d. 13.54 val. iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, jog 13.10 val. greitoji medicinos pagalba į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių pristatė E. I. su įtariama galvos trauma (1 t., b. l. 11).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 26 d. apžiūrėjus namą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ant įėjimo durų apgadinimų nėra, namo viduje vonios kambaryje yra plytomis apmūryta metalinė krosnis, virtuvėje stovi dujinė viryklė, už jos ant žemės sudėti turšti buteliai nuo degtinės ir alaus. Priešais virtuvę yra kambarys, kuriame yra dvi lovos, už vienos lovos – krosnis (1 t., b. l. 14-29).

Iš protokolo - pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą dėl to, kad išgertuvių metu jai be jokios priežasties kaltinamasis ranka trenkė iš nugaros į pakaušį, dėl ko ji dešinės pusės smilkiniu atsitrenkė į krosnį ir prarado sąmonę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose jai atlikus galvos smegenų tyrimą nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis, atlikta operacija (1 t., b. l. 32).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad nukentėjusioji E. I. Kauno klinikose gydyta nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d., nukentėjusiajai diagnozuotas trauminis subduralinis kraujo išsiliejimas (1 t., b. l. 74-77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1098/2019 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai E. I. nustatyti odos nubrozdinimai galvos srityje, vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos ūmus periodas, dešinio galvos smegenų pusrutulio srities subdurinė hematoma padaryti veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant kumščiu į galvą, tiek atsitrenkiant galva į krosnies sienelę, tiek vienu trauminiu poveikiu, tiek dvejais trauminiais poveikiais. Sužalojimas, dėl sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir dislokaciją dešinio galvos smegenų pusrutulio srities subdurinės hematomos, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 79-80).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. J., pasinaudodamas menkaverte dingstimi, nes nukentėjusioji rūkė kambaryje, o vėliau garsiai kalbėjo, tyčia, be jokios svarbios priežasties, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. I. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusioji griuvo ir galva atsitrenkė į krosnies šildomą sienelę, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, dešinės rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį nukentėjusiajai į galvos sritį ir dėl sukelto galvos smegenų suspaudimo ir dislokacijos dešinio galvos smegenų pusrutulio srities subdurinės hematomos sunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį sunkų, žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingą nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kurį įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Nusikalstama veika buvo nukreipta į vieną iš labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą, nukentėjusiajai padarytas sunkus sužalojimas gyvybiškai svarbioje kūno dalyje – galvoje. Bylos duomenimis kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 148), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 149), nedirba (b. l. 1 t., b. l. 150), yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., 147 b. l.), seniūnijoje atlieka visuomenei naudingą veiklą, paskirtus darbus atlieka kokybiškai ir laiku, dėl jo elgesio gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų negavusi (1 t., b. l. 159), į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 155). Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiosios poziciją, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (smūgiai suduoti kartu su nukentėjusiąją ir kitais asmenimis vartojant alkoholinius gėrimus, dėl menkavertės dingsties ir be jokios svarbios priežasties, nes nukentėjusioji rūkė kambaryje bei garsiu kalbėjimu trukdė kaltinamajam miegoti), jo pavojingumą (sunkus sužalojimas padarytas gyvybiškai svarbioje kūno dalyje – galvoje), suduotų smūgių skaičių, kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas, atlieka visuomenei naudingą veiklą, dėl jo elgesio jokių nusiskundimų nėra), tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji jam jokių pretenzijų nereiškia, nustatytina mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, todėl jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą įstatymas nenumato galimybės, o byloje išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, nenustatyta.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. J. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 2 552,93 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 8-9). Iš pateikto civilinio ieškinio bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai E. I. dėl padaryto sužalojimo 2019 m. lapkričio 26 d. bei 2019 m. gruodžio 14 d. VšĮ Druskininkų ligoninėje buvo suteiktas gydymas (skubiosios medicinos pagalbos bei neurologo paslaugos), 2019 m. lapkričio 26 d. UAB „MCT kompiuterinė tomografija“ nukentėjusiajai atlikta kompiuterinė tomografija, nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. nukentėjusiojo buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, o 2020 m. sausio 14 d. UAB „Medea klinika“ nukentėjusiajai suteikta skubioji medicinos pagalbos paslauga, gydymo išlaidas sudarė 2 552,93 Eur, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (2 t., b. l. 10). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteistinos 2 552,93 Eur gydymo išlaidos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.279, 6.280 straipsniai, 6.283 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. J. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 552,93 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 93 ct) gydymo išlaidos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 552,93 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Džiuginta Plukienė