- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2-26447-545/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20395-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- AS „Plus Plus Capital“
- Atsakovas
- P. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „Plus Plus Capital“ ieškinį atsakovui P. Č. dėl įsiskolinimo pritesimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AS „Plus Plus Capital“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. Č. (toliau – atsakovas) 1547,34 Eur skolos, 492,51 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 139,26 Eur delspinigių, 40,20 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1547,34 Eur nuo 2018-06-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2018-07-03 , ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mogo LT“ ir atsakovas sudarė lizingo sutartį, pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu ir išpirkti TOYOTA YARIS VERSO, o atsakovas priėmė transporto priemonę bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Vadovaujantis sutarties 14.3 punktu dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje nustatyta tvarka) sutartis buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu.
Nustatyta, kad 2017-02-28 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą Risk Management Services OU. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimo ieškovui AS „Plus Plus Capital“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, o vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1547,34 Eur skolos, 492,51 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsakovas tinkamai neįvykdė piniginės prievolės, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina ieškovo paskaičiuotų 139,26 Eur delspinigių.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 40,20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 1547,34 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018-06-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Pažymėtina, jog palūkanoms mutatis mutandis taip pat taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismo vertinimu, pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas turi pareigą kontroliuoti, ar iš vartotojo reikalaujamos priteisti palūkanos ir delspinigiai nėra nepagrįstai dideli.
Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 40,20 procentų mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis, sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog 40,20 procentų mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos mažintinos iki 20 procentų. Tokios mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos teismo vertinimu, laikytinos pakankamos atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinančios abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 49 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AS „Plus Plus Capital“, j. a. k. 11919806, iš atsakovo P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1547,34 Eur (tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt septyni eurai 34 ct) skolos, 492,51 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt du eurai 51 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 139,26 Eur (šimtas trisdešimt devyni eurai 26 ct) delspinigių, 20 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1547,34 Eur nuo 2018-06-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2179,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49 Eur (keturiasdešimt devyni eurai) žyminio mokesčio.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.