- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-497-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00329-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB ,,Legal Balance“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo 1 488,10 Eur negrąžinto kredito, 292,64 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 1 487,86 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 1488,10 Eur negrąžinto kredito, 292,64 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 543,16 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 323,9 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2014-12-08 atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai buvo sudarytas vartojimo sutarties priedas, atsakovui iš viso buvo suteiktas 1 488,10 Eur vartojimo kreditas 9 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas liko skolingas ieškovui 1 488,10 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 292,64 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
5. Teismas sprendė, kad atsakovas sutarties nevykdė, todėl iš jo priteisė 1488,10 Eur negrąžinto kredito ir 292,64 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 94,30 proc. kredito kainos metinę normą, ir paskaičiuotos už 387 dienas, nors atsakovas vėluoja atsiskaityti jau daugiau kaip tris metus, sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino yra aiškiai per didelės (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra neprotingai didelis, todėl sumažino jį iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.) priteisiant už metus. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 543,16 Eur palūkanų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovas UAB ,,Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1 487,86 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovui iš atsakovo 21 Eur žyminio mokesčio, sumokėtą už apeliacinį skundą.
8. Nurodė, kad nors teismas ir teisingai identifikavo prašomų priteisti palūkanų funkciją, tačiau mažindamas šias palūkanas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais.
9. Teigė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktas ir Sutarties specialiųjų sąlygų dalis „Pastaba“). Kitaip tariant, bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą.
10. Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo taikydamas ne 147,90 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 94,30 proc. metine palūkanų normą, nors atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 147,90 proc.
11. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo, taikant 94,30 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo geranoriškai tik už 387 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015 m. kovo 25 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus.
12. Nurodė, kad sutartyje įtvirtinta 147,90 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 94,30 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
13. Atsakovas M. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų dydžio už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.
16. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2015 m. kovo 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9968638002, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 488,10 Eur vartojimo kreditas 9 mėnesių terminui, galutinė kredito grąžinimo data – 2015 m. gruodžio 8 d., vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 85,96 proc., bendra kredito kainos metinė norma 129,40 proc., bendra vartojimo kredito kaina 581,81 Eur. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisę perleido ieškovui UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laikėsi sutarties sąlygų ir grąžino suteiktą vartojimo kreditą sumokant bendrą vartojimo kredito kainą pradiniam kreditoriui arba ieškovui.
17. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius (negautas pajamas).
19. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
20. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 p.). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 p. nustatyta, kad atsakovui praleidus kredito ir (ar) palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos dėl viso pradelsimo laiko pagal CK 6.874 str. 1 d., VKĮ bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno (mokėjimo) palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą.
21. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (VKĮ 21 straipsnio 3 dalis). Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi VKĮ 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio. Nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtinta 129,40 proc. metinė palūkanų norma atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nepažeidė VKĮ 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
23. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi VKĮ 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. 6 dalis numatė, kad metinė vartojimo kredito palūkanų norma – palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, kasmet taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai.
24. Ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo apskaičiavo taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 129,40 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 94,30 proc. metinę palūkanų normą, nors sutartyje pradinis kreditorius ir atsakovas sutarė dėl 85,96 proc. vartojimo kredito metinės palūkanų normos (1 t., b. l. 56). Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas metinę palūkanų normą sumažinti iki pradinio kreditoriaus ir atsakovo sutartyje sulygtos 85,96 proc. metinės vartojimo kredito palūkanų normos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartyje suderintos mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio/priešieškinio forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Šiuo atveju, atsakovas jokių prieštaravimų nepateikė, o teismas byloje aplinkybių, leidžiančių sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis, nenustatė. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių sutartimi sulygtą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą iki 36,5 proc.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vartotojui negali gulti visiškos atsakomybės, už ilgalaikį nesikreipimą į teismą dėl skolos priteisimo, našta. Tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 1.5 straipsnis), pažeistų vartojimo kredito gavėjo ir davėjo interesų pusiausvyrą. Kadangi teismas turi pareigą ex officio vertinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams, be kita ko, vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi patirtį skolų išieškojimo srityje, kad ieškovas ilgą laiką nepagrįstai delsė kreiptis teisminės gynybos ir dirbtinai didino palūkanų dydį, pagrįstai sumažino palūkanų dydį, paskaičiuodamas jas ne už 387 kalendorines dienas, o už vienerių metų laikotarpį.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neproporcingai sumažino prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių iš dalies keistinas, ieškinį patenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sumažinant prašomų priteisti mokėjimo palūkanų normą iki sutartyje įtvirtintų 85,96 proc., skaičiuojant jas už metus, priteisiant ieškovui iš atsakovo 1 279,17 Eur (1488,10 Eur x 85,96 proc.) mokėjimo palūkanas.
27. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.
28. Apeliantas nurodė, kad patyrė 21 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 77,91 proc. reikalavimų) priteisiama 16,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 488,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 10 centų) negrąžinto kredito, 292,64 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus 64 centus) bendros vartojimo kredito kainos, 1 279,17 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 17 centų) mokėjimo palūkanų, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 059,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,40 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,36 Eur (šešiolika eurą 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.