Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. M., V. K. (V. K.), valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, notarei B. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja ir jos atstovė advokatė A. Z. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo I. M. teismo posėdžio metu neprieštaravo pareiškėjos pareiškimui.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. J. parodė, kad yra pareiškėjos N. K. sugyventinis. Paaiškino, kad kartu su pareiškėja jos tėvui J. K. priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jau apie dešimt metų, visą šį laiką kartu su pareiškėja butu rūpinosi, jį išlaikė, prižiūrėjo, darė remontą, pirko baldus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. K.. Palikėjo J. K. vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 1 d. buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į mirusiojo J. K. vardu registruotą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiškėja N. K. po tėvo mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi juo ir faktiškai valdė: mokėjo buto komunalinius mokesčius paslaugų teikėjams UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Pempininkų būstas“ ir kt., sudarė naujas paslaugų teikimo sutartis, rūpinosi buto tinkama būkle, darydama remontą ir pirkdama naujus baldus, nuolat jame gyveno. Tai, jog pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinosi ir jį išlaikė, patvirtino ir jos sesuo I. M., brolis V. K. bei kartu gyvenantis sugyventinis N. J. (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju, šiam sutinkant, ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėja po tėvo J. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja po tėvo J. K. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą

Pareiškėja taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nagrinėjamu atveju teismo yra pripažįstama, kad pareiškėja N. K. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo J. K. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti (CK5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), dėl ko palikėjo turtas valstybei perėjo nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti notarės B. V. 2017 m. vasario 1 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nors VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pareiškėja turėtų atlyginti valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su palikėjo J. K. turtu, kurios sudaro 157,68 Eur, tačiau savarankiško reikalavimo dėl tokių išlaidų priteisimo iš pareiškėjos nepareiškė (CPK 443 straipsnio 7 dalis), todėl teismas jų priteisimo klausimo šioje byloje nesprendžia.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos kaip nebetikslingos (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės B. V. 2017 m. vasario 1 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjimo Lietuvos Respublikos nuosavybėn.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl draudimo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, bet kokiu teisiniu pagrindu perleisti tretiesiems asmenims trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.