- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- 1-728-919/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08021-17-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu santechniku, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2017-02-18 apie 14.00 val., Kaune, Partizanų gatve vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,09 promilės etilo alkoholio, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
E. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad nevažinėja girtas, vairuoja kiekvieną dieną, daug vairuoja. Dirba santechniko darbą ir norėjo nuvažiuoti pas vieną žmogų. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tačiau jautėsi gerai todėl sėdo vairuoti. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, po įvykio atsiprašė kitų eismo dalyvių. Po įvykio padarė išvadas, pasimokė. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos A. T. atsakomybei.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. P. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:
- įtariamojo E. P. apklausos protokolu, kuriame jis nurodė, kad 2017-02-18 apie 14.00 val., Kaune, Partizanų gatve vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso žmonos tėvui M. P.. Automobilyje važiavo vienas. Važiavo Partizanų gatve nuo Birželio 23-osios gatvės link Kovo 11-osios gatvės apie 45-50 km/h greičiu. Šia gatve transporto priemonių didelio judėjimo nebuvo, važiavo pavieniai automobiliai. Buvo šviesus paros metas, matomumas geras. Važiuodamas matė, kad artėja prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos su Kovo 11-osios g. Kažkurią akimirką automobilio salono viduje, priekinėje dalyje, jam po kojomis nukrito kažkas iš asmeninių daiktų. Tuo metu dar nesuprato kas, tačiau pasilenkė paimti ir žvilgsnį nukreipė nuo važiuojamosios dalies. Kai pakėlė akis pamatė, kad priekyje važiavęs automobilis visai šalia. Bandė stabdyti, tačiau atsitrenkė į priekyje važiavusį ir, galimai, stabdžiusį automobilį CHRYSLER, o šis pavažiavęs į priekį dar atsitrenkė į automobilį AUDI A6. Išlipęs iš automobilio atsiprašė kitų eismo dalyvių. Eismo įvykio metu vairavo automobilį būdamas neblaivus. Įtariamajam sunku paaiškinti tokį savo poelgį, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Alkoholį vartojo nakties metu, mažai miegojo, tačiau jautėsi gerai. Pasielgė netinkamai ir dėl to dabar labai išgyvena. E. P. parodė, kad vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, nes automobilį tenka vairuoti kasdien, gaunamas darbo užmokestis nėra didelis. Kartu šeimoje gyvena dvi dukros ir po vieną jų vaiką, todėl jam tenka išlaikyti gausią šeimą, nes ir žmonos darbo užmokestis yra nedidelis (b.1. 64-65);
- eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, planu, vyr. patrulio D. P. tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, fotolentelėje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2017-02-18 apie 14.00 val., Kaune, Partizanų gatvėje ties sankryža su Kovo 11-osios gatve (b.1. 7-20);
- alkotesterio parodymais, kuriais 2017-02-18 14.20 val. E. P. nustatytas 2.13 promilės) girtumas (b.1. 24);
- Valstybinės teismo medicinas tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1597/2017(01) nurodyta, kad E. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,09 promilės etilo alkoholio (b.1. 29);
- liudytojo M. P. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad maždaug prieš šešerius metus, tiksliai nurodyti negalėjo, už asmenines lėšas nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš du metus šį automobilį atidavė savo dukters D. P. šeimai. Automobiliu naudojosi ji ir jos vyras E. P.. 2017-02-18 liudytojui paskambino dukra Daiva ir pasakė, kad jos vyras Egidijus vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir jo vairuotas automobilis VOLVO uždarytas į saugomą aikštelę, nes įvykio metu E. buvo neblaivus. Dėl apgadinto automobilio jokių pretenzijų neturi, turtinė žala nepadaryta, nepageidauja byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju (b.1. 41);
- liudytojo A. T. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2017-02-18 apie 14.00 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį CHRYSLER PACIFICA, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Važiavo Partizanų gatve nuo Birželio 23-osios g. link Kovo 11-osios g. Vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo apie 30 km/h, nes matė, kad artėja prie šviesoforais reguliuojamos sankryžos su Kovo 11-osios gatve. Iš anksto matė, kad jo judėjimo kryptimi dega automobiliams draudžiamas šviesoforo signalas. Aiškiai matė, kad priekyje jau stovi sustojęs automobilis AUDI. Tuo metu, kai pilnai sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę, pajuto stiprų smūgį į galinę automobilio dalį. Nuo smūgio automobilis tiesiog pašoko į priekį ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį AUDI. Išlipęs iš savo automobilio nuėjo prie automobilio VOLVO, kuris ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, kuris jau išlipinėjo iš jo. Matė, kad iš priekyje stovėjusio automobilio ADU išlipo dvi merginos. VOLVO vairuotojas prisipažino, kad sukėlė eismo įvykį, o AUDI vairuotoja kvietė policiją, nes pastebėjo, kad VOLVO vairuotojas yra neblaivus. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „ERGO“, kur draustas įvykio metu buvo VOLVO automobilis (b.1. 43-44);
- liudytojos B. R. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017-02-18 apie 14.00 val. vairavo automobilį AUDI A6, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris priklauso draugo mamai. Šiuo automobiliu važinėja pastoviai. Važiavo Partizanų gatve nuo Birželio 23-osios link Kovo 11-osios gatvės. Transporto priemonių judėjimo srautas buvo vidutinis. Buvo šviesus paros metas, giedra. Priartėjusi prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos su Kovo 11-osios g. sustojo, nes degė draudžiamas šviesoforo signalas, o priekyje dar stovėjo kelios transporto priemonės. Stovint, staiga, išgirdo duslų garsą, o paskui pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio galinę dalį. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis CHRYSLER, o į jo galinę dalį - VOLVO. Pro šalį ėję nepažįstami žmonės pradėjo šaukti, kad VOLVO vairuotojas važiavo labai dideliu greičiu. Matė, kad iš VOLVO automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kuris priėjo prie CHRYSLER vairuotojo, jo atsiprašė. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams sužinojo, kad VOLVO vairuotojas yra neblaivus. Dėl apgadinto automobilio kreipėsi į draudimo bendrovę „ERGO“, kur įvykio metu buvo draustas automobilis VOLVO. Automobilis šiuo metu yra remontuojamas. Automobilio VOLVO vairuotojui pretenzijų neturi, byloje civilinio ieškinio nereikš, nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiuoju byloje (b.1. 46-47).
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Kaltinamojo E. P. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. P. 2017-02-18 apie 14.00 val. vairavo automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,09 % (promilės) etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad E. P. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas E. P. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl laidavimo instituto taikymo.
Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą A. T. atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.
Byloje yra pateiktas laiduotojos A. T. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja A. T. sutinka laiduoti už kaltinamąjį E. P. ir nurodė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. Kaltinamasis yra jos geras pažįstamas, jie bendrauja šeimomis. Ji mano, kad atsižvelgiant į jos asmenines savybes, yra autoritetas E. P., todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja prašo, atsižvelgiant į sunkią jos finansinę padėtį, skirti laidavimą be užstato (b.l. 87-88).
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis E. P. pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja A. T. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. P. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą A. T. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti A. T. kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojanti teigiamai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas artimas vidurkiui.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. P. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Volvo 850“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Volvo 850“, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad M. P. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volvo 850“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Nors automobilis nuosavybės teise registruotas M. P., kaltinamojo sutuoktinės tėvo vardu, tačiau kaip nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu, automobiliu faktiškai naudojasi kaltinamojo šeima.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. P. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Volvo 850“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje 2017-03-02 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2529, kurioje nurodyta, kad advokatas Eugenijus Senovaitis teikė antrinę teisinę pagalbą E. P. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 98,43 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo E. P..
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto E. P.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendė:
E. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. T. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-728-919/2017 nutraukti.
Paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Išaiškinti E. P., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš E. P. nepriteisti.
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuoti – automobilį „Volvo 850“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.