Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-1252-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-1074-2021 A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 189 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – įspėjimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. kovo 5 d. nutarimas ir byla grąžinta institucijai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-1252-2021 A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 745 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad 2021 m. vasario 4 d. – 2021 m. kovo 2 d. operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įmonė) nustatyta, kad Įmonė nuo 2020 m. vasario 20 d. vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo pradžios) (duomenys neskelbtini) ir nuo 2020 m. pradžios (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), todėl Įmonė privalėjo per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo ar atsiradimo pranešti mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie vykdomos veiklos duomenų pasikeitimo/atsiradimo, tačiau Įmonė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui mokesčių administratoriui apie vykdomos veiklos duomenų pasikeitimo/atsiradimo nepranešė.

Taip pat operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonės akcininkas ir vadovas A. B. yra kitų juridinių asmenų akcininkas ir kontroliuojantis asmuo UAB „(A)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB „(B)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), ir UAB „(C)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), kurių visų gautos pajamos iš ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėnesių laikotarpiu 2019 m. birželio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn. viršijo 45000 Eur sumą (pvz. 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. mokestinį laikotarpį sudarė 136673,23 Eur, atitinkamai viršijo ir vėlesniais mėnesiais), todėl Įmonė privalėjo nuo 2019 m. liepos 1 d. (ir atitinkamai vėlesniais laikotarpiais) įsiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio registre PVM mokėtoju, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka PVM mokėtoju neįsiregistravo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B., būdamas kontroliuojantis asmuo UAB „(A)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB „(B)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „(C)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), kurių visų gautos pajamos iš ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėnesių už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) laikotarpiu 2019 m. birželio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn. viršijo 45000 Eur sumą (pvz. 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. mokestinį laikotarpį sudarė 136673,23 Eur), privalėjo pateikti mokesčių administratoriui PVM mokėtoju neįregistruoto asmens apyskaitas formos FR0608 už kiekvieno mėnesio mokestinį laikotarpį iki kito mėnesio 25 d. (pvz. už 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. laikotarpį 2019 m. birželio mėn. FR0608 teikiama iki 2019 m. liepos 25 d.), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais PVM mokėtoju neįregistruoto asmens apyskaitų nepateikė.

A. B. skundu prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-1252-2021. Skunde nurodo, kad nesutinka su institucijos vertinimu, kad jo gyvenamoji vieta, sandėliavimo patalpos ir automobilių aikštelė laikytinos įmonės struktūriniais padaliniais. Tarp šalių nėra ginčo, kad jis nurodytu laikotarpiu įmonės vardu vykdė veiklą iš savo namų, be to, įmonė nuomojosi sandėlį ir automobilių aikštelę. Tačiau šios fizinės vietos nelaikytinos įmonės struktūriniais padaliniais. Nei gyvenamoji vieta, nei sandėlio vieta bei automobilių aikštelė nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ struktūriniai padaliniai – ten nėra jokių papildomų darbuotojų ir todėl tai nėra VMI registre registruotini duomenys. Institucija pernelyg plečiamai aiškina sąvoką „struktūriniai padaliniai“, tapatindama šią sąvoką su sąvoka „veiklos vykdymo vietos“. Jei institucijos viršininkas savo taisyklėse turėjo omenyje vadovo pareigą pranešti apie veiklos vykdymo vietas (ofisus, sandėlius ir pan.), tai tuomet taisyklėse tai turėjo būti aiškiai įvardinta, kad neklaidintų mokesčių mokėtojų. Institucija nutarime nurodo nekonkrečius duomenis, iš kurių negalima suprasti už kokiu konkrečiai laiku padarytą pažeidimą yra baudžiama. Institucija priimtame nutarime nurodo, kad pažeidimą padarė įmonė („neįsiregistravo PVM registre“) ir nieko nenurodoma jo paties padaryta konkreti neteisėta veika, apsiribojant tik konstatavimu, kad jis atsakingas už įmonės veiklos organizavimą. Skundžiamame nutarime institucija nutyli, kad po mokesčių administratoriaus paraginimo, 2021 m. vasario 25 d. buvo pateikti 2018 m. 1, 6, 7, 9-12 mėn., 2019 m. 2, 3, 6, 8, 11. 12 mėn., 2020 m. 1, 3, 5, 6, 11, 12 mėn. PVM mokėtoju neįsiregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos, kuriose iš viso papildomai deklaruota 9013 Eur mokėtino į biudžetą PVM. Po to, kai institucija priėmė naują nutarimą, jame nebuvo nustatytos naujos aplinkybės, kurios sąlygotų nusižengimų didesnį sunkumą, atsakomybės sugriežtinimą, nutarime, kuriame paskirta griežtesnė nuobauda nėra nurodyta motyvų, kuriais remiantis jam skirta griežtesnė nuobauda nei buvo nustatyta ankstesniame nutarime (b. l. 1b-4d).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti. Dėl ANK 189 straipsnio 1 dalies nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu užfiksuota, jog įmonė nuo 2020 m. vasario 20 d. vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo pradžios) (duomenys neskelbtini) ir nuo 2020 m. pradžios (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), todėl įmonė privalėjo per 5 darbo dienas nuo veiklos vykdymo vietos duomenų pasikeitimo ar atsiradimo pranešti apie šias aplinkybes mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui, tačiau įmonė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui – mokesčių administratoriui apie vykdomos veiklos vietos duomenų pasikeitimo/atsiradimo nepranešė. Dėl ANK 189 straipsnio 2 dalies nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu užfiksuota, jog 2021 m. vasario 4 d. – 2021 m. kovo 2 d. įmonės akcininkas ir vadovas A. B. yra kitų juridinių asmenų akcininkas ir kontroliuojantis asmuo UAB „(A)“, UAB „(B)“, ir UAB „(C)“, bei visų įmonių gautos pajamos iš ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėnesių laikotarpiu 2019 m. birželio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn. viršijo 45000 Eur sumą, todėl įmonė privalėjo nuo 2019 m. liepos 1 d. įsiregistruoti (ir atitinkamai vėlesniais laikotarpiais (mėnesiais) iki 2020 m. gruodžio mėn. būti registruota) PVM registre PVM mokėtoju, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka PVM mokėtoju neįsiregistravo. Dėl ANK 187 straipsnio 2 dalies nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu užfiksuota, jog įmonės direktorius A. B., būdamas kontroliuojantis asmuo UAB „(A)“, UAB „(B)“ ir UAB „(C)“, kurių visų gautos pajamos iš ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėnesių už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) laikotarpiu 2019 m. birželio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn. viršijo 45000 Eur sumą privalėjo pateikti mokesčių administratoriui PVM mokėtoju neįregistruoto asmens apyskaitas formos FR0608 už kiekvieno mėnesio mokestinį laikotarpį iki kito mėnesio 25 d., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais PVM mokėtoju neįregistruoto asmens apyskaitų nepateikė.

Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas Jonas Osteris prašė palikti nutarimą nepakeistą. Paaiškino, kad nutarime nurodytas laikas taikomas visiems trims nusižengimams. Dėl pirmo nusižengimo nurodė, kad asmuo vykdė veiklą tam tikrose vietose ir pagal teisės aktus per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo asmuo turi pranešti Mokesčių inspekcijai apie vykdomas veiklas. Šiuo atveju asmuo to nepadarė. Dėl antro nusižengimo nurodė, kad asmuo, būdamas vadovu ir įmonės akcininku bei kitų juridinių asmenų akcininku, privalėjo įmonę registruoti PVM registre, tačiau neįregistravo. Dėl trečio nusižengimo nurodė, kad, jei asmuo privalo mokėti PVM ir užregistruoti, bet nesiregistruoja, tai privalo teikti apyskaitas ir mokėti PVM.

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką skundą padavęs A. B. informuotas. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 30 d. gautas A. B. prašymas, kuriame jis prašė nagrinėti skundą jam nedalyvaujant.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad buvo patikrinta bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. rugpjūčio 22 d., bendrovės akcininkas, vadovas, Mano VMI atstovas – A. B., veikla – (duomenys neskelbtini). Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko – V. M., tuo tarpu mokesčių mokėtojų registre apskaitą tvarkantis asmuo nedeklaruotas, tuo Bendrovė pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, 46 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 5.4 punktą, 7 punktą. Pagal 2020 m. vasario 20 d. nuomos sutartį bendrovė nuomojasi sandėliavimo paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė paaiškinime nurodė, kad vadovas dirba iš namų, tačiau mokesčių mokėtojų registre šios veiklos vietos nedeklaruotos. Tuo bendrovė pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, 46 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 5.5 punktą, 7 punktą. Bendrovė iki patikrinimo pradžios PVM mokėtojų registre įregistruota nebuvo ir PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų neteikė. Taip laiku neįsiregistravusi ir nepateikusi apyskaitų, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 5 punktus, 76 straipsnio 1 dalį, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1, 2 dalis, 92 straipsnio 2, 3 dalis. Prie patikrinimo pažymos pridėti A. B. paaiškinimas, patalpų nuomos sutarties kopija, darbo sutarties su buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu kopija, didžiosios knygos sąskaitų likučius laikotarpio pradžiai ir pabaigai, sąskaitų ir subsąskaitų apyvartas už 2017, 2018, 2019, 2020 m.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 189 straipsnio 1 dalyje

ANK 189 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą mokesčių mokėtojus registruojančiai įstaigai, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis, o 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo dėl juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtoju registre duomenų pakeitimo taisyklių patvirtinimo 5.5 ir 7 punktų nuostatas mokesčių mokėtojas VMI privalo pateikti Formas, kai pasikeičia struktūrinių padalinių duomenys. Šių Taisyklių nustatyta tvarka užpildytas Formas mokesčių mokėtojas turi pateikti elektroniniu būdu per Mano VMI, vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“, per 5 darbo dienas po Registro duomenų, nurodytų šių taisyklių 5 punkte, pasikeitimo ar neteisingo įregistravimo Registre nustatymo dienos.

A. B. savo skunde neneigia fakto, kad jis nurodytu laikotarpiu įmonės vardu vykdė veiklą iš savo namų, be to, įmonė nuomojosi sandėlį ir automobilių aikštelę, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų šių duomenų skundo autorius atitinkamam mokesčių administratoriui per 5 dienas nuo veiklos vykdymo vietos adreso pasikeitimo nepranešė. Pagal anksčiau minėtus įstatymus mokesčių mokėtojas privalo laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, nurodytus duomenis mokesčių mokėtojas turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Įmonei nuo 2020 m. vasario 20 d. vykdant veiklą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2020 m. pradžios (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), per 5 darbo dienas nuo duomenų atsiradimo mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie vykdomos veiklos duomenų atsiradimą nebuvo pranešta, nors tokia pareiga buvo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes A. B. privalėjo pateikti reikalingus duomenis, todėl nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjo kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 189 straipsnio 1 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 189 straipsnio 2 dalyje

ANK 189 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už registravimosi atskirų mokesčių mokėtoju, kai tai nustatyta atitinkamų mokesčių įstatymuose, tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1, 2, 7 dalyse nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nustatyta tvarka. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas. Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, išskyrus atvejus, kuriais už šias prekes ar paslaugas PVM Lietuvos Respublikoje sumokėjo šių prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas).

Dėl ANK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. neginčija savo kaltės, tik nurodo, kad nutarime nurodyti nekonkretūs duomenys apie nusižengimo padarymo laiką bei nenurodoma jo paties padaryta konkreti neteisėta veika. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdant operatyvų patikrinimą buvo nustatyta, kad būtent vadovas A. B., kuris yra kitų juridinių asmenų akcininkas ir kontroliuojantis asmuo, o būtent: UAB „(A)“, UAB „(B)“ ir UAB „(C)“, privalėjo nuo 2019 m. liepos 1 d. įsiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio registre PVM mokėtoju, kadangi laikotarpiu 2019 m. birželio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn. visų minėtų bendrovių gautos pajamos iš ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45000 Eur sumą. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą būtent tokią imperatyvią nuostatą turėjo įvykdyti A. B. A. B. padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 189 straipsnio 2 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje

ANK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų, neteisingų duomenų pateikimą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

A. B. savo skunde neneigia fakto, kad per paskutinius 12 mėnesių už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) laikotarpiu 2019 m. birželio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn. nepateikė mokesčių administratoriui PVM mokėtoju neįregistruoto asmens apyskaitų, tačiau nurodo, kad skundžiamame nutarime institucija nutyli, kad po mokesčių administratoriaus paraginimo, 2021 m. vasario 25 d. buvo pateiktos 2018 m. 1, 6, 7, 9-12 mėn., 2019 m. 2, 3, 6, 8, 11. 12 mėn., 2020 m. 1, 3, 5, 6, 11, 12 mėn. PVM mokėtoju neįsiregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos.

Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai. Veiksmai, kai reikalingi dokumentai pateikiami, tačiau jau po to, kai buvo atliekamas operatyvus patikrinimas, administracinės atsakomybės nešalina, kadangi kaip ir minėta anksčiau pagal įstatymuose nustatytą tvarką mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Nors A. B. skunde teigia, kad po mokesčių administratoriaus paraginimo jis pateikė PVM mokėtoju neįsiregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas ir dėl neva jam neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, toks teiginys nepagrįstas ir vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Nustatyto pažeidimo pašalinimas jau po jo nustatymo administracinės atsakomybės nešalina.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. kovo 5 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – įspėjimas, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 745 Eur dydžio bauda. Tiek teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje, nesvarbu ar tai civilinė byla, ar administracinio nusižengimo byla, ar baudžiamoji byla, pripažįstama, kad non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) draudimas yra būtina apeliacijos teisės įgyvendinimo sąlyga, garantuojanti asmeniui, kuris naudosis apeliacijos teise, kad jo esama padėtis, nebus pabloginta. ANK 566 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-1252-2021 pakeistinas, paskiriant A. B. galutinę subendrintą nuobaudą – įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-1252-2021 pakeisti ir skirti A. B. galutinę subendrintą nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.