Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-498/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-01
Bylos Nr.
1A-53-498/2015
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-01031-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui.
Teisėjai
Olegas Šibkovas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
M. S., L. B., D. K., R. P.
Advokatai
Valdas Venckūnas, Danius Svirinavičius, Eugenijus Senovaitis, Evaldas Jautakis
Kategorijos

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-53-498/2015

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr.1-06-1-01031-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2.,1.2.14.5.2.,1.2.18.8.,1.2.18.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, išteisintajam M. S., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, išteisintosioms L. B. ir D. K., jų gynėjui advokatui Evaldui Jautakiui, išteisintajai R. P., jos gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, išteisinto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mariaus Venskūno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkėse teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

L. B., pagal LR BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1p).

D. K., pagal LR BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

R. P. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal LR BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d., 20 str. 2 d., 220 str. 1 d., 20 str. 1 d., 222 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Visiems kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, o L. B. dar ir dokumento paėmimą, nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui ir L. B. grąžinti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal LR BK 182 str. 2 d. Perduodant bylą į teismą jis buvo kaltinamas, kad jis būdamas vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su direktore L. B., darbuotojomis D. K. ir R. P., turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18, apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, tai yra:

M. S., laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 laikinai einantis direktoriaus pareigas, per laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 būnant vaiko priežiūros atostogose dirbančią bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujančią ūkinėje finansinėje veikloje, o nuo 2010-07-16 direktorės pareigose dirbusią L. B. netiesiogiai dalyvaudamas ūkinėje finansinėje veikloje ir tokiu būdu žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, kartu su L. B., D. K., R. P., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant dėl pridėtinės vertės mokesčių (toliau-PVM) ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kad išvengtų didelės vertės turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM ir Pelno mokesčio sumokėjimo, nesivadovaudami LR 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsniu, kuris nustato, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 11 straipsniu “Apmokestinamasis pelnas”, kad “apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2003-02-27 įsakyme Nr. V-58 nustatytos pelno mokesčio deklaracijos užpildymo tvarkos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku M. S. žodžiu nurodė L. B. bei R. P. parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių nurodė parduoti be jokių apskaitos dokumentų, t.y. pardavimo operacijų nerodyti oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuoti kasos aparatu ir neišrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 nebuvo fiksuota 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų ir 342 656,07 Lt pardavimo PVM. Taip siekdami išvengti 342 656,07 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 280 011 Lt pelno mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio iš prekių pirkėjų sumokėtų didesnių sumų, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. B. ir R. P. pateikti šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką ir D. K., o jos įtraukė šiuos suklastotus tikrus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 pateikė jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.

Tokiu būdu M. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. B., D. K., R. P. apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei mokėtino 342 656,07 Lt PVM ir 280 011 Lt pelno mokesčio, tuo padarydamas valstybės biudžetui didelės vertės 622 667,07 Lt turtinę žalą.

Be to, jis buvo išteisintas pagal LR BK 220 str. 1d. Perduodant bylą į teismą jis buvo kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. B., D. K., R. P., siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių, duodamas nurodymus, organizavo neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas bei pelną įrašymą į deklaracijas ir šių deklaracijų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, tai yra:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 laikinai einantis direktoriaus pareigas, per laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15, būnant vaiko priežiūros atostogose dirbančią bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujančią ūkinėje finansinėje veikloje, o nuo 2010-07-16 direktorės pareigose dirbusią L. B. ir tokiu būdu žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Kauno mieste, tyčia, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio l dalį, kuri numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnį, kuris nustato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, siekdamas išvengti 1954,03 Lt PVM mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 prekių pardavimo dokumentuose bendrininkų R. P. ir L. B. nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, t.y. dėl pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 8742,49 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, M. S. žodžiu nurodė L. B. kompiuteriu užpildyti 2009 metų sausio mėn., 2009 metų vasario mėn., 2009 metų kovo mėn., 2009 metų balandžio mėn., 2009 metų gegužės mėn., 2009 metų birželio mėn., 2009 metų liepos mėn., 2009 metų rugpjūčio mėn., 2009 metų rugsėjo mėn., 2009 metų spalio mėn., 2009 metų lapkričio mėn., 2009 metų gruodžio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y., nefiksuojant laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 8742,49 Lt pardavimo pajamų, nurodant 1954,03 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 1954,03 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą ir kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2009-03-24, 2009-03-24, 2009-11-11, 2009-05-22, 2009-06-12, 2009-11-11, 2009-08-24, 2009-10-03, 2009-10-15, 2009-11-25, 2010-02-28, 2010-01-25 elektroniniu būdu suklastotas PVM deklaracijas pateikti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas;

jis gi, siekdamas išvengti 340 702,04 Lt PVM mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose bendrininkų R. P. ir L. B. nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, t.y. pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 1855084,64 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, M. S. žodžiu nurodė L. B. kompiuteriu užpildyti 2010 metų sausio mėn., 2010 metų vasario mėn., 2010 metų kovo mėn., 2010 metų balandžio mėn., 2010 metų gegužės mėn., 2010 metų birželio mėn., 2010 metų liepos mėn., 2010 metų rugpjūčio mėn., 2010 metų rugsėjo mėn., 2010 metų spalio mėn., 2010 metų lapkričio mėn., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 1855084,64 Lt pardavimo pajamų, nurodant 340702,04 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 340702,04 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą ir kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2010-02-24, 2010-10-25, 2010-04-20, 2010-05-20, 2010-06-21, 2010-09-16, 2011-02-23, 2010-09-20, 2010-10-25, 2010-11-22, 2010-12-20 elektroniniu būdu suklastotas PVM deklaracijas pateikti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas;

jis gi, siekdamas išvengti 1748 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų 8742,49 Lt realizacinių pajamų, gautų už 2009-01-01-2009-12-31 parduotas prekes, žodžiu nurodė L. B. kompiuteriu užpildyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 8742,49 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 1748 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą ir kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2010-05-19 elektroniniu būdu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui šią 2009 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, su žinomai neteisingais duomenimis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną;

jis gi, siekdamas išvengti 278263 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų 1855084,64 Lt realizacinių pajamų, gautų už 2010-01-01- 2010-11-30 parduotas prekes, žodžiu nurodė L. B. kompiuteriu užpildyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 1855084,64 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 278263 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą ir kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2011-05-24 elektroniniu būdu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui šią 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, su žinomai neteisingais duomenimis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną.

Be to, jis buvo išteisintas pagal LR BK 222 str. 1 d. Perduodant bylą teismui jis buvo kaltinamas tuo, kad organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 laikinai einantis direktoriaus pareigas, per laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 būnant vaiko priežiūros atostogose dirbančią bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujančią ūkinėje finansinėje veikloje, o nuo 2010-07-16 direktorės pareigose dirbusią L. B. ir tokiu būdu žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...1. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, žodžiu nurodė L. B. bei R. P. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių parduoti be jokių apskaitos dokumentų, o buhalterei D. K. nurodė įtraukti į bendrovės apskaitą neteisingus duomenis apie pajamas, t.y. pardavimo operacijų nerodyti oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuoti kasos aparatu ir neišrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 už fiziniams ir juridiniams asmenims parduotas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose buvo neapskaityta 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

L. B. buvo išteisinta pagal LR BK 182 str. 2 d. Perduodant bylą į teismą ji buvo kaltinama tuo, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, veikdama bendrininkų grupėje kartu su akcininku, laikinai einančiu direktoriaus pareigas M. S., buhaltere D. K. ir vadybininke R. P., turėdama teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18, apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, tai yra:

M. S. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku, per laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 būnant vaiko priežiūros atostogose dirbančią bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujančią ūkinėje finansinėje veikloje, o nuo 2010-07-16 direktorės pareigose dirbusią L. B. netiesiogiai dalyvaudamas ūkinėje finansinėje veikloje ir tokiu būdu žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, kartu su L. B., D. K., R. P. turėdami vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant dėl PVM ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), naudai panaikinti turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM ir Pelno mokesčio sumokėjimą, nesivadovaudami LR 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsniu, kuris nustato, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 11 straipsniu “Apmokestinamasis pelnas”, kad “apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2003-02-27 įsakyme Nr. V-58 nustatytos pelno mokesčio deklaracijos užpildymo tvarkos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku M. S. žodžiu nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. B. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, bei tiksliai nežinomą kiekį prekių nurodė parduoti be jokių apskaitos dokumentų, t.y. pardavimo operacijų nerodyti oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuoti kasos aparatu ir neišrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, L. B., vykdydama organizatoriaus M. S. nurodymus, nurodė prekių pardavimo dokumentus sudarančiai R. P. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių parduoti be jokių apskaitos dokumentų, t.y. pardavimo operacijų nerodyti oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuoti kasos aparatu ir neišrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, kuri laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 už fiziniams ir juridiniams asmenims parduotas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose neapskaitė 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų.

M. S., siekiant išvengti 342 656,07 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo ir 280 011 Lt pelno mokesčio mokėjimo į Valstybės biudžetą, susidariusio iš prekių pirkėjų sumokėtų faktinių didesnių sumų, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje, nurodė L. B. pateikti šiuos suklastotus tikrus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką ir D. K. bei įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 pateikti jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, L. B., vykdydama organizatoriaus M. S. nurodymus pateikė šiuos suklastotus tikrus dokumentus laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, ši duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-21 pateikė jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.

L. B. vykdydama organizatoriaus M. S. nurodymus pateikė šiuos suklastotus tikrus dokumentus laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2010-11-18 D. K., o ši žinomai melagingus duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2010-11-18 pateikė jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.

Tokiu būdu ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. S., D. K., R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei mokėtino 342 656,07 Lt PVM ir 280 011 Lt Pelno mokesčio, tuo padarydama valstybės biudžetui didelės vertės 622 667,07 Lt turtinę žalą.

Be to, ji buvo išteisinta pagal LR BK LR BK 220 str. 1 d. Perduodant bylą į teismą ji buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. S., D. K. bei R. P. ir vykdydama M. S. nurodymus, siekdama išvengti mokesčių, nurodė D. K. įrašyti į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra:

laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 būdama vaiko priežiūros atostogose dirbanti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujanti ūkinėje finansinėje veikloje, o nuo 2010-07-16 būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Kauno mieste, tyčia, pažeisdama 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio l dalį, kuri numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnį, kuris nustato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, siekdama išvengti 10,92 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-02-01 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, t.y. pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 57,44 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, vykdydama organizatoriaus M. S. nurodymus, nurodė vyr. buhalterei R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2009 metų sausio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-02-01 57,44 Lt pardavimo pajamų, nurodant 10,92 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 10,92 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. R. D. kompiuteriu įrašius į PVM deklaraciją duomenis 2009-03-24 juos pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas;

ji gi, siekdama išvengti 1943,11 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-12-31 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, t.y. pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 8685,05 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, vykdydama organizatoriaus M. S. nurodymus, nurodė D. K. kompiuteriu užpildyti 2009 metų kovo mėn., 2009 metų balandžio mėn., 2009 metų gegužės mėn., 2009 metų birželio mėn., 2009 metų liepos mėn., 2009 metų rugpjūčio mėn., 2009 metų rugsėjo mėn., 2009 metų spalio mėn., 2009 metų lapkričio mėn., 2009 metų gruodžio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2009-03-01 iki 2009-12-31 8685,05 Lt pardavimo pajamų, nurodant 1943,11 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 1943,11 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. D. K. į PVM deklaracijas kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2009-11-11, 2009-05-22, 2009-06-12, 2009-11-11, 2009-08-24, 2009-10-03, 2009-10-15, 2009-11-25, 2010-02-28, 2010-01-25 elektroniniu būdu juos pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas;

ji gi, siekdama išvengti 340702,04 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, t.y. pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 1855084,64 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, vykdydama organizatoriaus M. S. nurodymus, nurodė D. K. kompiuteriu užpildyti 2010 metų sausio mėn., 2010 metų vasario mėn., 2010 metų kovo mėn., 2010 metų balandžio mėn., 2010 metų gegužės mėn., 2010 metų birželio mėn., 2010 metų liepos mėn., 2010 metų rugpjūčio mėn., 2010 metų rugsėjo mėn., 2010 metų spalio mėn., 2010 metų lapkričio mėn., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 1855084,64 Lt pardavimo pajamų, nurodant 340702,04 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 340702,04 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. D. K. į PVM deklaracijas kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2010-02-24, 2010-10-25, 2010-04-20, 2010-05-20, 2010-06-21, 2010-09-16, 2011-02-23, 2010-09-20, 2010-10-25, 2010-11-22, 2010-12-20 elektroniniu būdu juos pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas;

ji gi, siekdama išvengti 1748 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų 8742,49 Lt realizacinių pajamų, gautų už 2009-01-01- 2009-12-31 m. parduotas prekes, vykdydama organizatoriaus M. S. nurodymus nurodė D. K. kompiuteriu užpildyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 8742,49 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 1748 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą. D. K. kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2010-05-19 ir pagal 2005-01-20 sudarytą elektroninio deklaravimo sutartį, elektroniniu būdu, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, su žinomai neteisingais duomenimis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 8742,49 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 1748 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną,

ji gi, siekdama išvengti 278263 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų 1855084,64 Lt realizacinių pajamų, gautų už 2010-01-01- 2010-11-30 parduotas prekes, vykdydama organizatoriaus M. S. nurodymus nurodė D. K. kompiuteriu užpildyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 1855084,64 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 278263 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą. D. K. kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2011-05-24 ir pagal 2005-01-20 sudarytą elektroninio deklaravimo sutartį, elektroniniu būdu, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, su žinomai neteisingais duomenimis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 1855084,64 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 278263 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną.

Be to, ji buvo išteisinta pagal LR BK 222 str. 1 d. Perduodant bylą teismui jis buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 būdama vaiko priežiūros atostogose, dirbanti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujanti ūkinėje finansinėje veikloje, o laikotarpiu nuo 2010-07-16 iki 2010-11-18 būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...1. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, taip pat įstatymo 14 str. “Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad “už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys” būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą taip, kad dalis ūkinių operacijų nebūtų atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, t.y., L. B. vykdydama bendrininko M. S. nurodymus, nurodė prekių pardavimo dokumentus sudarančiai R. P. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių parduoti be jokių apskaitos dokumentų, t.y. pardavimo operacijų nerodyti oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuoti kasos aparatu ir neišrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, kuri laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 už fiziniams ir juridiniams asmenims parduotas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose neapskaitė 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų, bei nurodė vyr. buhalterei R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir vyr. buhalterei D. K. žinomai melagingus duomenis įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei pateikti jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui. Dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18.

D. K. buvo išteisinta pagal LR BK 182 str. 2 d. Perduodant bylą teismui ji buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, veikdama bendrininkų grupėje kartu su akcininku, laikinai einančiu direktoriaus pareigas M. S., direktore L. B. ir vadybininke R. P., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2010-11-18, apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, tai yra:

Nuo 2009-04-21 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere ir tokiu būdu žinodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, kartu su M. S., L. B., R. P. turėdami vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant dėl PVM ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM ir Pelno mokesčio sumokėjimo, nesivadovaudami LR 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsniu, kuris nustato, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 11 straipsniu “Apmokestinamasis pelnas”, kad “apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2003-02-27 įsakyme Nr. V-58 nustatytos pelno mokesčio deklaracijos užpildymo tvarkos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku M. S. žodžiu nurodė L. B. bei R. P. parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių nurodė parduoti be jokių apskaitos dokumentų, t.y. pardavimo operacijų nerodyti oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuoti kasos aparatu ir neišrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 nebuvo fiksuota 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų ir 342 645,15 Lt pardavimo PVM. Taip siekdama išvengti 342 645,15 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 280 011 Lt pelno mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio iš prekių pirkėjų sumokėtų didesnių sumų, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje, M. S. nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. B. ir R. P. pateikė šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką ir D. K., o ji, gavusi šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2010-11-18 pateikė jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.

Tokiu būdu D. K., veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. S., L. B., R. P. apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei mokėtino 342 645,15 Lt PVM ir 280 011 Lt Pelno mokesčio, tuo padarydama valstybės biudžetui didelės vertės 622 656,15 Lt turtinę žalą.

Be to, ji buvo išteisinta pagal LR BK 220 str. 1 d. Perduodant bylą teismui ji buvo kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. S., L. B., R. P. siekdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas bei pelną ir šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, tai yra laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2010-11-18, būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere ir pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 punkto nuostatas atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 78 str. 1 d. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad “apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo ( 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 57 str. 1 d. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti” bei 57 str. 2 d. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais”, siekdama išvengti 1943,11 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-12-31 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, t.y. pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 8685,05 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, vykdydama M. S. ir L. B. nurodymus, kompiuteriu užpildė 2009 metų kovo mėn., 2009 metų balandžio mėn., 2009 metų gegužės mėn., 2009 metų birželio mėn., 2009 metų liepos mėn., 2009 metų rugpjūčio mėn., 2009 metų rugsėjo mėn., 2009 metų spalio mėn., 2009 metų lapkričio mėn., 2009 metų gruodžio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2009-03-01 iki 2009-12-31 8685,05 Lt pardavimo pajamų, nurodant 1943,11 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 1943,11 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. Kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis, 2009-11-11, 2009-05-22, 2009-06-12, 2009-11-11, 2009-08-24, 2009-10-03, 2009-10-15, 2009-11-25, 2010-02-28, 2010-01-25, vykdydama M. S. ir L. B. nurodymus, elektroniniu būdu juos pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas;

ji gi, siekdama išvengti 340 702,04 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai t.y. pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 1855084,64 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, vykdydama M. S. ir L. B. nurodymus, kompiuteriu užpildė 2010 metų sausio mėn., 2010 metų vasario mėn., 2010 metų kovo mėn., 2010 metų balandžio mėn., 2010 metų gegužės mėn., 2010 metų birželio mėn., 2010 metų liepos mėn., 2010 metų rugpjūčio mėn., 2010 metų rugsėjo mėn., 2010 metų spalio mėn., 2010 metų lapkričio mėn., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 1855084,64 Lt pardavimo pajamų, nurodant 340702,04 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 340702,04 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. Kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2010-02-24, 2010-10-25, 2010-04-20, 2010-05-20, 2010-06-21, 2010-09-16, 2011-02-23, 2010-09-20, 2010-10-25, 2010-11-22, 2010-12-20, vykdydama M. S. ir L. B. nurodymus, elektroniniu būdu juos pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas;

ji gi, siekdama išvengti 1748 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų 8742,49 Lt realizacinių pajamų, gautų už 2009-01-01- 2009-12-31 m. parduotas prekes, vykdydama M. S. ir L. B. nurodymus kompiuteriu užpildė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 8742,49 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 1748 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą. Kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis vykdydama M. S. ir L. B. nurodymus, 2010-05-19 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną;

ji gi, siekdama išvengti 278263 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų 1855084,64 Lt realizacinių pajamų, gautų už 2010-01-01- 2010-11-30 parduotas prekes, vykdydama M. S. ir L. B. nurodymus, kompiuteriu užpildė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 1855084,64 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 278263 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą. Kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis vykdydama M. S. ir L. B. nurodymus 2011-05-24 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną.

Be to, ji buvo išteisinta pagal LR BK 222 str. 1 d. Perduodant bylą į teismą ji kaltinama tuo , kad nuo 2009-04-21 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere ir pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 punkto nuostatas atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą taip, kad dalis ūkinių operacijų nebūtų atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, tai yra vykdydama organizatoriaus M. S. nurodymus, R. P. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodžius mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių pardavus be jokių apskaitos dokumentų, t.y. pardavimo operacijų nerodžius oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavus kasos aparatu ir neišrašius PVM sąskaitų-faktūrų, ji laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2010-11-18 už fiziniams ir juridiniams asmenims parduotas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose neapskaitė 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų, žinomai melagingus duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei pateikė jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18.

R. P. buvo išteisinta pagal LR BK 182 str. 2d. Perduodant bylą į teismą ji buvo kaltinama, tuo, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, veikdama bendrininkų grupėje kartu su akcininku, laikinai einančiu direktoriaus pareigas M. S., direktore L. B. ir buhaltere D. K., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18, apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, tai yra:

nuo 2007 metų būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadybininke ir pagal užimamas pareigas būdama atsakinga už parduotų prekių dokumentų sudarymą, tokiu būdu žinodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, kartu su L. B., D. K., M. S. turėdami vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant dėl PVM ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), naudai panaikinti turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM ir Pelno mokesčio sumokėjimą, nesivadovaudama LR 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsniu, kuris nustato, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 11 straipsniu “Apmokestinamasis pelnas”, kad “apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2003-02-27 įsakyme Nr. V-58 nustatytos Pelno mokesčio deklaracijos užpildymo tvarkos, per L. B. vykdydama M. S. nurodymus, ji laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodė mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių pardavė be jokių apskaitos dokumentų t.y. pardavimo operacijų neparodė oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 nebuvo fiksuota 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų ir 342 656,07 Lt pardavimo PVM. Taip siekdami išvengti 342 656,07 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 280 011 Lt pelno mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio iš prekių pirkėjų sumokėtų didesnių sumų, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje, M. S. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. B. ir R. P. pateikti šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir D. K., o jos įtraukė šiuos suklastotus tikrus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 pateikė jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui. Tokiu būdu ji veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. S., L. B., D. K. apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei mokėtino 342 645,15 Lt PVM ir 280 011 Lt Pelno mokesčio, tuo padarydama valstybės biudžetui didelės vertės 622 656,15 Lt turtinę žalą.

Juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išteisinta pagal LR BK LR BK 20 str. 2d., 182 str. 2 d. Perduodant bylą į teismą buvo kaltinama tuo, kad atstovaujama vienintelio akcininko, laikinai einančio direktoriaus pareigas M. S., direktorės L. B., kurie turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kurie veikdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 veikdami bendrininkų grupėje kartu su D. K. ir R. P., apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, tai yra:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininkas M. S., laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 laikinai einantis direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 būnant vaiko priežiūros atostogose dirbančią bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujančią ūkinėje finansinėje veikloje, o nuo 2010-07-16 direktorės pareigose dirbusią L. B., netiesiogiai dalyvaudamas ūkinėje finansinėje veikloje ir tokiu būdu žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, kartu su L. B., D. K., R. P., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant dėl PVM ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM ir Pelno mokesčio sumokėjimo, nesivadovaudami LR 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsniu, kuris nustato, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 11 straipsniu “Apmokestinamasis pelnas”, kad “apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2003-02-27 įsakyme Nr. V-58 nustatytos pelno mokesčio deklaracijos užpildymo tvarkos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku M. S. žodžiu nurodė L. B. bei R. P. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių nurodė parduoti be jokių apskaitos dokumentų, t.y. pardavimo operacijų nerodyti oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuoti kasos aparatu ir neišrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 nebuvo fiksuota 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų ir 342 656,07 Lt pardavimo PVM. Taip siekdami išvengti 342 656,07 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 280 011 Lt pelno mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio iš prekių pirkėjų sumokėtų didesnių sumų, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. B. ir R. P. pateikti šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir D. K., o jos įtraukė šiuos suklastotus tikrus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 pateikė jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui. Tokiu būdu M. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. B., D. K., R. P. apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei mokėtino 342 656,07 Lt PVM ir 280 011 Lt Pelno mokesčio, tuo padarydamas valstybės biudžetui didelės vertės 622 667,07 Lt turtinę žalą.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išteisinta pagal LR BK 20 str. 2d., 220 str. 1d. Perduodant bylą į teismą ji buvo kaltinama tuo, kad atstovaujama laikinai einančio direktoriaus pareigas M. S., direktorės L. B., kurie turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu, jos naudai ir interesais, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tai yra:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininkas M. S., laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 laikinai einantis direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 būnant vaiko priežiūros atostogose dirbančią bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujančią ūkinėje finansinėje veikloje, o nuo 2010-07-16 direktorės pareigose dirbusią L. B. ir tokiu būdu žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Kauno mieste, tyčia, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio l dalį, kuri numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnį, kuris nustato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, siekdamas išvengti 1954,03 Lt PVM mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 prekių pardavimo dokumentuose bendrininkų R. P. ir L. B. nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, t.y. dėl pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 8742,49 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, M. S. žodžiu nurodė L. B. kompiuteriu užpildyti 2009 metų sausio mėn., 2009 metų vasario mėn., 2009 metų kovo mėn., 2009 metų balandžio mėn., 2009 metų gegužės mėn., 2009 metų birželio mėn., 2009 metų liepos mėn., 2009 metų rugpjūčio mėn., 2009 metų rugsėjo mėn., 2009 metų spalio mėn., 2009 metų lapkričio mėn., 2009 metų gruodžio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 8742,49 Lt pardavimo pajamų, nurodant 1954,03 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 1954,03 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą ir kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2009-03-24, 2009-03-24, 2009-11-11, 2009-05-22, 2009-06-12, 2009-11-11, 2009-08-24, 2009-10-03, 2009-10-15, 2009-11-25, 2010-02-28, 2010-01-25 elektroniniu būdu suklastotas PVM deklaracijas pateikti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas;

jis gi, siekdamas išvengti 340 702,04 Lt PVM mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose bendrininkų R. P. ir L. B. nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, t.y. pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 1855084,64 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, M. S. žodžiu nurodė L. B. kompiuteriu užpildyti 2010 metų sausio mėn., 2010 metų vasario mėn., 2010 metų kovo mėn., 2010 metų balandžio mėn., 2010 metų gegužės mėn., 2010 metų birželio mėn., 2010 metų liepos mėn., 2010 metų rugpjūčio mėn., 2010 metų rugsėjo mėn., 2010 metų spalio mėn., 2010 metų lapkričio mėn., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 1855084,64 Lt pardavimo pajamų, nurodant 340702,04 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 340702,04 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą ir kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2010-02-24, 2010-10-25, 2010-04-20, 2010-05-20, 2010-06-21, 2010-09-16, 2011-02-23, 2010-09-20, 2010-10-25, 2010-11-22, 2010-12-20 elektroniniu būdu suklastotas PVM deklaracijas pateikti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas;

jis gi, siekdamas išvengti 1748 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų 8742,49 Lt realizacinių pajamų, gautų už 2009-01-01 - 2009-12-31 parduotas prekes, M. S. žodžiu nurodė L. B. kompiuteriu užpildyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 8742,49 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 1748 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą ir kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2010-05-19 elektroniniu būdu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui šią 2009 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, su žinomai neteisingais duomenimis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną;

jis gi, siekdamas išvengti 278263 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų 1855084,64 Lt realizacinių pajamų, gautų už 2010-01-01- 2010-11-30 parduotas prekes, žodžiu nurodė L. B. kompiuteriu užpildyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną, t.y. nurodant 1855084,64 Lt mažesnę bendro mokestinio pelno prieš apmokestinimą sumą bei 278263 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą ir kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2011-05-24 elektroniniu būdu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui šią 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, su žinomai neteisingais duomenimis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pelną.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išteisinta pagal LR BK LR BK 20 str. 2d., 222 str. 1d. Perduodant bylą į teismą ji buvo kaltinama tuo, kad atstovaujama laikinai einančio direktoriaus pareigas M. S., direktorės L. B., kurie turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininkas M. S., laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 laikinai einantis direktoriaus pareigas, per laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 būnant vaiko priežiūros atostogose dirbančią bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujančią ūkinėje finansinėje veikloje, o nuo 2010-07-16 direktorės pareigose dirbusią L. B. ir tokiu būdu žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...1. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, žodžiu nurodė L. B. bei R. P. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, bei tiksliai nežinomą kiekį prekių parduoti be jokių apskaitos dokumentų, o buhalterei D. K. nurodė įtraukti į bendrovės apskaitą neteisingus duomenis apie pajamas, t.y. pardavimo operacijų nerodyti oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuoti kasos aparatu ir neišrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, ko pasekoje laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 už fiziniams ir juridiniams asmenims parduotas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose buvo neapskaityta 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliaciniu skundu Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas (toliau – ir Prokuroras) prašo panaikinti 2014-07-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo išteisinti M. S. pagal LR BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d.; L. B., pagal LR BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d.; D. K., pagal LR BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d.; R. P. pagal LR BK 182 str. 2 d.; Juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)" pagal LR BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d., 20 str. 2 d., 220 str. 1 d., 20 str. 1 d., 222 str. 1 d., ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas ir jį nuteisti: pagal LR BK 182 str. 2d. - 3 m laisvės atėmimo; pagal LR BK 220 str. ld. - 10 MGL (13001t) bauda; pagal LR BK 222 str. 1 d. - 20 MGL (26001t) bauda;

Paskirtas bausmes bendrinti LR BK 63 str. l d., 5d. tvarka ir paskirti subendrintą bausmę - 3 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-11-24 iki 2011-11-26.

Konfiskuoti M. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) 2010-11-24 kratos metu rastus ir paimtus 117 800 lt bei 1900 JAV dolerių, laikomus FNTT prie LR VRM depozitinėje sąskaitoje Nr. LT397300010000625877 banke „Swedbenk".

L. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimas veikas ir ją nuteisti: pagal LR BK 182 str. 2d. - 2 m laisvės atėmimo; pagal LR BK 220 str. ld. - 10 MGL (13001t) bauda; pagal LR BK 222 str. 1 d. - 20 MGL (2600U) bauda;

Paskirtas bausmes bendrinti LR BK 63 str. l d., 5d. tvarka ir paskirti subendrintą bausmę - 2 m laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-11-24 iki 2010-11-30.

D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimas veikas ir ją nuteisti: pagal LR BK 182 str. 2d. - 2 m laisvės atėmimo; pagal LR BK 220 str. l d. - 10 MGL (1300U) bauda; pagal LR BK 222 str. l d. - 20 MGL (26001t) bauda;

Paskirtas bausmes bendrinti LR BK 63 str. l d., 5d. tvarka ir paskirti subendrintą bausmę - 2 m laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2d. ir ją nuteisti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Juridinį asmenį- UAB „(duomenys neskelbtini)" pripažinti kalta padarius nusikaltimas veikas ir paskirti bausmes: pagal LR BK 20 str. 2d., 182 str. 2d. - 200MGL (260001t) bauda; pagal LR BK 220 str. 1 d. - 50 MGL (65001t) bauda; pagal LR BK 222 str. 1 d. - 70 MGL (9100lt) bauda;

Paskirtas bausmes bendrinti LR BK 63 str. l d., 4d. tvarka ir paskirti subendrintą bausmę 250 MGL (32500U) baudą.

2010-11-24 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos vykdymo vietoje adresu Kaunas, Draugystės g. 15B, UAB „(duomenys neskelbtini)" kasininkės I. J. kabinete, esančiame adresu Draugystės g. 15B, Kaunas, seife rastas ir paimtas pinigines lėšas viso 300 JAV dolerių bei 80342 litai (minėtai pinigų sumai pateisinantieji apskaitos dokumentai nepateiki), konfiskuoti.

Daiktinius įrodymus: dokumentus paimtus iš UAB „(duomenys neskelbtini)", saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)".

5 (penkias) kompaktines plokšteles, saugomas FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (10 t., b.l. 186-189 ), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)".

2010-11-24 kratos protokolu iš R. J. paimtą segtuvą, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai ir PVM sąskaitos faktūros, 40 lapų, saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l. 16-17), grąžinti R. J..

2010-11-24 kratos protokolu iš R. J. paimtą segtuvą, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai ir PVM sąskaitos faktūros, 11 lapų saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l. 23-24), grąžinti R. J..

2010-11-24 kratos protokolu iš J. G. paimtą: segtuvą, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai ir PVM sąskaitos faktūros, 233 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (1 lt., b.l. 46-47), grąžinti J. G..

2010-11-24 kratos protokolu iš UAB „Santini" paimtą segtuvą, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai, 34 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje ( 11 t., b.l. 57-58), grąžinti UAB „Santini".

2010-11-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš N. E. paimtą segtuvą, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai ir PVM sąskaitos faktūros 84 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (1 lt., b.l. 66-67), grąžinti N. E..

2010-11-24 kratos protokolu iš M. K. paimtą segtuvą, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitas, 2 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l. 71-72), grąžinti M. K..

2010-11-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš M. K. paimtą segtuvą, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitos faktūros, 2 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l. 73), grąžinti M. K..

2010-11-24 kratos protokolu iš N. D. paimtas PVM sąskaitas faktūras, 9 lapus saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t, b.l. 82-83 ), grąžinti N. D..

2010-11-24 kratos protokolu iš J. Ž. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitos faktūros, PVM sąskaitų faktūrų kopijos, pasiūlymai, 107 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l: 120-121), grąžinti J. Ž..

2010-11-24 kratos protokolu iš G. P. firmos „(duomenys neskelbtini)" paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai , PVM sąskaitos faktūros, 107 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l. 143-144), grąžinti G. P. firmai „(duomenys neskelbtini)".

2010-11-24 kratos protokolu iš E. P. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai, 3 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t, b.l. 156-157), grąžinti E. P..

2010-11-24 kratos protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorės L. Š. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai, 39 lapai; segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai , PVM sąskaitos faktūros, 116 lapų; segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai, 7 lapai saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l. 163-170), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)".

2010-11-24 kratos protokolu iš E. L. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai, PVM sąskaitos faktūros, 4 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l. 180-181), grąžinti E. L..

2010-11-24 kratos protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)" paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai, 14 lapų saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l. 185-186), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)".

2010-11-24 kratos protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)" paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai, 38 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (11 t., b.l. 193-194), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)".

2010-11-25 kratos protokolu iš R. S. IĮ paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai , PVM sąskaitos faktūros, 10 lapų; segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros, 44 lapai saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12 t., b.l. 10-11), grąžinti R. S. IĮ.

2010-11-25 kratos protokolu iš R. L. prekybos įmonės paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros su apmokėjimo dokumentais, 74 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12 t., b.l. 16-17), grąžinti R. L. įmonei.

2010-11-25 kratos protokolu iš D. Z. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros su apmokėjimo dokumentais, 13 lapų saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12 t, b.l. 22-23), grąžinti D. Z..

2010-11-25 kratos protokolu iš B. F. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros su apmokėjimo dokumentais, 2 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12 t, b.l. 34-35), grąžinti B. F..

2010-11-25 kratos protokolu iš R. N. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai, PVM sąskaitos faktūros, 4 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12 t., b.l. 40-41), grąžinti R. N..

2010-12-07 kratos protokolu iš A. J. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros su apmokėjimo dokumentais, 24 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12 t., b.l. 46-47), grąžinti A. J..

2010-12-01 kratos protokolu iš D. G. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti užsakymai, 3 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12 t, b.l. 58-59), grąžinti D. G..

2010-11-24 kratos protokolu iš V. Ž. paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros su apmokėjimo dokumentais, 17 lapų saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12t., b.l. 64-65), grąžinti V. Ž..

2010-01-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. S. pateiktą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros su apmokėjimo dokumentais, 7 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12 t, b.l. 71), grąžinti E. S..

2011-02-18 kratos protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)" paimtą segtuvą kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros su apmokėjimo dokumentais, 22 lapai saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVT skyriuje (12t., b.l. 76-77), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)".

2010-11-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu I. K. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir užsakymų kopijas, 5 lapaus, pateiktus su ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui (1 lt., b.l. 86-115), grąžinti I. K..

Kompaktinę plokštelę su duomenimis iš 2010-11-24 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos vykdymo vietoje paimto kompiuterio serverio aplanko „(duomenys neskelbtini)", supakuotą voke prisegtame prie bylos 2 tomo viršelio nugarėlės, sunaikinti.

1)Kasetę Verbatim su vaizdo įrašais, darytais atliekant slaptą sekimą 2010-06-01, 2010-06-10; 2) Kasetę Verbatim su vaizdo įrašais, darytais atliekant slaptą sekimą 2010-06-15, 2010-08-03, 2010-08-10; 3) Kasetę Sony su vaizdo įrašais, darytais atliekant slaptą sekimą 2010-08-17, 2010-08-24; 4) Kasetę Sony su vaizdo įrašais, darytais atliekant slaptą sekimą 2010-08-31, 2010-09-23 ir 2010-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)" kratą; 5) kompaktinę plokštelę Verbatim su telefoninių pokalbių įrašais, supakuotus atskirame voke, sunaikinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio tyrimo metu ištirtų įrodymų visiškai neanalizavo, jų tiesiog nevertino ir konstatavo, kad įrodymų, pagrįsti kaltinamųjų kaltei, nėra. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu visi liudytojai buvo apklausti LR BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. pagrindu, tai yra už jų atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, jiems netaikomos BPK 163 str. numatytos priemonės, jie neatsako pagal BPK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Ikiteisminio tyrimo eigoje jie nebuvo apklausti liudytojais, įspėti dėl melagingų parodymų davimo.

Prokuroras teigia, kad liudytojų parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu skyrėsi, tačiau dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo vertinti jų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Prokuroro nuomone, tokia teismo nuostata ir padaryta išvada dėl liudytojų parodymų yra nepagrįsta ir neteisinga. LR BPK 82 str. 3d. numato liudijimo ypatumus, kuomet asmuo apklausiamas kaip liudytojas apie galimai savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Tokiam liudytoju netaikoma atsakomybė, numatyta LR BPK 83 str. 2 ir 4 dalyse, t.y. jam negali būti taikomos procesinės prievartos priemonės, numatytos BK 163 str., bei toks liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-8 patvirtintos rekomendacijos „Dėl liudytojo apklausos LR BPK 80 str. 1 punkte ir 82 str. 3dalyje" nustato tokių liudytojų apklausos tvarką. Šių rekomendacijų 19p. numatyta, kad jei būtinybė apklausti specialųjį liudytoją, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka ar jam nebuvo suteiktas įtariamojo statusas, iškyla bylos nagrinėjimo teisme metu, prokuroras esant atitinkamiems procesiniams pagrindams gali prašyti teismo apklausti tokį asmenį kaip liudytoją bendra tvarka. Taigi šie specialaus liudytojo apklausos ypatumai iš esmės reglamentuoja jo atsakomybės (teisių ir pareigų) ypatumus. Tačiau tokio specialaus liudytojo duoti parodymai negali būti automatiškai vertinami kaip nepatikimi, neteisingi ar melagingi, dėl ko pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Skunde pažymima, kad analizuojant ir lyginant liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir duotus įrodymų tyrimo teisme metu, jų nuoseklumą, nurodomų aplinkybių chronologiją, bei nurodomų aplinkybių atitikimą tarpusavio (kitų) liudytojų parodymams darytina išvada, kad daugelio specialiaisiais liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai vertintini kaip teisingi ir, kuriais teismas turėjo vadovautis. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatos, jog teismas, vertindamas atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, turi atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su teikiamos informacijos svarba paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2010). Asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

Be to skunde pažymima, kad daugelis apklaustų liudytojų yra buvę (esami) UAB „(duomenys neskelbtini)" verslo klientai, kurie akivaizdu, kad naudodamiesi bendrovės neteisėtai sudarytomis verslo sąlygomis, turėjo ir sau palankios finansinės (ekonominės) naudos, todėl duodami parodymus teisme iš esmės skirtingus duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir palankius kaltinamiesiems, galėjo taip elgtis dėl atlygio už anksčiau (ir ateityje) jiems suteiktas palankias (neteisėtas) verslo sąlygas.

Prokuroras skunde daro išvadą, kad dalis liudytojų (pirkėjų) apklaustų ikiteisminio tyrimo metu - L. Š. (UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė), R. J., M. M. (UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius), D. K. (ūkio "(duomenys neskelbtini)" direktorius),R. J., J. G. (individualios įmonės savininkė), R. S. (individualios įmonės savininkė),G. P. (individualios įmonės savininkė), E. P., R. N., D. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavimas buvo įformintas užsakymais t.y. neišrašius nei PVM sąskaitų -faktūrų, nei pardavimo operacijų nefiksavus kasos aparatu, o kai kuriais atvejais PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašytos dalinėms užsakymų sumoms. Dalis liudytojų (pirkėjų) M. K., N. D. , D. Z., B. F., V. Ž. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytose PVM sąskaitose faktūrose neteisingai nurodytos kainos bei PVM sąskaitų faktūrų sumos 15-20 proc. mažesnės nei turėjo būti faktiškai.

Be to nurodoma, kad patys kaltinamieji negalėjo nuosekliai ir aiškiai parodyti kokiu tikslu bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo naudojama kompiuterinė programa Navision, kurios pagalba buvo pildomi užsakymo lapai klientams.

Prokuroras cituoja ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. S. parodymus, nurodo, kad apklaustas teisme M. S. teigė, kad užsakymo lapai buvo Navision programos. Ateidavo užsakymai, jie buvo suvesti į programą. Viskas buvo pildoma sistemoje. Pirkėjas galėjo keisti savo užsakymą. Sistema pati išleisdavo užsakymo lapą. Taip pat ji padarydavo sąskaitą-faktūrą. Jiems buvo svarbu žinoti kas pas juos yra kol prekyba pradėdavo vykti. Nuolaidas taikydavo, kad pritrauktų klientus. Pačioje programoje yra ir trūkumų. Kliento numeris buvo reikalingas tam, kad jį būtų galima greičiau surasti sistemoje. Užsakymas nuo realaus imamo prekių kiekio gali skirtis. Programa reikalinga srautų kontrolei. Jie daug investavo į srautų valdymą. Įmonėje dvigubos buhalterijos nebuvo. Jei užsakymas atitinka realų kiekį, tai spausdinama sąskaita ir ji patenka į buhalteriją. Navision programa turi visus parametrus. Yra dokumentas jų vidinei tvarkai palaikyti. Pagal Navision programą duomenys surašomi į sąskaitą-faktūrą. Su Navision programa galėjo dirbti vadybininkai. Jis pats nemokėjo dirbti su ta programa. Programoje galėjo dubliuotis skaičiai užsakymas skiriasi nuo sąskaitos faktūros, nes jiems patogu taip dirbti. Realus žmogaus užsakymas ir ką ruošiasi pirkti. Ir dabar skiriasi užsakymas nuo sąskaitos faktūros. Jam tas skaičius nėra aktualus. Žmogus duoda užsakymą, jis turi duoti užsakymą, nurodyti prekes, vėliau gali jų atsisakyti arba pakeisti. Programa buvo pirkta vesti buhalterinę apskaitą. Užsakymo lapą pirkėjas galėjo turėti, tai nebuvo oficialus dokumentas. Kodėl pirkėjas laikė užsakymų lapą pas save prie buhalterinių apskaitos dokumentų - nežino. Užsakymo lapai gali būti atspausdinti ir kelis kartus. Užpildžius naują lapą tai transformuojasi į sąskaitą. Užsakymo lapai likdavo kompiuterio šiukšlių dėžėje. Sąskaitą suformuoti gali keliais būdais. Jie pasirinko tokį variantą, kad užsakymo lapas turi rekvizitus, bet jis nėra oficialus dokumentas. Pirkėjų registras yra. Programa visą informaciją kaupia. Jie mato kiekvieną apsilankymą. Operacija buvo, žmogus padarė užsakymą ir neatvažiavo pasiimti, tai jie jau žinodavo, kad jis neatvyksta. Jiems tai duoda didelę naudą tokie duomenys. Gali užsakyti gėles pagal programą. Jei žmogus turi užsakymo lapą, tai reiškia, kad kažkas vyko, jis rinkosi prekes. Mano, kad įvyko nesusikalbėjimas. R. P. sutikslindavo prekes ir siųsdavo duomenis į kasos kompiuterį ir tada buvo formuojama sąskaita.

Prokuroras teigia, kad iš esmės M. S. nurodė, kad programa Navision buvo naudojama prekių ir klientų apskaitai vykdyti. Tačiau daugelis jo nurodytų teiginių prieštarauja vienas kitam, arba logiškai sunkiai paaiškinami. Pirminiuose parodymuose jis paaiškino, kad užsakymo lapai pildomi klientui atsiimant prekes (gėles) ir taip vykdoma prekių judėjimo kontrolė, kad prekių kiekiai ir kainos sutampa su užsakymo lapuose ir PVM sąskaitose esančiais kiekiais ir kainom. Taip paaiškinama, kad užsakymo lapai iš esmės pildomi realiu laiku, klientui atsiimant prekes iš įmonės. Gi teisme apklausiamas jis paaiškino, kad klientai gėles užsako iš anksto, kiekiai ir kainos galėjo skirtis, jam net nebuvo svarbu kokie tiksliai duomenys rašomi užsakymo lapuose, skaičiai galėjo dubliuotis. Taigi logiškai nėra paaiškinama, kaip galima vykdyti prekių ir kainų, klientų kontrolę, jei rašomi duomenys yra netikslūs ir gali dubliuotis. Vertintina, kad M. S. teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi.

Skunde nurodoma, kad išteisintoji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paprastai klientas atvykęs paimdavo savo užsakytas prekes ir jas papildydavo sandėlyje esančiomis prekėmis arba sumažindavo. Tuomet klientas su visomis savo išsirinktomis prekėmis prieidavo prie netoli kasos stovėjusios kompiuterio, kurio naudojosi vadybininkė R. P.. Retais atvejais duomenis suvesdavo ir L. B.. Kompiuteryje buvo įdiegta „Navision" apskaitos programa. Kiekvienam klientui šioje programoje buvo suteiktas kodas. Jį suteikdavo sudarius su bendrovę sutartį prieš jam pirmą kartą perkant gėles. Klientas L. B. pasakydavo suteiktą kodą, kurį įvedus į kompiuterinę programą ji pildydavo dokumentą „Užsakymas". Jame įrašydavo gėlių pavadinimus, kiekius. Užsakymo numeri, pirkėjo- pardavėjo rekvizitus programa įrašydavo automatiškai. Kainas dokumente įrašydavo patys arba kompiuterinė programa. Toliau klientas eina prie kasos, kur dirbo kasininkės E. V. ir I. J.. Pastarosios matydavo programoje į „Užsakymą" L. B. ar R. P. suvestus duomenis ir išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. Pinigai už prekes buvo apskaitomi kasos aparatu arba kasos pajamų orderiais. Išrašytos PVM sąskaitos faktūros perduodamos buhalterei D. K., o pinigai likdavo pas kasininkes E. V. ir I. J.. Kas spausdindavo „Užsakymus" L. B. nežino. Ji „Užsakymų" nespausdindavo. Gėlės pirkėjams buvo parduodamos pagal E. V. ir I. J. sudarytas PVM sąskaitas faktūra, o perduodamos pagal L. B. ir R. P. sudarytus užsakymo lapus. Pagal užsakymų lapus gėlės perduodamos klientams, kurie būdavo sudarę sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)" ir atsiskaitydavo pardavę prekes. Gėlių kiekiai ir kainos „Užsakymuose", kurie buvo perduodami klientams, buvo realūs. Šios prekės buvo perduotos klientams. Vėliau gauti pinigai už parduotas prekes, kiek žino, visuomet būdavo apskaityti. Kas nurodė, kad galima perduoti klientam prekes pagal „Užsakymus", tik vėliau jiems pilnai atsiskaičiuos su bendrovę sudaryti oficialų dokumentą- PVM sąskaitą faktūrą, ji nežino.

Skunde nurodoma, kad išteisintoji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visa tvarka pardavimo yra tokia: pas R. P. į sandėlį ateina klientas ir pasako savo kodą. Klientas turi savo kodą kadangi jis prieš pirmą kartą perkant gėles, sudaro sutartį su įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)" ir gauna savo kodą. Klientui pasakius savo kodą R. P. jį suveda į kompiuterį ir kompiuteryje atsidaro langas su visais kliento rekvizitais. Pakraunat-parduodant klientui gėles, R. P. suveda šią informaciją gėlės pavadinimą, jos rūšies kodą, kiekį, data ir pirkėjo kodą. Kaina atsiranda automatiškai įvedus prekės rūšies pavadinimą, kodą. Visi R. P. surašyti duomenis kompiuterio pagalba yra perduodami automatiškai į kasoje esantį kompiuterį, kur būna sumokami pinigai ir išrašomos sąskaitos faktūros. Toliau pirkėjas keliauja prie kasos, kurioje jis sumoka pinigus, bei jam išrašoma sąskaita faktūra. Klientas visada gėlių kiekį iš sandėlio išsiveždavo tokį, koks būdavo nurodytas R. P. surašytame užsakyme, kurio duomenys nukeliaudavo į kasos kompiuterį R. P. žiniomis gėlės pardavėjams buvo parduodamos pagal Enos ir I. J. sudarytas PVM sąskaitas faktūra bei R. P. ir L. B. sudarytus užsakymo lapus. Kodėl prekės buvo parduodamos pagal dvejus dokumentus R. P. nežino. Savo sudarytose užsakymų lapuose R. P. nurodydavo realias parduotų prekių rūšis ir jų kiekius. Realiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)" vadovavo M. S.. Jis nurodydavo tiek R. P. tiek ir kitiems bendrovės darbuotojams, tame tarpe L. B., kaip turi būti vykdoma prekyba, pardavimai ir kitoks bendradarbiavimas su klientais, prekių užsakymai, duomenų suvedimas į kompiuterinę apskaitos programą.

Taip pat skunde rašoma, kad išteisintoji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į jos, kaip vyr. buhalterės pareigas įeina pirminių dokumentų suvedimas į kompiuterinę apskaitos programą „Centas", tiekėjų skolų sekimas, kasos darbo organizavimas, deklaracijų pildymas ir pateikimas. Už pirkėjų skolų sekimą buvo atsakingos kasininkės- E. V. ir I. J.. Pirminius apskaitos dokumentus D. K. pateikia elektoriniu paštu, paprastu paštu, tiesiogiai atnešdavo kasininkės- E. V. ir I. J.. Kartais pati eidavo į kasą ir pati pasiimdavo pirminius apskaitos dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM deklaracijas, pelno mokesčio deklaracijas pagal sudarytą elektorinio deklaravimo sutartį teikė Kauno apskrities VMI už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2010-12-01. Duomenis į minėtas deklaracijas suvesdavo D. K.. D. K. nuomone visi jos pateikti duomenys Kauno apskrities VMI yra teisingi. Su dokumentais „Užsakymas" ji nedirbo ir jį paaiškinti negali. Kas, kokiu tikslu juos rašydavo ir spausdindavo nežino.

Tačiau vėliau apklausos meru D. K. pateikus 2009-10-01 16.25 val. pokalbį tarp abonentų 8615 14043 ir 8614 14750 D. K. paaiškino jo turinį: nuo darbo pradžios iki 2010 metų rugsėjo mėnesio ji naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). D. K. apskaitą vesdavo pagal kompiuterinę programą „(duomenys neskelbtini)", o sandėlyje ir kasoje apskaita buvo vedama pagal kompiuterinę programą „(duomenys neskelbtini)". Savo pasakymu „juodas pelningumas" turėjo mintyje, kad tai yra juodraštiniai duomenys, netikslūs, esantys kompiuterinėje programoje „(duomenys neskelbtini)", o „balti duomenys", „baltas pelningumas"- tikslūs, programoje „(duomenys neskelbtini)" esantys duomenys.

Prokurorui iš kaltinamųjų parodymų taip ir lieka neaišku, kodėl, kokiu tikslu ir kokia tvarka pildomi užsakymo lapai, kokiu tikslu programa Navision naudojama bendrovės veikloje, kokiu tikslu juose vedama klientų skolų registrai ir pan.

Prokuroras skunde pažymi, nei vienas iš išteisintųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausti teisme nesugebėjo paaiškinti kodėl, kokiu tikslu ir kokia tvarka pildomi užsakymo lapai, kokiu tikslu programa Navision naudojama bendrovės veikloje, kokiu tikslu Navision pildomuose užsakymo lapuose buvo atspindima pirkėjų skolos, atvaizduojamos tikslia chronologine tvarka bei pagal iš eilės einamas datas. Be to, kaip nustatė specialistė savo išvadoje, taip buvo vedamas atskiras pirkėjų skolų registras, kas atitinka iš esmės vieną esminių buhalterinės apskaitos elementų. Todėl jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, vertintini labai kritiškai, jų tarpusavio parodymuose trūksta loginės sekos bei nurodomų aplinkybių atitikimo viena kitoms.

Skunde manoma, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai išteisintųjų parodymų neįvertino kritiškai, kaip siekį vengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl to teismas nepagrįstai įvertino ir išteisinamųjų paaiškinimus kaip pagrįstus, dėl jų tarpusavio telefoninių pokalbių turinio. Šių pokalbių turinys turi būti vertinamas esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, kurie vienareikšmiškai vertintini, kaip patvirtinimas apie UAB „(duomenys neskelbtini)" veikloje egzistuojančią neoficialią buhalterinę apskaitą, kurios pagalba fiksuojamos pajamos, nepaskaitytos oficialioje bendrovės apskaitoje.

Prokuroras skunde sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis pastabomis dėl liudytojų I. J. ir E. V. apklausų protokolų turinio bei aplinkybėmis, kad pagal baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nuostatas įrodymais baudžiamajame procese gali būti pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Duomenys negali būti laikomi įrodymais, jei juos gaunant buvo pažeisti proceso principai, panaudota neleistina prievarta, proceso veiksmas atliktas nesilaikant tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos, ar proceso veiksmo rezultatai iš esmės netinkamai užfiksuoti.

Tačiau Prokuroras mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo abiejų liudytojų I. J. ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu fiksuotais apklausos protokolais. Šios liudytojos buvo apklaustos skirtingomis dienomis (atitinkamai 2010-11-24 ir 2010-11-25). Dar 2011-11-24 tyrėjo D. Ž. apklausta liudytoja I. J. davė išsamius ir nuoseklius parodymus, nurodydama iš esmės smulkias ir esmines detales apie vykdytą UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklą, prekybos principus, darbuotojų funkcijų pasiskirstymą, vykdomų ūkinių operacijų fiksavimo dokumentuose būdą, klientų (pirkėjų) atsiskaitymo už perkamas prekes būdą ir t.t.. Pažymėtina, kad tyrėjas D. Ž., nors atliekantis ikiteisminį tyrimą, toje ikiteisminio tyrimo stadijoje (2010-11-24) dar negalėjo žinoti tokių konkrečių bendrovės veiklos detalių, todėl nėra jokio pagrindo manyti ir tikėti I. J. teisme duotu paaiškinimu, kad tyrėjas D. Ž. jos parodymus fiksavavo savo nuožiūra, juos „išgalvojant". Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės nenustatyta jokių procesinių pažeidimų vykdant I. J. apklausą. Pastarajai prieš apklausą buvo tinkamai išaiškintos visos jos teisės ir pareigos, paskelbti reikiami dokumentai, liudytoja apie šiuos procesinius veiksmus patvirtino savo parašu, apklausos protokolą ji taip pat pasirašė kaip perskaitytą, patvirtino, kad jame fiksuoti parodymai yra teisingi. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o iš esmės patikėjo niekuo nepagrįstais pastarosios paaiškinimais, kad jos apklausos protokolas tyrėjo buvo suklastotas.

Prokuroras skunde sutinka, kad liudytojos E. V. ikiteisminio tyrimo metu kito tyrėjo K. G. fiksuotas apklausos protokolo turinys yra identiškas I. J. protokolui. Nors teisminio įrodymų tyrimo metu nepavyko išsiaiškinti dėl kokių priežasčių šie protokolai surašyti identiškai, tyrėjai to paaiškinti negalėjo, tačiau tai negali būti pagrindu atmesti abiejų liudytojų parodymus, kaip nepatikimus. Pažymėtina, kad liudytoja E. V. apklausta viena diena vėliau, ją apklausė kitas tyrėjas. Tikėtina, kad kadangi šios liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)" užėmė tas pačias pareigas (kasininkės), jų darbo funkcijos buvo vienodos, dėl to tyrėjas K. G. fiksavo E. V. apklausą pasinaudodamas jau anksčiau tyrėjo D. Ž. surašytu liudytojos I. J. apklausos protokolu. Vis dėlto pripažintina, kad liudytojos E. V. apklausos protokolas surašytas netinkamai, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos parodymais. Gi kaip jau aukščiau minėta, teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kas apsunkino teismui atskleisti nusikalstamų veikų mechanizmą ir turinį, įtakojo neteisingą teismo išvadą, jog išteisintieji nepadarė jokios nusikalstamos veikos.

Prokuroras skunde cituoja ikiteisminio tyrimo metu duotus I. J. parodymus.

Prokuroras pažymi, kad 2010-11-24 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kasininkės I. J. kabinete rastas seifas, kuriame rasta 29728,45 litai, kurie apskaityti bendrovės kasos knygoje. Be to minėtame seifo viduje esančioje rakinamoje dalyje, ją atrakinus, papildomai rasta ir paimta viso 300 JAV dolerių bei 80342 litai (minėtai pinigų sumai pateisinantieji apskaitos dokumentai nepateikti).

Šalies argumentai

Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė vieną iš kaltinamųjų kaltę grindžiančių įrodymų - slapto sekimo protokolus, sankcionuotus teismo nutartimis (t. 1 b.l. 87-93). Teismas nurodė, kad atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)" slapto sekimo metu protokoluose pažymėti automobiliai, jų markės, valstybiniai numeriai, kad į juos buvo kraunamos gėlės. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdė gėlių pardavimą, todėl fiksuotais duomenimis konstatuoti, kad gėlės buvo neteisėtai kraunamos į automobilius ar jos buvę neapskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, pagrindo nėra.

Skunde teigiama, kad darydamas tokią išvadą teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus, t.y. jų nevertino kitų įrodymų viseto kontekste. Slapto sekimo metu užfiksuota, kaip 2010-08-24 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos vietos (sandėlio) į atvykusį ir kieme stovintį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, kraunamos gėlės, po ko automobilis su gėlėmis išvyksta. Nustatyta, kad 2014-08-24 šiuo automobiliu pirkti gėlių atvyko bendrovės klientė B. F. (jai suteiktas pirkėjo Nr. 1645), kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausta parodė, kad 2010-08-24 buvo nuvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini)" su savo automobiliu VW Sharan, valst. nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, pirko gėlių už tūkstantį litų, tačiau jokio dokumento neturi. Pažymėtina, kad patikrinus bendrovės „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą nustatyta, kad 2014-08-24 B. F. gėlių pardavimas jokiais dokumentais aplamai nefiksuotas. Pažymėtina, kad bendrovės apskaitoje užfiksuoti du gėlių pardavimai B. F. atitinkamai 2009-12-02 ir 2010-05-18 (53 specialisto išvados lapas). B. F. parodė, kad prekyba gėlėmis užsiima beveik visą gyvenimą. Visą laiką dirba su verslo liudijimui pati savo įmonės niekada neturėjo. Prekybą gėlėmis vykdo Vilkaviškio mieste Gedimino g. 3. Turi tik vieną prekybos vietą. Pagrinde gėles prekybai atveža įvairių įmonių atstovai. B. F. pati kartais gėles veža tik iš Kauno įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)". Šioje įmonėje pažįsta Renatą ir Laimą. B. F. jas pažįsta daug metų, nes jos taip pat gėlių prekyba užsiima labai seniai. B. F. šioje įmonėje t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)" gėles pirko 2009 metų pabaigoje ir šiais metais (2010m) keletą kartų. Nuvykus į šią įmonę būdavo išrašomas užsakymo lapas, kuriame būdavo nurodomas perkamų prekių kiekis ir tikroji kaina, kurią reikėdavo sumokėti už gėles. Pinigus sumokėdavo kiek nurodyta užsakymo lape, o po to būna išrašoma PVM sąskaita- faktūra, kurioje nurodomi perkamų gėlių kiekiai, tačiau kaina jau būna nurodyta mažesnė. B. F. pas save užsakymo lapų nelaiko, nes jie B. F. nereikalingi, o pas save turi tik PVM sąskaitas- faktūras. Viso B. F. buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), ir gėles pirkusi aštuonis kartus. Pas save turi išsaugojusi tik dvi PVM sąskaitas- faktūras, o kitų sąskaitų pas save neišsaugojo, nes jai, kaip dirbančiai pagal verslo liudijimą, šie dokumentai nelabai ir reikalingi. Kiekvieną kartą kai pirkdavo pas juos gėles, tai sumokėdavo vidutiniškai po tūkstantį litų. 2010 metais pirko septynis kartus, o 2009 tik kartą, gruodžio mėnesį. Buvo numačiusi ir apklausos dieną važiuoti į ten pirkti gėlių. Paskutinį kartą UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo 2010 metų lapkričio mėnesio pradžioje, tačiau datos neatsimenu. Pirko gėlių maždaug už tūkstantį litų. PVM sąskaitos faktūros neišsaugojo. Kaip anksčiau minėjo, sąskaitose- faktūrose būdavo nurodoma mažesnė pinigų suma, nei sumokama praktiškai. B. F. turimose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos pinigų sumos 259,50 Lt. ir 226,27 Lt. yra neteisingos, nes turėjo mokėti apie tūkstantį litų. Pinigus sumokėdavo kasininkei. Kiek reikia B. F. sumokėti būdavo nurodyta užsakymo lape, tačiau šių užsakymo lapų ji taip pat neišsaugojo. Į įmonę pirkti gėlių važiuodavo su įvairiomis mašinomis. 2010-08-24 ji taip pat buvo nuvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini)" su savo a/m VW Sharan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Pirko gėlių už tūkstantį litų, tačiau jokio dokumento pas save neturi.

Prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas išteisinamuoju nuosprendžiu visiškai nemotyvavo dėl kokių priežasčių nesirėmė FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės duota 2009-07-29 išvada Nr. 5-2/129. Apklausta teisme specialistė A. B. savo išvadą patvirtino. Pažymėtina, kad teisme apklaustai specialistei buvo užduoti klausimai, nesusiję su jos kompetencija, t.y. apie programos Navision technines galimybes, veikimo pricipus, į kuriuos specialistė atsakyti negalėjo. Tokie specialistės paaiškinimai, negali būti vertinami kaip nepagrindimas savo duotos išvados. Vertinant specialistės išvadoje pateiktą duomenų analizę, nėra jokio pagrindo abejoti jos pateiktomis galutinėmis išvadomis.

Taip pat Prokuroras nurodo, kad specialistė A. B. 2009-07-29 atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos tyrimą pateikė išvadą, kurioje aiškiai ir nuosekliai, remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, pateiktais dokumentais, kita tyrimo metu gauta informacija nurodė, Užsakymas - tai dokumentas, kuriame nurodyti tokie rekvizitai: dokumento pavadinimas (užsakymas), dokumento data, dokumento numeris (jį sudaro raidės ir skaičiai), UAB „(duomenys neskelbtini)" logotipas, pirkėjo pavadinimas ( įmonės pavadinimas, asmens vardas ir pavardė, kartais tik vardas, o kai kada įvardinta tik pavadinimu „pirkėjas", „klientas"), pirkėjo kodas (jei įmonė-įmonės kodas, jei asmenys vykdo individualią veiklą ar veiklą pagal verslo liudijimą -atitinkamo dokumento numeris), pirkėjo numeris, parduodamų prekių pavadinimas, jų kodas, kiekis, kaina be PVM, kaina su PVM, pardavimo vertė, PVM tarifas ir PVM suma, bendra suma su PVM. Taip pat užsakymuose apskaitomos ir pagal tą patį užsakymą ar anksčiau išrašytus užsakymus neapmokėtos sumos t.y. pirkėjų skolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)", nurodant dokumento ( užsakymo) datą, numerį ir skolos sumą. Tokie pat rekvizitai buvo nurodyti ir 2009 m. ir 2010 m. užsakymuose.

Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytose PVM sąskaitose- faktūrose užfiksuoti privalomi rekvizitai, t.y. ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir kiekybine išraiška (prekių vieneto kainos, pardavimo ( apmokestinamoji ) vertė, PVM ir bendra suma), neatitiko tikrovės. Taip pat pardavimo operacijoms įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)" neišrašė PVM sąskaitų- faktūrų, pardavimo operacijų nefiksavo ir kasos aparatu, nes pardavimo operacijoms įforminti neoficialioje apskaitoje buvo išrašyti dokumentai - užšaldymai bei sudarytas jų registras (tyrimui pateiktas 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. laikotarpio užsakymų registras), tačiau pardavimo operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)", būdama PVM mokėtoja, užfiksavo užsakymuose, o ne PVM sąskaitose -faktūrose ar kasos aparate. UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavimo operacijas fiksuodama užsakymuose, nurodė pardavimo pajamų sumas bei paskaičiavo ir pardavimo PVM, taikant standartinį PVM tarifą, nors tai galėjo padaryti tik minėtuose nustatytuose dokumentuose.

Prokuroras rašo, kad dalis liudytojų (pirkėjų) - L. Š. (UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė), R. J., M. M. (UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius), f. K. (ūkio "(duomenys neskelbtini)" direktorius),R. J., J. G. (individualios įmonės savininkė), R. S. (individualios įmonės savininkė),G. P. (individualios įmonės savininkė), E. P., R. N., D. G. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavimas buvo įformintas užsakymais t.y. neišrašius nei PVM sąskaitų -faktūrų, nei pardavimo operacijų nefiksavus kasos aparatu, o kai kuriais atvejais PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašytos dalinėms užsakymų sumoms. Dalis liudytojų ( pirkėjų) M. K., N. D., D. Z., B. F., V. Ž. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytose PVM sąskaitose faktūrose neteisingai nurodytos kainos bei PVM sąskaitų faktūrų sumos 15-20 proc. mažesnės nei turėjo būti faktiškai. Kadangi PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašytos dalinėms užsakymų sumoms, išrašytose PVM sąskaitose faktūros neteisingai nurodytos kainos, kiekiai, nenurodyta kai kurių prekių pardavimai, PVM sąskaitos faktūros sumos 15-20 proc. mažesnės nei turėjo būti faktiškai, tai UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros - tikrovės neatitinkantys dokumentai, nes juose vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, nurodytų LR buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. DC-574) 13 str. ld. " 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška..."( prekių vieneto kainos, pardavimo (apmokestinamoji) vertė, PVM ir bendra suma) bei LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ( 2002 m. kovo 5 d. Nr. DC-751) 80 str. l d. nurodyti PVM sąskaitos-faktūros privalomų rekvizitai : 9) tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM); 10) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė; 12) PVM suma nacionaline valiuta", neatitiko tikrovės.

Prokuroras nurodo, kad tyrimui pateiktas užsakymų registras, kuriame suregistruoti užsakymai laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. ir kurių numeriai yra iš eilės (išskyrus 2010 m. gegužės 5 d. užsakymus, nes jų užregistruota tik septyni) didėjančia tvarka nuo PU92063 iki PU99999 ( laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. spalio 5 d.) bei nuo PZ000001 iki PZ002259 (laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. ). Iš viso registre apskaityta 10204 užsakymai. Registre nurodyta kiekvieno užsakymo numeris, registravimo data, kuri atitinka užsakymo datą, pirkėjo numeris, pirkėjo pavadinimas, suma, suma su PVM, spaudinių skaičius (936 priedas).

Pagal šio užsakymų registro duomenis laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. suma (t.y. pardavimo suma ) ir suma su PVM buvo tokios, kokios nurodomos 99 lentelėje, pagal kurią pardavimo suma su PVM 4219190,05 Lt.

Prokuroras rašo, kad šiame užsakymų registre užregistruotų užsakymų duomenys atitinka 1 klausimo tiriamojoje dalyje 2.1-2.3, 2.6-2.8, 2.10-2.12 skyriuose nurodytų, iš pirkėjų paimtų kratų metu, užsakymų duomenis bei užsakymų, nurodytų 3.1, 3.3 skyriuose, kurie paimti UAB „(duomenys neskelbtini)" kratos metu, duomenis.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)" kratos metu paimti ir užsakymai, kuriuose užfiksuotos pardavimo operacijos kitiems pirkėjams, neišvardintiems 1 klausimo tiriamojoje dalyje, ir šie užsakymai užregistruoti užsakymų registre, tačiau pagal juos pardavimo operacijos nefiksuotos oficialioje buhalterinėje apskaitoje t.y. šie užsakymai, 100 lentelėje pateikti užsakymai, iš viso už 11480,33 Lt.

Prokuroras skunde rašo, kad pagal pateikto užsakymų registro duomenis, be užsakymų, išrašytų, išvardintiems 1 klausimo tiriamojoje dalyje 2.1- 2.16, 3.1-3.7.,4.2-4.4 skyriuose, pirkėjams, buvo išrašyti užsakymai kitiems nuolatiniams pirkėjams, pagal kuriuos pardavimo operacijos nefiksuotos oficialioje buhalterinėje apskaitoje. Daugiausia užsakymų buvo išrašyta pagal 101 lentelę iš viso už 362.559,68 Lt.

Taip pat pagal pateikto užsakymų registro duomenis buvo išrašyti užsakymai ir UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojams, pagal kuriuos pardavimo operacijos nefiksuotos oficialioje buhalterinėje apskaitoje, pagal 102 lentelę nurodama iš viso neapmokėta suma - 3869,53 Lt.

Prokuroras skunde teigia, kad išdėstyti duomenys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" 2009 m. - 2010 m. vedama dviguba pardavimų apskaita - oficiali ir neoficiali. Pardavimo operacijoms įforminti neoficialioje apskaitoje buvo išrašomi dokumentai - užsakymai bei sudarytas jų registras ( tyrimui pateiktas 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. laikotarpio užsakymų registras). Tačiau pardavimo operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)", būdama PVM mokėtoja, užfiksavo užsakymuose, o ne PVM sąskaitose -faktūrose ar kasos aparate. UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavimo operacijas fiksuodama užsakymuose paskaičiavo ir PVM, nors tai galėjo padaryti tik nustatytuose dokumentuose.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)" 2009 m. sausio, kovo, balandžio, birželio- gruodžio mėnesiais bei 2010 m. sausio - lapkričio mėnesiais pardavimo PVM sumas nedeklaravo ir šio laikotarpio PVM deklaracijose, pateiktose Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)" nurodė neteisingus duomenis, nes jose sumažino pardavimo PVM sumas:

UAB „(duomenys neskelbtini)" 2009 metais pardavimo PVM sumą sumažino 1954,03 Lt, o 2010 m.-340702,04 Lt. Iš viso 2009-2010 m. pardavimo PVM sumą sumažino 342656,07 Lt. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)" sumažino mokėtino PVM sumą ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2009 m.- 1954,03 Lt PVM, 2010 m. - 340702,04 Lt PVM, iš viso 342656,07 Lt PVM.

Taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2009 m. sausio 1 d. 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, pateiktoje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, nurodė neteisingus duomenis, nes 8742,49 Lt sumažino apmokestinamąjį pelną ir dėl to 1748 Lt (8742,49 Lt x 20% ) sumažino pelno mokestį. Šią 1748 Lt pelno mokesčio sumą į valstybės biudžetą nesumokėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini)" metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2010 m. sausio 1 d. - 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, pateiktoje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, nurodė neteisingus duomenis, nes 1855084,64 Lt sumažino apmokestinamąjį pelną ir dėl to 278263 Lt (1855084,64 Lt x 15% ) sumažino pelno mokestį. Šią 278263 Lt pelno mokesčio sumą į valstybės biudžetą nesumokėjo.

Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)" nedeklaravo ir valstybės biudžetą nesumokėjo 280011 Lt pelno mokesčio (2009 m.-1748 Lt, 2010 m. -278263 Lt).

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes Prokuroras daro išvadą, kad M. S., L. B., D. K., R. P. sukčiaujant dėl PVM ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai siekdami panaikinti turtinę prievolę, parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodydami mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių pardavė be jokių apskaitos dokumentų, pardavimo operacijų nerodė oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)" oficialioje buhalterinėje apskaitoje, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 nebuvo fiksuota 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų ir 342 656,07 Lt pardavimo PVM. Tokiu būdu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei mokėtino 342 656,07 Lt PVM ir 280 011 Lt pelno mokesčio, tuo padarydami valstybės biudžetui didelės vertės 622 667,07 Lt turtinę žalą.

Prokuroras skunde teigia, kad surinktų duomenų visuma įrodoma, kad M. S. savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2d., 220 str. l d., 222 str. l d.; L. B. padarė nusikaltimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 2d., 220 str. l d., 222 str. l d.; D. K. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2d., 220 str. l d., 222 str. l d.; R. P. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2d.; juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)" padarė LR BK 20 str. 2d. 182 str. 2 d., 20 str. 2 d. 220 str. l d., 20 str. l d. 222 str. l d.

Taip pat prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas, turėtų atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas vienas sunkus, vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį - nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją- nusikaltimai baigti, kaltininkų asmenybę -neteisti, charakterizuojami teigiamai, tai, kad baudžiamąją atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nėra.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, kuris prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintuosius M. S., L. B., D. K., R. P., jų gynėjus advokatus Eugenijų Senovaitį, Evaldą Jautakį, Valdą Venskūną, išteisintąją juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gynėją Danių Svirinavičių advokatą, kurie prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mariaus Venskūno apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, pirmos instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis naikintinas. Kartu, teisėjų kolegija vertina, kad panaikinus pirmos instancijos teismo nuosprendį, baudžiamoji byla turi būti grąžinta prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmos instancijos teismas, surašydamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai neanalizavo byloje kaltinamų asmenų kaltės įrodymų, įrodymų visumos nevertino, nemotyvavo, remiantis kokiais argumentais atmetė byloje esančius įrodymus, ir iš esmės, nepasisakė kokiais argumentais ir motyvais grindė išteisinamąjį nuosprendį.

Pirmos instancijos teismas išteisindamas visus kaltinamuosius pagal jiems pareikštus kaltinimus, nuosprendyje apsiribojo byloje esančių duomenų ir įrodymų išvardijimu ir aprašymu, o visus išteisinimo argumentus ir motyvus sumotyvavo tokiu būdu : „Ištirtų įrodymų visetu nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad D. K., R. P. ir M. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas o L. B. šios bendrovės direktorė, turėjo tikslą apgaulės būdu juridinio asmens, kurio vardu jie veikė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais išvengti didelės turtinės prievolės. Nenustačius kaltinamųjų kaltės, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl M. S., L. B., D. K. ir R. P. pagal BK 182 str. 2d. išteisintini, BPK 303 str. 5d. 1p. numatytu pagrindu, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. S., L. B. ir D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 182str. 2d. ir BK 220 str. 1 d. bei 222str. 1d. kaip tų veikų sutaptis. Tačiau nesant pagrįstų įrodymų jų kaltei pagrįsti pagal BK 182 str. 2d., M. S., L. B. ir D. K. pagal BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1d. taip pat išteisintini, BPK 303 str. 5d. 1p. numatytu pagrindu, kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.

Motyvuojant šias savo išvadas, pirmos instancijos teismas trumpai pakartojo byloje apklaustų asmenų parodymus bei nurodė dėl kokių priežasčių liudytojų I. J. ir E. V. parodymus vertina kaip nepatikimus ir dėl kokių priežasčių kaip netinkamą įrodymą vertina kratą atliktą R. J. individualios veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Surašydamas nuosprendį pirmos instancijos teismas nurodė, kad „Ikiteisminio tyrimo metu visi liudytojai buvo apklausti LR BPK 80 str. 1) p., 82 str. 3 d. pagrindu, tai yra už jų atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, jiems netaikomos BPK 163 str. numatytos priemonės, jie neatsako pagal BPK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Ikiteisminio tyrimo eigoje jie nebuvo apklausti liudytojais, įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Liudytojų parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu skyrėsi, tačiau dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo vertinti jų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu“, tačiau šio savo teiginio visiškai nepaaiškino ir neargumentavo, dėl ko nėra aišku, kokių liudytojų ir kokius parodymus teismas šiuo atveju vertino.

Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė „Be to vieni iš kaltinamųjų kaltę grindžiančių įrodymų yra slapto sekimo protokolai, sankcionuoti teismo nutartimis (t. 1 b.l. 87-93). Atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ slapto sekimo metu protokoluose pažymėti automobiliai, jų markės, valstybiniai numeriai, kad į juos buvo kraunamos gėlės. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė gėlių pardavimą, todėl fiksuotais duomenimis konstatuoti, kad gėlės buvo neteisėtai kraunamos į automobilius ar jos buvę neapskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, pagrindo nėra“, tačiau šio savo teiginio vėl visiškai nepagrindė ir nepaaiškino, dėl kokių motyvų tokią išvadą padarė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio vertinimo pasekoje padarytos išvados dėl kaltinamų asmenų kaltės nebuvimo, atsižvelgiant į inkriminuotų nusikalstamų veikų mastą, kaltinimų sudėtingumą ir apimtį, yra akivaizdžiai ydingas, nepakankamas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, surašydamas nuosprendį byloje, pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų reikalavimus, numatančius, kad surašant išteisinamąjį nuosprendį nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde pateiktu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu vertinimu, kad pirmos instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio tyrimo metu ištirtų įrodymų visiškai neanalizavo, jų tiesiog nevertino. Pirmos instancijos teismas iš esmės nevertino ir neįvertino byloje apklaustų liudytojų parodymų, nevertino ir neanalizavo operatyviniu būdu surinktos informacijos, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės duotos 2009-07-29 išvados Nr. 5-2/129 ir dėl specialistės A. B. 2009-07-29 atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Toks pirmos instancijos teismo priimtas nuosprendis yra akivaizdžiai ydingas, neatitinkantis nuosprendžio turiniui ir motyvacijai keliamų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y., būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią jis yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pritardama prokuroro nuomonei, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, siekiant įvertinti kitą prokuroro apeliacinio skundo prašymą – priimti kaltinamųjų asmenų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė, kad byloje yra aplinkybes, trukdančios apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, dėl ko, dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių priimti nei apkaltinamojo, nei išteisinamojo nuosprendžio.

Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 str. numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra ypatingai didelės apimties, joje yra pareikšti didelės apimties kaltinimai dėl sudėtingų ir sudėtinių nusikalstamų veikų keturiems fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui. Byloje kaltinami fiziniai asmenys – M. S., L. B., D. K., R. P. kaltinami sukčiavimu PVM mokėjimo srityje, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu veikiant bendrininkų grupėje.

Lietuvos teismų praktikoje nusistovėjo taisyklės, kad esant tokio pobūdžio ir apimties kaltinimams, kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas turi būti itin tikslus, kadangi tokio pobūdžio bylose paprastai inkriminuojami didelės apimties sudėtingi veiksmai, kurių apimtis, padarymo būdai, padariniai turi būti aiškūs visiems proceso dalyviams. Tokie reikalavimai kaltinamųjų veikų aprašymui nėra savitiksliai, šie reikalavimai turi užtikrinti teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, objektyvios tiesios byloje nustatymą, teisingo nuosprendžio priėmimą, kaltinamųjų teisės į gynybą.

Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems M. S., L. B., D. K., R. P., juridiniam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti kaltinimai neatitinka keliamų reikalavimų, dėl ko teismas neturi galimybės priimti baigiamąjį aktą – nuosprendį šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinamajame akte nėra nurodytos kaltinamųjų asmenų veikos apimtys, nenurodyti inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinimai kaltinamiems asmenims yra itin bendrinio pobūdžio, neatskleidžiantys ir neparašantys kokių konkrečių nusikalstamu veikimu yra kaltinami byloje kaltinamaiaisas patrukti asmenys.

Šioje nutartyje jau buvo išvardinta, kokių nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinami M. S., L. B., D. K., R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pvz. kaltinimas M. S. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo suformuluotas taip : „jis būdamas vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, laikinai einantis direktoriaus pareigas veikdamas bendrininkų grupėje kartu su direktore L. B., darbuotojomis D. K. ir R. P., turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18, apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:

M. S., laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 laikinai einantis direktoriaus pareigas, per laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 būnant vaiko priežiūros atostogose dirbančią bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvaujančią ūkinėje finansinėje veikloje, o nuo 2010-07-16 direktorės pareigose dirbusią L. B. netiesiogiai dalyvaudamas ūkinėje finansinėje veikloje ir tokiu būdu žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, kartu su L. B., D. K., R. P., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau-PVM) ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės- į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM ir Pelno mokesčio sumokėjimo, nesivadovaudami LR 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsniu, kuris nustato, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 11 straipsniu “Apmokestinamasis pelnas”, kad “apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2003-02-27 įsakyme Nr. V-58 nustatytos pelno mokesčio deklaracijos užpildymo tvarkos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku M. S. žodžiu nurodė L. B. bei R. P. parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių nurodė parduoti be jokių apskaitos dokumentų, t.y. pardavimo operacijų nerodyti oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuoti kasos aparatu ir neišrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 nebuvo fiksuota 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų ir 342 656,07 Lt pardavimo PVM. Taip siekdami išvengti 342 656,07 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 280 011 Lt pelno mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio iš prekių pirkėjų sumokėtų didesnių sumų, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. B. ir R. P. pateikti šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir D. K., o jos įtraukė šiuos suklastotus tikrus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 pateikė jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.

Tokiu būdu M. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. B., D. K., R. P. apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei mokėtino 342 656,07 Lt PVM ir 280 011 Lt Pelno mokesčio, tuo padarydamas valstybės biudžetui didelės vertės 622 667,07 Lt turtinę žalą“

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu suformuluotas kaltinimas yra visiškai neinformatyvus, nekonkretus, prieštaringas ir neatitinkantis jam keliamų minimalių reikalavimų. Kaltinime iš esmės nėra nurodyta veikos apimtis – nenurodyta, kiek gėlių, kokių laikotarpiu, kokiems asmenims, kokiomis kainomis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nenurodyta, kas šias gėles pardavė, koks gėlių kainos sumažinimas (jei toks sumažinimas inkriminuojamas) buvo kiekvienu atveju, kokie dokumentai buvo surašomi (jei buvo surašomi) kiekvienu pardavimo atveju, kokie dokumentai buvo perduodami buhalterinei apskaitai. Kaltinime nenurodytas bendrininkavimo pobūdis, M. S. atliktų veiksmų apimtis. Kaltinime nurodyta, kad M. S. nurodė R. D. ir D. K. įtraukti „šiuos suklastotus dokumentus“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau kaltinime šie galimai suklastoti dokumentai nėra įvardijami ir identifikuojami. Kaltinime nurodyta, kad dalį gėlių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė dokumentuose fiksuodami mažesnes kainas, kitą dalį pardavė be jokių dokumentų, tačiau nenurodyta, kokia galima gėlių dalis buvo parduota dokumentuose nurodant mažesnę kainą, o kokia visiškai be dokumentų. Tuo tarpu, visos šios aplinkybės yra svarbios keliais aspektais, kadangi tik įvertinant veiksmų apimtį galima nustatyti galimos nusikalstamos veikos sudėtį. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi tuo aspektu, kad leistų vertinti, koki dalis gėlių galimai buvo parduota be dokumentų, kokia dalis suklastojus dokumentus, nes, kaip jau buvo minėta, kaltinime yra nuoroda į suklastotus dokumentus.

Kaltinime M. S. taip pat nurodoma, kad savo veiksmais jis taip pat padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 220 straipsnio 1 dalyje, aprašant šią jam inkriminuojamą veiką nurodomi ir tie patys veiksmai, kurių atlikimas, pagal valstybinį kaltinimą, sudarė nusikaltimo, numatytos LR BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį. Toks kaltinimo surašymas galimas, tačiau pažymėtina, kad aprašant tuos pačius veiksmus, M. S. veiksmai baudžiamosios atsakomybės aspektu jau yra kvalifikuojami kitaip. Kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad M. S. „organizavo įrašymą į deklaracijas neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas bei pelną ir šių deklaracijų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai“, kas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu yra visiškai kitokio pobūdžio veika, nei buvo nurodyta formuluojant kaltinimą pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį.

Surašant kaltinimą pagal 220 straipsnio 1 dalį, M. S. veiksmai, atlikti 2010 metais išvengiant turtinės prievolės mokėti PVM jau aprašomi tokiu būdu : „jis gi, siekdamas išvengti 340 702,04 Lt PVM mokėjimo į biudžetą, susidariusio dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose bendrininkų R. P. ir L. B. nurodytų mažesnių kainų, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, t.y. pardavimo operacijų nerodymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavimo kasos aparatu ir neišrašymo PVM sąskaitų-faktūrų, sumokėtos 1855084,64 Lt didesnės sumos, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, M. S. žodžiu nurodė L. B. kompiuteriu užpildyti 2010 metų sausio mėn., 2010 metų vasario mėn., 2010 metų kovo mėn., 2010 metų balandžio mėn., 2010 metų gegužės mėn., 2010 metų birželio mėn., 2010 metų liepos mėn., 2010 metų rugpjūčio mėn., 2010 metų rugsėjo mėn., 2010 metų spalio mėn., 2010 metų lapkričio mėn., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas, t.y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 1855084,64 Lt pardavimo pajamų, nurodant 340702,04 Lt mažesnę pardavimo PVM sumą bei 340702,04 Lt mažesnę bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą ir kompiuteriu įrašius žinomai neteisingus duomenis 2010-02-24, 2010-10-25, 2010-04-20, 2010-05-20, 2010-06-21, 2010-09-16, 2011-02-23, 2010-09-20, 2010-10-25, 2010-11-22, 2010-12-20 elektroniniu būdu suklastotas PVM deklaracijas pateikti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pajamas:.

Pažymėtina, kad nors aprašomi tie patys veiksmai, kaltinimas šioje dalyje prieštarauja kaltinimui pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį: kaltinime nurodoma, kad visos gėlės buvo parduotos nefiksuojant šių pardavimų dokumentuose ir kasos aparatuose, neminimi galimi suklastoti dokumentai nurodant mažesnes kainas, tačiau nurodomi suklastoti dokumentai – PVM deklaracijos, kurios nebuvo minimos kaltinime pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį.

Panašaus pobūdžio veikų aprašymas ir panašaus pobūdžio prieštaravimai yra nurodyti ir surašant kaltinimus kitiems kaltinamiesiems. Dėl tokių kaltinimų trūkumų visiškai nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs veiksmai yra inkriminuojami visiems kaltinamiesiems. Pvz. kaltinimas R. P. suformuluotas tokiu būdu : „ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, veikdama bendrininkų grupėje kartu su akcininku, laikinai einančiu direktoriaus pareigas M. S., direktore L. B. ir buhaltere D. K., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18, apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:

Nuo 2007 metų būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadybininke ir pagal užimamas pareigas būdama atsakinga už parduotų prekių dokumentų sudarymą, tokiu būdu žinodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę, kartu su L. B., D. K., M. S. turėdami vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau-PVM) ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), naudai panaikinti turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM ir Pelno mokesčio sumokėjimą, nesivadovaudama LR 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsniu, kuris nustato, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 11 straipsniu “Apmokestinamasis pelnas”, kad “apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2003-02-27 įsakyme Nr. V-58 nustatytos Pelno mokesčio deklaracijos užpildymo tvarkos, per L. B. vykdydama M. S. nurodymus, ji laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodė mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių pardavė be jokių apskaitos dokumentų t.y. pardavimo operacijų neparodė oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 nebuvo fiksuota 1 863 827,13 Lt pardavimo pajamų ir 342 656,07 Lt pardavimo PVM. Taip siekdami išvengti 342 656,07 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 280 011 Lt pelno mokesčio mokėjimo į biudžetą, susidariusio iš prekių pirkėjų sumokėtų didesnių sumų, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje, M. S. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. B. ir R. P. pateikti šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms R. D., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir D. K., o jos įtraukė šiuos suklastotus tikrus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 pateikė jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.

Tokiu būdu ji veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. S., L. B., D. K. apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei mokėtino 342 645,15 Lt PVM ir 280 011 Lt Pelno mokesčio, tuo padarydama valstybės biudžetui didelės vertės 622 656,15 Lt turtinę žalą“.

Vertinant tokiu būdu suformuluotą kaltinimą pastebėtina, kad šiame kaltinime iš esmės aprašomi kitų asmenų veiksmai ir teisės aktų reikalavimai, o pačiai L. B. inkriminuojami galimi nusikalstami veiksmai pasireiškia taip: „vykdydama M. S. nurodymus, ji laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-18 parduotų prekių pardavimo dokumentuose nurodė mažesnes kainas, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai bei tiksliai nežinomą kiekį prekių pardavė be jokių apskaitos dokumentų t.y. pardavimo operacijų neparodė oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų“. Akivaizdu, tokiu būdu suformuluotas kaltinimas, atsižvelgiant į inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtingumą, pobūdį ir pavojingumą, neatitinka kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent dėl šių kaltinamojo akto trūkumų, pirmos instancijos teismas priėmė iš esmės nemotyvuotą nuosprendį. Akivaizdu, kad prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, neatitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimų, pirmos instancijos teismui buvo sudėtinga įvertinti kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus ir byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant tokio pobūdžio ir apimties kaltinamojo akto trūkumams, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės šių trūkumų ištaisyti ir priimti byloje teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje yra numatyta galimybė teismui keisti ar tikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į kaltinime nenurodytų, tačiau būtinų nurodyti aplinkybių apimtį ir pobūdį, apeliacinės instancijos teismas savo kompetencijos ribose to padaryti neturi galimybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011 buvo nurodyta, kad nors neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys Nr. 2K-441/2004, 2K-250/2009), tačiau kaltinamajame akte neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatytume įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas akivaizdžiais neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, dėl ko teismas neturi galimybės nustatyti visų būtinų bylos aplinkybių, įvertinti kaltinamųjų veiksmų apimtis, ribas, inkriminuojamų nusikalstamų veikų mastą, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamųjų parodymų ir jų gynybos motyvų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi galimybės ištaisyti visų kaltinamajame akte nustatytų trūkumų, tuo tarpu, nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą.

Esant tokioms aplinkybėms pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas, visa baudžiamoji byla perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams šalinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkėse teismo 2014 m. liepos 11. d nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.

Kardomąsias priemones kaltinamiesiems palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Olegas ŠibkovasTeisėjai Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys