- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2-13927-191/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09993-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- L. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Z. kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi paveldimą turtą valdyti buvo faktiškai priėmusi palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos tėvai S. K. ir M. K. santuokos metu, t.y. 1992 m. birželio 10 d., pirkimo pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame bute pareiškėjos tėvai gyveno iki mirties. (duomenys neskelbtini) mirė L. Z. tėvas ir M. K. sutuoktinis S. K.. Jam mirus, nei pareiškėja, nei jos motina į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, tačiau M. K. palikimą po sutuoktinio mirties priėmė nuo palikimo atsiradimo momento pradėdamas faktiškai valdyti jo iki mirties įgytą turtą, t.y. rūpinosi visu butu, visapusiškai jį prižiūrėjo, periodiškai atlikdavo einamąjį buto remontą, mokėjo komunalinius ir visus kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi visu palikėjo iki mirties įgytu asmeniniu turtu, o taip pat ir jų bendrai įgytu turtu. Šiame bute pareiškėjos motina gyveno iki mirties. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. K.. Po jos mirties atsirado palikimas, kurį kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, priėmė pareiškėja, kaip vienintelė velionės turto paveldėtoja. Kitų turto paveldėtojų nėra, nes pareiškėjos brolis A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)., t.y. dar iki tėvų mirties. Brolis turėjo dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini) tačiau ji (duomenys neskelbtini) mirė. Kitų vaikų A. K. neturėjo. Brolio dukra iki mirties vaikų nesusilaukė, todėl šiuo atveju nėra įstatyme nustatytų pagrindų paveldėjimo atstovavimo teise teisiniams santykiams kilti. Palikimą atsiradusį po S. K. mirties pareiškėjos motina priėmė pradėdama faktiškai valdyti jo iki mirties įgytą turtą, tačiau dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai priėmus palikimą po motinos mirties, palikimo atsiradimo vietos notarė atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį M. K. iki mirties priklausiusio turto, kurią ji paveldėjo po sutuoktinio mirties, palikimą priimdama faktiškai pradėjusi valdyti S. K. iki mirties įgytą turtą. Pareiškėja L. Z. palikimą atsiradusį po M. K. mirties priėmė įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja paveldi ne tik konkretų jos motinai iki mirties priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau ir pastarosios turėtas turtines teises, t.y. ir teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslais ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. Z. motina M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2012 m. gegužės 6 d., palikimą po sutuoktinio S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė pradėdamas faktiškai valdyti turtą.
Savo pareiškimą pareiškėja grindė : mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), 1991-04-29 mirties akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), 1982-05-28 gimimo akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimu III-OK Nr. (duomenys neskelbtini), 1958-03-23 santuokos akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. 14-ojo notarų biuro 2012-07-03 liudijimu not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. 14-ojo notarų biuro 2012-05-31 liudijimu not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos pažymomis apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, asmens tapatybės kortelės kopija.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui, bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. K. (pareiškėjos gimimo liudijime – S. K.) ir M. K. sutuoktiniai, jie susituokė (duomenys neskelbtini)(b.l. 9) ir pareiškėjos L. Z. tėvai (b.l. 7, 8). S. K. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Minėtas turtas įgytas 1992 m. birželio 10 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 15-4241 pagrindu ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pareiškėjos tėvams, kuriame jie gyveno iki mirties (b.l. 12, 15). (duomenys neskelbtini) mirė S. K. (b.l. 11). Jam mirus į palikimo atsiradimo vietos notarą pareiškėja ir jos motina nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 13). Tačiau pareiškėjos motina M. K. po sutuoktinio S. K. mirties rūpinosi butu, visapusiškai jį prižiūrėjo, mokėjo visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, t.y. palikimą po sutuoktinio mirties priėmė nuo palikimo atsiradimo momento pradėdama faktiškai valdyti jo iki mirties įgytą turtą (b.l. 20-25). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. K. (b.l. 14). Dėl po jos mirties atsiradusio palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi pareiškėja (b.l. 16). Pareiškėjos brolis A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 17), jo dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 18, 19). Kitų turto paveldėtojų nėra.
Pareiškėjos L. Z. mirusi motina M. K. buvo mirusiojo S. K. sutuoktinė, todėl galėjo paveldėti su pirmos eilės įpėdiniu (CK 5.13 str.), t.y. pareiškėja L. Z., kuri dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Todėl M. K. priėmė sutuoktinio palikimą, nors į notarinę kontorą ir nesikreipė – kadangi gyveno kartu, po sutuoktinio mirties rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais daiktais ir perėmė juos faktiškai valdydama.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, kreipiantis į teismą dėl apyrašo sudarymo, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai – viena iš įrodymų rūšių numatytų CPK 177 str. 2 d., jais netikėti teismas neturi pagrindo, nes nėra konstatuota, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu paaiškintos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po jos sutuoktinio S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą.
Aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta, todėl pareiškimas tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjai teisines pasekmes, kitokia tvarka tai patvirtinančių dokumentų pareiškėja gauti negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos sutuoktinio S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.