Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. I., jo atstovui advokatui Justui Čobotui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Justo Čoboto skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM‑AAD-ANR_N-2621-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2621-2022 (toliau – ir Nutarimas) patraukė R. I. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 246 straipsnio 1 dalį ir 268 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) Nuotekų tinklų skyriaus inžinierius, atsakingas už buitinių nuotekų surinkimo sistemos eksploatavimą, 2022 m. sausio 3 d. nuo 13.33 val. iki 14.45 val. neužtikrino (duomenys neskelbtini), esančios buitinių nuotekų surinkimo sistemos sandarumo, taip pat neužtikrino, kad iš buitinių nuotekų šulinio, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų tinklų sistemai, esančiai (duomenys neskelbtini), į aplinką ir (duomenys neskelbtini) upę nepatektų nevalytos buitinės nuotekos, tuo Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 7.2 punktus bei Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą Pareiškėjui paskirta 170 Eur bauda, o už ANK 268 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 600 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta 600 Eur bauda.

Nutarime taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas nesutinka su jam pareikštu kaltinimu ir teigia, jog avarija (užsikimšimas) nuotekų tinkle, adresu (duomenys neskelbtini), kilo ne dėl jo, kaip atsakingo asmens, neveikimo; šis nuotekų tinklas buvo prižiūrimas tinkamai, laiku bei nustatytu periodiškumu. Pareiškėjas pateikė 2020 m. kovo 31 d. atliktos nuotekų tinklo apžiūros korteles, taip pat paaiškino, kad nuotekų tinklai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. VTA-120-155 patvirtinto Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.4.2 punktu ir 3.6 punkto 1 lentele, apžiūrimi vieną kartą per penkerius metus. Iš pateiktos nuotekų tinklų apžiūros kortelės matyti, kad šuliniai Nr. 141, Nr. 142 ir Nr. 183 liko neapžiūrėti. Pareiškėjas paaiškino, kad patikros dieną prieiga prie šių šulinių buvo negalima. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad šie šuliniai vėliau buvo patikrinti ir buvo nustatyta jų gera būklė, tačiau šios aplinkybės negalėjo patvirtinti rašytiniais ar kitais duomenimis (nuotekų tinklų apžiūros kortelė neužpildyta). Byloje šių duomenų taip pat nepavyko surinkti. Vadovaujantis objektyvumo principu, negalima remtis vien tik žodiniu Pareiškėjo paaiškinimu apie galimai atliktą šulinių apžiūrą ir gerą jų būklę, nes Pareiškėjas yra suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgus į tai, Nutarime padaryta išvada, kad Pareiškėjas nuotekų tinkle nepatikrinęs visų šulinių, netinkamai atliko savo pareigas, netinkamai organizavo apžiūros ir profilaktinio remonto darbus pagal sudarytą darbų planą (Nuotekų skyriaus inžinieriaus pareigybės aprašymo pagrindinių darbo funkcijų 1 ir 4 punktai), todėl įvyko avarija (užsikimšimas) nuotekų tinkle, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–15).

Pareiškėjo atstovas teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad Nutarimas yra neteisėtas, nes Pareiškėjui administracinė atsakomybė buvo pritaikyta be kaltės. Bendrovė eksploatuoja itin daug infrastruktūros, reikalingos užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. (duomenys neskelbtini) šiuo metu eksploatuoja (duomenys neskelbtini), bendrovei priklauso per (duomenys neskelbtini) nuotekų tinklų. Eksploatuojant tokį didelį kiekį infrastruktūros, veiklos vykdymo praktikoje įvyksta įvairių nenuspėjamų bei neišvengiamų veiksnių – avarijų, gedimų ar kitų įvykių, kurie gali įvykti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, įvairių gamtinių veiksnių (hidrogeologinių, hidrologinių, meteorologinių ir t. t.) ar kitų aplinkybių, pavyzdžiui, žmogiškojo faktoriaus, kai abonementai ar vartotojai savo veiksmais ar neveikimu sukelia avaringas situacijas. Avarijos (tinklų užsikimšimo), dėl kurios yra priimtas Nutarimas, (duomenys neskelbtini), nei Pareiškėjas, nei kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai iš anksto negalėjo numatyti. Nėra nustatyta jokių Pareiškėjo neteisėtų veiksmų, dėl kurių kilo ši avarija, taip pat nėra pagrindo teigti, jog avarija kilo dėl Pareiškėjo neveikimo. Tinklas, kuriame įvyko avarija, paskutinį kartą buvo apžiūrėtas 2020 m. kovo 31 d. pagal iš anksto sudarytą bei (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintą planą. Tinklo apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių defektų. Potencialiai avaringų tinklų sąrašas rengiamas ir papildomas pagal susistemintas mėnesines avarijas tinkluose. Po paskutinio patikrinimo, t. y. 2020 m. kovo 31 d., nebuvo registruota ir fiksuota jokių įvykių šioje zonoje. Nuotekų tinklas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo prižiūrimas tinkamai, laiku bei nustatytu periodiškumu, apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių defektų ar gedimų, nebuvo fiksuota avarijų įvykio vietoje, todėl pripažintina, kad Pareiškėjas tinkamai ir laiku įvykdė savo pareigas. Gavus pranešimą apie avariją (duomenys neskelbtini), nedelsiant buvo nuvykta į avarijos vietą. Avarijos vietoje buvo nustatyta priežastis – tinklo užsikimšimas. Praktikoje yra dar dvi kitos galimos avarijos priežastys, t. y. nuotekų vamzdžio lūžimas arba per didelis kiekis vandens sistemoje (dažniausiai mišrioje sistemoje). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytas vamzdžio lūžimas, buvo konstatuota, jog tinklas yra užsikimšęs, bei buvo atlikti visi būtini veiksmai, siekiant likviduoti avariją. Bendrovė gera valia atlygino žalą aplinkai, atliko visus Institucijos prašomus veiksmus, todėl Pareiškėjas neturėtų papildomai atsakyti už šią kilusią avariją. Institucija nepagrįstai nevertino Pareiškėjo paaiškinimų dėl šulinių patikros aplinkybių, t. y. kad patikros dieną prieiga prie šių šulinių buvo negalima, nes dalis yra privačiuose žemės sklypuose. Atsižvelgiant į nuotekų priežiūros svarbą, po kelių savaičių šie šuliniai buvo patikrinti, tačiau kortelės dėl žmogiškos klaidos nebuvo papildytos. Pareiškėjo paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir negalėjo būti ignoruojami. Institucija nepagrįstai neatsižvelgė, kad dėl nuotekų tekėjimo krypties šulinių Nr. 141, Nr. 142 ir Nr. 183 būklė objektyviai negalėjo turėti jokios įtakos įvykusiai avarijai. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad Pareiškėjas neįrodė, jog jis 2020 m. patikrino šulinius Nr. 141, Nr. 142 ir Nr. 183, Institucija privalėjo nustatyti, ar šio pažeidimo padarymas (pareigų nevykdymas) yra susijęs priežastiniu ryšiu su įvykusia avarija. Institucija padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp šulinių Nr. 141, Nr. 142 ir Nr. 183 nepatikrinimo ir 2022 m. sausio 3 d. kilusios avarijos. Pareiškėjas pateikė nuotekų tinklų ir šulinių schemą, iš kurios matyti, kad avarija įvyko šulinyje Nr. 11. Nuotekų tinklas yra savitakinis (su nuolydžiu). Avarija ir nuotekų išsiliejimas įvyksta, kai užsikemša tinklas, esantis žemiau, dėl užsikimšimo prisikaupia nuotekų ir jos išsiveržia pro aukščiau esantį šulinį. Todėl tam, kad avarija įvyktų šulinyje Nr. 11, užsikimšimas turėjo įvykti žemiau (už šulinio Nr. 11, t. y., pvz., nuotekų vamzdyje tarp šulinių Nr. 11 ir Nr. 13 arba šulinyje Nr. 13). Iš plano matyti, kad šuliniai Nr. 141, Nr. 142 ir Nr. 183 yra aukščiau negu šulinys Nr. 11. Taigi, jeigu būtų užsikimšimas šulinyje Nr. 141, Nr. 142 arba Nr. 183, tokiu atveju avarija (išsiliejimas) būtų įvykusi šulinyje Nr. 231. Priešingas aiškinimas ir priežastinio ryšio nustatymas prieštarauja elementariai logikai ir fizikos dėsniams.

Pareiškėjo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio dispozicijoje numatytas nuotekų išleidimas iš išleistuvių, viršijant leidime nustatytas vertes, arba viršijant didžiausią leistiną koncentraciją, kai leidimas nėra reikalingas. Nuotekų tvarkymo reglamento 6 dalyje nurodyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Pareiškėjo darbdavys – (duomenys neskelbtini) – centralizuotai tvarko nuotekas, kurias, (duomenys neskelbtini), išvalytas iki nustatytų reikalavimų, išleidžia į gamtinę aplinką. Bendrovei suteiktame taršos leidime ribinės vertės nustatytos nuotekų išleidimui gamtinę aplinką būtent iš nuotekų valyklos išleistuvo, o ne iš įvykio vietos šulinio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šis straipsnis iš esmės apibrėžia nuotekų tvarkymą ir išleidimą tik per išleistuvus, o šiuo atveju avarija bei nevalytų nuotekų patekimas į gamtinę aplinką įvyko nuotekų tinkle. Pareiškėjo pareigos bendrovėje nėra susijusios su nuotekų išvalymu iki ribinių verčių koncentracijų ir jų išleidimu į gamtinę aplinką, todėl šiame ANK straipsnyje numatyto nusižengimo Pareiškėjas nepadarė.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 28 d. atsakovui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad „paaiškinu, kad savo pareigas atlieku tinkamai, tinklas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas nustatytu periodiškumu, taip pat avarija (duomenys neskelbtini) įvyko ne dėl mano ar (duomenys neskelbtini) tyčinių ar neatsargių veiksmų“. Pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jam atsakomybė neturi būti taikoma, nes jis nei tyčia, nei dėl neatsargumo neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nepaisant to, Nutarime nurodyta, kad neva „kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą“. Šis tariamai Nutarime užfiksuotas prisipažinimas neatitinka tikrovės (b. l. 1–4).

Pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti Pareiškėjui iš Institucijos 190,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje, pateikė šių išlaidų patyrimą patvirtinančią pažymą (b. l. 139–140).

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis su naudojamu tarnybiniu automobiliu prie ginčo šulinių, esančių (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. kovo mėn. buvo atvykęs 11 kartų, kas patvirtina, kad likę šuliniai taip pat buvo patikrinti, bet dėl žmogiškos klaidos tai nebuvo užfiksuota, pateikė tarnybinio automobilio GPS duomenis ir kelionės lapus (b. l. 142–159).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateikė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto nuotekų valyklai išduotą taršos leidimą (b. l. 161–187).

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo atstovo skundą prašo jo netenkinti, nes skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) neužtikrino (duomenys neskelbtini), esančios buitinių nuotekų surinkimo sistemos sandarumo, taip pat neužtikrino, kad iš buitinių nuotekų šulinio, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų tinklų sistemai, esančio (duomenys neskelbtini), į aplinką ir (duomenys neskelbtini) upę nepateiktų nevalytos buitinės nuotekos.

Už buitinių nuotekų surinkimo sistemos eksploatavimą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) Nuotekų tinklų skyriaus inžinierius R. I., nes jo pareigybės aprašymo 1 ir 4 punktuose įtvirtintos šios pagrindinės darbo funkcijos: tinkamai ir laiku įgyvendinti skyriaus numatytus tikslus ir funkcijas; organizuoti apžiūros ir profilaktinio remonto darbus pagal sudarytą darbų planą, siekiant palaikyti reikiamą nuotekų tinklų bei įrenginių techninę būklę ir užtikrinti tinkamą jų veikimą bei išvengti nuotekų užsikimšimo ir išsiliejimo į aplinką. Pareiškėjas savo veikloje turėjo vadovautis Aprašu, kuriame yra nustatyta, kokiu periodiškumu turi būti atliekamos tinklų apžiūros ir patikrinimai. Tinklas, kuriame įvyko avarija, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Aprašo 3.4.2 punktu ir 3.6 punkto 1 lentele, turėjo būti apžiūrimas kartą per 5 metus. Nors, Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai atlieka savo darbo funkcijas, tačiau iš bylos ir skundo matyti, kad tinklas, esantis (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 3 d. buvo užsikimšęs, todėl į aplinką ir (duomenys neskelbtini) upę pateko nevalytos buitinės nuotekos. Pagal Aprašą po apžiūros yra užpildomas nustatytos formos aktas. Pareiškėjas sutinka, kad toks aktas dėl šulinių Nr. 141, Nr. 142 ir Nr. 183 patikros privalėjo būti užpildytas, tačiau nebuvo. Nors Pareiškėjas posėdžio metu, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, nurodė, kad šuliniai Nr. 141, Nr. 142 ir Nr. 183 vėliau taip pat buvo patikrinti ir nustatyta jų gera būklė, tačiau, vadovaujantis objektyvumo principu, nėra pagrindo remtis vien tik šio asmens žodiniu paaiškinimu apie galimai atliktą šulinių apžiūrą ir gerą jų būklę, ypač atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad tinklas 2022 m. sausio 3 d. užsikimšo. Iš to buvo padaryta išvada, kad Pareiškėjas nuotekų tinkle, esančiame (duomenys neskelbtini), nepatikrinęs visų šulinių, netinkamai atliko savo pareigas, netinkamai organizavo apžiūros ir profilaktinio remonto darbus pagal sudarytą darbų planą, todėl įvyko avarija (užsikimšimas).

Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad dėl nuotekų tekėjimo krypties šulinių Nr. 141, Nr. 142 ir Nr. 183 būklė objektyviai negalėjo turėti jokios įtakos įvykusiai avarijai (neegzistuoja priežastinis ryšys). Iš Aprašo matyti, kad tinklas turi būti apžiūrimas pagal sudarytą planą kartą per 5 metus. Taigi, Institucijos nuomone, nesant duomenų apie šulinių Nr. 141, Nr. 142 ir Nr. 183 patikrinimą po 2020 m. kovo 31 d., galima daryti išvadą, kad šie šuliniai iki tinklo užsikimšimo nebuvo tikrinti apie 7 metus, todėl šiuose šuliniuose dėl didelio jų apkrovimo, aptarnaujant didelį miesto gyvenamąjį rajoną, per šį ilgą laikotarpį susidarė didelis nuosėdų kiekis, kuris 2022 m. sausio 3 d. staiga pajudėjo žemyn, žemiausioje nuotekų tinklo vietoje užkimšo šulinį Nr. 11 ir dėl šios priežasties per šulinį Nr. 11, esantį (duomenys neskelbtini), nevalytos nuotekos išsiliejo į aplinką, į (duomenys neskelbtini) upę.

Institucija sutiko su Pareiškėjo pozicija, jog tam, kad avarija įvyktų šulinyje Nr. 11, užsikimšimas turėjo įvykti žemiau (už šulinio Nr. 11, t. y. nuotekų vamzdyje tarp šulinių Nr. 11 ir Nr. 13 arba šulinyje Nr. 13, nors 2020 m. kovo 31 d. šie šuliniai buvo patikrinti ir buvo nustatyta gera jų būklė).

Institucijos vertinimu, Pareiškėjas buvo nerūpestingas, nes nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, tinkamai neatlikęs tinklo apžiūros, galėjo ir turėjo tai numatyti.

Pareiškėjas pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, nes šioje teisės normoje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas. (duomenys neskelbtini) išduoto taršos leidimo Nr. VR-4.7-V-02-01/TL-V.7-120/2020 specialiojoje dalyje „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ įtvirtintoje veiklos sąlygoje „Nuotekų išleidimo vietos/priimtuvo koordinatės“ nurodyta – upė (duomenys neskelbtini), kairysis krantas, koordinatės: (duomenys neskelbtini) (tai vieta, kur į (duomenys neskelbtini) upę turi būti išleistos išvalytos nuotekos). Per nesandarų nuotekų tinklą išleidus nevalytas nuotekas kitoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), koordinatės: (duomenys neskelbtini), ši veiklos sąlyga buvo pažeista.

Taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas nuotekų tinklo sandarumas, nuotekos į gamtinę aplinką buvo išleistos netvarkytos (neišvalytos), todėl Pareiškėjas taip pat padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnio 5 dalyje (b. l. 120–123).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. įvyko išsiliejimas iš užsikimšusio nuotekų šulinio, išsiliejo buitinės nuotekos. Šioje vietovėje avarijos, šulinių užsikimšimas nėra dažnas. Važiuoja į teritorijas, tikrina profilaktiškai. Iš karto pas žmones nėra galimybės užeiti, reikia su jais susitarti laiką ir pan. Šulinius apžiūrėjo (dauguma šulinių apžiūrima su juo), gal pamiršo žmonės pažymėti varnele, kad šuliniai apžiūrėti, jo tuo metu nebuvo. Aktą užpildė 2022 m. kovo 30 d., o paties akto data – 2022 m. kovo 31 d. Tikrindami žiūri šulinio stovį, kas šulinyje darosi, švaru–nešvaru, ar yra apnašų, ar stabilūs dangčiai. Šulinys yra nesandarus, kai šulinyje yra daug skylių, tuomet į šulinį patenka nešvarumų, užsikemša šulinys, būna, kad žmonės primėto šiukšlių. Šiuo atveju šulinys buvo sandarus, nuotekos išsiliejo per viršų, per patį dangtį. Jo darbo funkcija yra sumažinti nuotekų patekimą į aplinką, nuotekų išleidimu neužsiima. Užsikimšus šuliniui, nuotekos gali bėgti per viršų, per skyles bėgti negali.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pareiškėjo darbas yra rūpintis, kad tinklai būtų kuo geresnės būklės. Tinklais yra rūpinamasi, tačiau yra sunkiai numatomų ir įvertinamų rizikų. Daugelis tinklų yra mišraus pobūdžio. Į juos patenka nuotekos iš gyventojų, organizacijų, taip pat lietaus nuotekos. Avarijos įvyksta nepriklausomai nuo to, ar darbuotojai stengiasi, deda visas pastangas. Tam yra skirtas žalos atlyginimo institutas. Šiuo atveju žala gamtai buvo atlyginta. (duomenys neskelbtini) darbuotojai jokių pažeidimų nepadarė. Pareiškėjas yra kaltinamas tuo, kad jis nepatikrino trijų šulinių. Yra pateikta schema, pagal kurią vanduo gali kilti, o užsikimšimas įvyksta žemiau. Tie trys šuliniai niekaip nesusiję su kilusia avarija, priežastinis ryšis turi būti įrodytas ir konstatuotas. Institucija atsiliepime iškėlė versiją/spėja, kad galimas toks atvejis, jog įvyksta užsikimšimas, tuomet kamštis pajuda iš viršaus į apačią ir užkemša apačioje esančius tinklus. Taigi, Institucija atsiliepime keičia poziciją dėl priežastinio ryšio ir užpylimo eigos. Dėl Pareiškėjo veikos kvalifikavimo pagal ANK 246 straipsnį pažymėjo, kad minėtame straipsnyje nurodytos kelios alternatyvos, šiuo atveju inkriminuotas nuotekų išleidimas viršijant nustatytus normatyvus taršos leidime. Institucijos teigimu, pagal taršos leidimą išleidimas turi būti vykdomas tam tikromis koordinatėmis, o neva ši avarija yra pažeidimas, nes nuotekos buvo išleistos kitomis koordinatėmis. Tai visiškai neatitinka taršos leidimo turinio. Taršos leidimo 59.1 punkte nurodyta, kuriam įrenginiui išduotas taršos leidimas, t. y. Nuotekų valyklai, į kurią nuotekos patenka iš miesto. Taršos leidimu sutiekiama teisė eksploatuoti įrenginį ir iš įrenginio išleisti tam tikras nuotekas. Nuotekų valykla yra prie (duomenys neskelbtini), o nagrinėjama avarija, įvykusi už kelių dešimčių kilometrų esančiuose tinkluose, nėra nuotekų išleidimas pagal taršos leidimą. Tuo atveju, jeigu buvo nesilaikyta taršos leidime nurodytų sąlygų, tai atsakomybėn turėtų būti traukiami už atitinkamą įrenginį atsakingi asmenys. Pareiškėjas nedirba Nuotekų valykloje, taršos leidimo nėra matęs. Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 268 straipsnį, nors yra visiškai neaišku, kokius reikalavimus Pareiškėjas pažeidė.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo atveju buvo pažeisti Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 7.2 punktai, taip pat Vandens įstatymo 82 straipsnio 2 dalis. Šiose teisės normose įtvirtinti reikalavimai, kurių laikymąsi turi užtikrinti atsakingas asmuo – Pareiškėjas, t. y. kad nuotekų tinklai būtų tinkamos būklės. Institucija atsiliepime nenorėjo remtis prielaidomis. Institucija tuo metu prie šulinių, kurie nebuvo patikrinti, su aparatu nestovėjo ir pajudėjimo nestebėjo. Buvo kamštis ir, kaip vėliau paaiškėjo, šulinių patikrinimo darbas nebuvo tinkamai atliktas, priešingų duomenų byloje nėra, šią aplinkybę taip pat patvirtina tai, jog tinklas buvo užsikimšęs, nuotekos išsiliejo į aplinką. Argumentas, kad Pareiškėjas nėra atsakingas už taršos leidimo sąlygų laikymąsi, nėra tinkamas. Pareiškėjas privalo užtikrinti tinklo sandarumą. Tinklas buvo nesandarus, todėl nuotekos pateko į aplinką ne toje vietoje, kartu pažeidžiant taršos leidimo sąlygas. Nuotekų šuliniai turi būti tikrinami kas 5 metus, tačiau šiuo atveju nebuvo apžiūrėti 7 metus. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad neužtikrino šulinio sandarumo. Nuotekos išbėgo iš šulinio, o tai reiškia, jog tinklas buvo nesandarus. Pareiškėjas nėra kaltinamas tuo, kad sugadino tinklą. Jei Pareiškėjas būtų patikrinęs tinklą, nebūtų leista susidaryti kamščiui, būtų užtikrintas tinklo sandarumas. Pareiškėjas nekaltinamas atlikęs tyčinius veiksmus, tai buvo neatsargumas. Įvykus avarijai, išsiliejo nuotekos, taigi, buvo nuotekų išleidimas. Jis pats nebuvo toje vietoje, kur įvyko išsiliejimas. Iš nuotraukų matyti, kad buvo nesandarus nuotekų šulinio dangtis. Negali atsakyti, kuri šulinio vieta buvo nesandari. Jeigu nuotekos išbėgo, vadinasi, buvo nesandarus nuotekų tinklas. Avarija buvo likviduota, tinklas išplautas, atlikta priežiūra. Jei susidaro kamštis, pakyla nuotekų lygis ir bėga per viršų.

Pareiškėjo R. I. atstovo advokato Justo Čoboto skundas tenkinamas

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį ir 268 straipsnio 5 dalį.

ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas.

ANK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą.

ANK 246 straipsnio 1 dalies bei 268 straipsnio 5 dalies dispozicijose įtvirtintos teisės normos yra blanketinės, todėl aiškinantis jose įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėčių požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamus teisinius santykius, nuostatomis. Skundžiamame Nutarime nurodyta, jog Pareiškėjas pažeidė Vandens įstatymo 18 straipsnio 3 dalį bei Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 7.2 punktus.

Vandens įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad yra draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į požeminius vandens telkinius, žemės gelmių ertmes, karstines smegduobes, melioracijos požeminio drenažo sistemas; nuotekos gali būti išleidžiamos į gruntą aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Nuotekų tvarkymo reglamento (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) 6 punkte nurodyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose; o 7.2 punkte nurodyta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti bendrąjį reikalavimą – turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.

Skundžiamame Nutarime aprašant administracinio nusižengimo padarymo vietą, datą, laiką ir esmę nurodyta, kad R. I., būdamas (duomenys neskelbtini) Nuotekų tinklų skyriaus inžinierius, atsakingas už buitinių nuotekų surinkimo sistemos eksploatavimą, 2022 m. sausio 3 d. nuo 13.33 val. iki 14.45 val. neužtikrino (duomenys neskelbtini), esančios buitinių nuotekų surinkimo sistemos sandarumo, taip pat neužtikrino, kad iš buitinių nuotekų šulinio, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų tinklų sistemai, esančiai (duomenys neskelbtini), į aplinką ir (duomenys neskelbtini) upę nepatektų nevalytos buitinės nuotekos.

Analogiškai kaltinimas Pareiškėjui buvo suformuluotas ir Institucijos 2022 m. balandžio 7 d. administracinio nusižengimo protokole (b. l. 34–35).

Dėl Pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį

ANK 246 straipsnyje įtvirtina administracinė atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis. ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais. Skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiais konkrečiais ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytais alternatyviais veiksmais buvo padarytas Pareiškėjui inkriminuotas administracinis nusižengimas. Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodė, kad Pareiškėjas padarė ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes išleido nuotekas į aplinką, pažeisdamas kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, o būtent (duomenys neskelbtini) išduoto taršos leidimo Nr. VR-4.7-V-02-01/TL-V.7-120/2020 specialiojoje dalyje „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ įtvirtintą veiklos sąlygą – nuotekų išleidimo vietą, t. y. per nesandarų nuotekų tinklą išleido nevalytas nuotekas kitoje nei taršos leidime nustatytoje vietoje. Kaip jau buvo minėta, ANK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, šiuo konkrečiu atveju Institucijos Nutarime nukreipianti į Vandens įstatymo 18 straipsnio 3 dalį („draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į požeminius vandens telkinius, žemės gelmių ertmes, karstines smegduobes, melioracijos požeminio drenažo sistemas; nuotekos gali būti išleidžiamos į gruntą aplinkos ministro nustatyta tvarka“) ir Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą („prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose“). Nutarime kaip faktinis šio Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrindas nurodyta tai, jog Pareiškėjas neužtikrino, kad iš buitinių nuotekų šulinio, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų tinklų sistemai, esančiai (duomenys neskelbtini), į aplinką ir (duomenys neskelbtini) upę nepatektų nevalytos buitinės nuotekos.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad Institucijai nesuteikta teisė taisyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu padarytas klaidas, taip pat tikslinti/papildyti protokolą ar Nutarimą teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes tokiu būdu pažeidžiama administracinė atsakomybėn traukiamo/patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą. Antra, teismas nustatė, kad Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu (teisinis Nutarimo pagrindas) pripažintas kaltu būtent dėl to, kad išleido nuotekas į aplinką. Tačiau Nutarime niekaip nepagrįsta, kodėl Pareiškėjas, kuris, kaip yra nurodyta Nutarime, yra (duomenys neskelbtini) Nuotekų tinklų skyriaus inžinierius ir yra atsakingas už buitinių atliekų surinkimo sistemos eksploatavimą, yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) nuotekų išleidimą. Juo labiau, kad tiek Institucijos atstovas, tiek Pareiškėjas teismo posėdžio metu sutiko/patvirtino, kad Pareiškėjo darbo funkcijos niekaip nėra susijusios su nuotekų tvarkymu ir išleidimu. Tai reiškia, kad skundžiamame Nutarime niekaip nėra pagrįsta, kad Pareiškėjas yra tinkamas ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas. Trečia, teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuotekos į aplinką pateko dėl kilusios avarijos. Nutarimu Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog jis neužtikrino, kad iš buitinių nuotekų šulinio į aplinką ir (duomenys neskelbtini) upę nepatektų nevalytos buitinės nuotekos (faktinis Nutarimo pagrindas). Tuo tarpu skundžiamo Nutarimo teisinis pagrindas formuluojamas kaip nuotekų išleidimas į aplinką. Teismo įsitikinimu, nuotekų patekimas į aplinką/neužtikrinimas, kad nuotekos nepatektų į aplinką dėl kilusios avarijos nėra tapatu nuotekų išleidimui į aplinką. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje 26 dalyje nuotekų išleidimas į aplinką yra nurodytas kaip vienas iš nuotekų tvarkymo būdų/etapų, kuris vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuotekoms dėl kilusios avarijos patekus į aplinką, šios nebuvo tokiu būdu tvarkomos. Tokios aplinkybės nenurodė ir Institucijos atsakovas, kuris teismo posėdžio metu tiesiog paaiškino, kad jeigu nuotekos pateko į aplinką, vadinasi, jos buvo išleistos.

Teismas apibendrina, kad Pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju nebuvo nustatyta jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis (subjektas, objektyviosios pusės požymiai), taip pat buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo/patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl Pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį

ANK 268 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimą. ANK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą. Kaip jau buvo minėta, ANK 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, šiuo konkrečiu atveju Institucijos Nutarime nukreipianti į Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktą („nuotekų surinkimo sistema turi atitikti bendrąjį reikalavimą – turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą“). Nutarime kaip faktinis šio Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrindas nurodyta tai, jog Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) Nuotekų tinklų skyriaus inžinierius, atsakingas už buitinių nuotekų surinkimo sistemos eksploatavimą, 2022 m. sausio 3 d. nuo 13.33 val. iki 14.45 val. neužtikrino (duomenys neskelbtini), esančios buitinių nuotekų surinkimo sistemos sandarumo.

Visų pirma, teismas pažymi, kad ANK 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl šio nusižengimo padarymas yra galimas tik tyčia. Tuo tarpu skundžiamame Nutarime nurodyta ir Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Pareiškėjas veikė neatsargiai. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat nenustatė, kad Pareiškėjas tyčia būtų neužtikrinęs nuotekų tvarkymo įrenginių sandarumo. Antra, kaip jau buvo nurodyta, ANK 268 straipsnio 5 dalis šiuo atveju nukreipia į Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktą, kuriame vėlgi kalbama apie tai, kad turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis nuotekų surinkimo sistemos sandarumas. Tačiau Institucijos atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokių nagrinėjamu atveju sandarumo reikalavimų neatitiko (duomenys neskelbtini), esanti buitinių nuotekų surinkimo sistema. O tai savo ruožtu reiškia, kad tokiu būdu pažeidžiama administracinė atsakomybėn traukiamo/patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini), esanti buitinių nuotekų surinkimo sistema yra nesandari. Priešingai, tiek Pareiškėjas, tiek Institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad avarija tinkle kilo dėl užsikimšimo, po avarijos tinklas buvo tiesiog praplautas, jokių tinklo tvarkymo, remonto darbų nereikėjo.

Teismas apibendrina, kad Pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį, nes šiuo atveju nebuvo nustatyta jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis (subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymiai), taip pat buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo/patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl administracinio nusižengimo bylos baigties

Teismui šiame procesiniame sprendime pripažinus, kad Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį ir 268 straipsnio 5 dalį, nes nebuvo nustatyta jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtis, Pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas Institucijos Nutarimas panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti Pareiškėjui iš Institucijos 190,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje, pateikė šių išlaidų patyrimą patvirtinančią pažymą (b. l. 139–140).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra akivaizdžiai mažesnis už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 9 ir 12.1 punktuose (pagal šiose teisės normose nurodytas taisykles apskaičiuotą) rekomenduojamą maksimalų administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydį, todėl yra priteistinos Pareiškėjui iš Institucijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. I. atstovo advokato Justo Čoboto skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2621-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti R. I. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 190,58 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 58 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.