Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-10 · Administracinė byla Nr. AS-858-744-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-10
Bylos Nr.
AS-858-744-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos
Administracinė byla Nr. AS858–744/2010Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. K. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir TM) 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 9P-13 „Dėl Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. K. įgaliojimų pasibaigimo“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Įsakymo galiojimą iki sprendimo ar nutarties priėmimo byloje. Pareiškėja prašymą dėl Įsakymo galiojimo sustabdymo grindė tuo, kad, nesustabdžius Įsakymo galiojimo, būtų nutraukta pareiškėjos veikla. Visi pareiškėjos notaro biure saugomi dokumentai ir bylos būtų perduoti kitam notarui. Vykstant šiam procesui notarinės paslaugos būtų teikiamos neefektyviai. Nukentėtų notaro biure dirbančių asmenų interesai. Teismui priėmus pareiškėjai palankų galutinį sprendimą būtų sunku vėl rasti darbuotojus, pradėti veiklą iš naujo. Pareiškėja prarastų dalį klientų, būtų iš esmės neįmanoma apskaičiuoti patirtą turtinę žalą. Notarų skaičius teritorijoje yra reguliuojamas, todėl yra reali tikimybė, kad, nesustabdžius Įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, į notaro vietą, atsilaisvinusią dėl pareiškėjos atleidimo, bus paskirtas naujas notaras. Tai galėtų apsunkinti pareiškėjos galimybes grįžti dirbti notare, jei Įsakymas būtų panaikintas. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS39-120/2008.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi (b. l. 8–9) priėmė pareiškėjos skundą, tačiau atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodė, kad prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ar faktai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja Įsakymu atleista iš notaro pareigų Notariato įstatymo 23 straipsnio 8 dalies pagrindu, t. y. notarui sulaukus 65 metų amžiaus. Pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II.

Pareiškėja J. K. atskiruoju skundu (b. l. 13–14) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kuria atsisakoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą. Pareiškėja, be argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, kad nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ginčas neturėtų būti sprendžiamas iš esmės. Pareiškėja savo skunde nurodė argumentus, kodėl šiuo metu galiojanti tvarka, pagal kurią notaro įgaliojimai baigiasi, jam sulaukus 65 metų amžiaus, neužtikrina asmenų lygybės prieš įstatymą, teisinės valstybės principo. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (administracinė byla Nr. AS39-120/2008).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 21–22) su atskiruoju skundu nesutinka. Atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. AS663-183/2006, Nr. AS756-528/2007 ir kt.). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos skundas nėra grindžiamas įtikinamu teisiniu pagrindu, atsakovas, priimdamas Įsakymą, veikė savo įgaliojimų ribose. Teismui panaikinus Įsakymą, pareiškėja turės būti grąžinta į notarės pareigas ir galės ginti savo pažeistas teises, pareikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad pareiškėja byloje neginčija teisingumo ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1R-216, kuriuo pareiškėja turėjo perduoti Lietuvos notarų rūmų archyvui profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvą, perduoti nebaigtas paveldėjimo bylas kitam notarui, perduoti Teisingumo ministerijai nebaigtų paveldėjimo bylų perdavimo ir priėmimo aktą, notaro antspaudo sunaikinimo pažymą ir grąžinti notaro pažymėjimą. Šis įsakymas šiuo metu yra iš esmės įvykdytas. Todėl, jeigu byloje bus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės vykdymas būtų žymiai apsunkintas, o reikalavimo užtikrinimo priemonė netektų prasmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 9P-13 „Dėl Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. K. įgaliojimų pasibaigimo“ galiojimo sustabdymas – taikymas. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas pareiškėjos skundo reikalavimų, susijusių su Įsakymo naikinimu pagrįstumo klausimas, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šioje byloje analizuojama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte taikymas, t. y. Įsakymo galiojimo laikinas sustabdymas, taikymas būtų pagrįstas. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose) bei ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį (vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas būtų pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagrindinis klausimas, į kurį būtina atsakyti šioje byloje yra tai, ar, atsižvelgiant į reikalavimų užtikrinimo priemonių prašančio asmens argumentus, notaro įgaliojimų nutraukimo sustabdymas iki tada, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, būtų pagrįstas. Toks klausimas buvo nagrinėjamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS39-120/2008. Minėtoje nutartyje pažymima, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėjos neatlikti notariniai veiksmai ir dokumentai būtų perduoti kitam notarui; be to, darbo sutarčių, sudarytų su pareiškėjos biure dirbančiais asmenimis, vykdymas iš esmės taptų neįmanomas (šiuo atveju nėra svarbu, kiek asmenų dirba biure ir kokia yra jų kvalifikacija); todėl, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, tuo atveju, jei teismo sprendimu pareiškėjos skundas būtų patenkintas ir skundžiamas įsakymas būtų panaikintas, pareiškėja turėtų iš esmės iš naujo pradėti savo veiklą ir iš naujo organizuoti biuro darbą; taip pat pažymėtina, kad notarų skaičius atitinkamoje veiklos teritorijoje yra reguliuojamas (Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalis); todėl yra tikimybė, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo į notaro vietą, atsilaisvinusią dėl pareiškėjos atleidimo, įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas naujas notaras; tai galėtų apsunkinti pareiškėjos grįžimą dirbti notare, jei skundžiamas įsakymas būtų panaikintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės remiamasi tais pačiais argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. AS39-120/2008 konstatuota aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus ar dėl kokių nors kitų priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju, laikinai sustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimą, viešiesiems interesams galėtų būti padaryta kokia nors žala. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodo, kad 2009 m. birželio 8 d. ji buvo atestuota Notarų atestacinės komisijos, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus ar dėl kokių nors kitų priežasčių. Todėl manytina, kad šis aspektas (buvimas ar nebuvimas abejonių dėl notaro realaus tinkamumo eiti pareigas, t. y. viešojo intereso buvimas ar nebuvimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo) tokio pobūdžio bylose yra vienas iš esminių kriterijų, sprendžiant dėl tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės (susijusios su notaro įgaliojimų stabdymu). Šį argumentą tik patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1606/2008, kurioje notaro prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nebuvo tenkintas motyvuojant iš esmės tuo, kad notaro įgaliojimų nutraukimas (kuris ginčijamas byloje, nagrinėjamoje iš esmės) buvo susijęs su nepatenkinamais notaro atestacijos rezultatais.

Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje yra aiškių ir pagrįstų įrodymų, rodančių, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, viešasis interesas nebūtų pažeistas, o teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėja byloje neginčija teisingumo ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1R-216, kuriuo pareiškėja turėjo perduoti Lietuvos notarų rūmų archyvui profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvą, perduoti nebaigtas paveldėjimo bylas kitam notarui, perduoti Teisingumo ministerijai nebaigtų paveldėjimo bylų perdavimo ir priėmimo aktą, notaro antspaudo sunaikinimo pažymą ir grąžinti notaro pažymėjimą yra vertintini byloje sistemiškai su kitais byloje pateiktais argumentais. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė 2010 m. lapkričio 2 d. paveldėjimo bylų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1 (b. l. 24–28), pagal kurį pareiškėja perdavė Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarui J. P. nebaigtas paveldėjimo bylas, taip pat pateikta 2010 m. lapkričio 8 d. pažyma apie antspaudų su Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbu sunaikinimą Nr. 4 (b. l. 29), pagal kurią patvirtinama, kad yra sunaikintas pareiškėjos notaro antspaudas. Pareiškėja nagrinėjamu atveju pasirašė atsakovo pateiktus dokumentus (b. l. 28–29), byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie jos pastangas, siekiant neįgyvendinti su jos nuomone nepagrįsto Įsakymo vykdymu susijusius sprendimus (veiksmus). Iš nurodytų byloje esančių duomenų matyti, kad, nors pareiškėja prašo reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. stabdyti Įsakymo galiojimą, motyvuodama kilsiančiais sunkumais, priėmus pareiškėjai palankų sprendimą byloje, nagrinėjamoje iš esmės, tačiau pati savo veiksmais vykdo su Įsakymu susijusias procedūras. Todėl, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, susijusius su Įsakymo faktiniu vykdymu, teigtina, kad galima žala viešajam interesui pareiškėjos nėra įrodyta, taip pat nėra įrodyta ir tai, kad teismo sprendimo vykdymas byloje pasunkėtų ar taptų neįmanomas, priėmus pareiškėjai palankų sprendimą byloje, nagrinėjamoje iš esmės.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paliktina nepakeista, pakeičiant reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo motyvus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas