Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams E. S. ir M. S., trečiasis asmuo J. S., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuo tėvo atskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ieškiniu prašo:

Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.Atskirti nepilnametę E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)Nustatyti E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su globėja J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., iki teismo sprendimo dėl E. S. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.Priteisti iš E. S. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 200 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki E. S. pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.Priteisti iš M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 150 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki E. S. pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.Paskirti J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl E. S. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad dėl motina nesistengė pakeisti savo gyvenimo būdo ir elgesio, problemos yra pastovios ir nuolatinio pobūdžio, todėl nėra galimybės grąžinti jai dukros.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametė E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-21 įsakymu Nr. V1E-1426 nepilnametei E. S. nustatyta laikina globa, nepilnametės globėja paskirta jos senelė J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., ir tuo pačiu adresu nustatyta jos gyvenamoji vieta.

Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės: kad į LSMUL Kauno klinikas 2017-03-19, 22.25 val. atvežta pacientė E. B. (t.y. atsakovė E. S.), apsinuodijusi vaistais ir alkoholiu, kuri 2017-03-20 po Cezario pjūvio operacijos pagimdė moteriškos lyties naujagimę. Gimdyvė socialinei darbuotojai teigė, jog ji vartojo alkoholį, o susipykusi su vyru, išgėrė mamos vartojamų vaistų. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-13 įsakymu Nr. V1E-403 “Dėl E. S. ir M. S. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ E ir M. S. šeima nuo 2017-04-13 buvo įrašyta į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku. 2017-07-18 Vaiko paėmimo ir jo apgyvendinimo akte užfiksuota, jog E. S. rasta netvarkingoje, šiukšlinoje aplinkoje, namuose visi buvę asmenys neblaivūs, motinai nustatytas 1,65 promilių girtumas, dėl šios priežasties mergaitė paimta iš tėvų ir laikinai apgyvendinta VšĮ Kaišiadorių ligoninėje. Kaišiadorių r. PK informavo, kad 2017-08-01 policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie neblaivią moterį su kūdikiu, atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad E. S. girtauja, jai nustatytas 2,09 promilių girtumas. Pareigūnai tuomet mergaitę perdavė močiutei V. B.. 2017-08-20 S šeimoje kilus konfliktui, buvo iškviesti policijos pareigūnai. E. S. nustatytas 2,22 promilių girtumas. Iš 2017-08-20 Vaiko paėmimo ir jo apgyvendinimo akto matyti, kad E. S. buvo apgyvendinta VšĮ Kaišiadorių ligoninėje, vėliau nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 E. S. ir jos dukrai E buvo teikta Intensyvi krizių įveikimo paslauga VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose. 2017-09-22 E. S. su dukrele girtavo (duomenys neskelbtini). Atvykus skyriaus specialistams, buvo rasta daug neblaivių asmenų. E. S. nustatytas 1,69 promilės girtumas. Iš 2017-09-22 Vaiko paėmimo ir jo apgyvendinimo akto matyti, jog E. S. buvo apgyvendinta VŠĮ Kaišiadorių ligoninėje. 2017-11-03 Vaiko paėmimo ir jo apgyvendinimo aktu E. S. vėl buvo paimta iš šeimos. Akte taip pat užfiksuota, jog E. S., apsilankius Skyriaus specialistams, buvo emociškai nestabili, bandė slėptis, mėtė daiktus, matėsi pjūviai ant moters rankų (prieš keletą dienų bandė žudytis). E. S. buvo paguldyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare. Motinai sugrįžus iš ligoninės, 2017-11-07 E buvo grąžinta motinai E. S.. 2017-11-20 Vaiko paėmimo ir jo apgyvendinimo akte užfiksuota, jog 2017-11-18 naktį policijos pareigūnai pranešė skyriui, kad E. S. su dukrele girtauja (duomenys neskelbtini)., pas savo draugą. Nuvykus nurodytu adresu, E seneliai J ir G. S. jau buvo pasiėmę anūkę ir automobilyje laukė pareigūnų. E. S. buvo visiškai girta, miegojo, jos prižadinti nepavyko. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-12-20 Pakartotinio šeimos aplankymo akte nurodyta, jog į skyrių atvykęs E. S. senelis G. S. pranešė, jog jo marti paliko mažametę dukrą ir nesugrįžta pas vaiką. Pasak jo, marti gruodžio 19-20 d. buvo pasimatyme su vyru Pravieniškių pataisos namuose. Parvykusi nuėjo namo ir nesugrįžta pas dukrą, neatsiliepia į skambučius. E. S. rasta girtaujanti ir atsisakė vykti pas dukrą. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijos 2018-03-01 surašytame E. S. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 12 nurodoma, kad E. S. gyvena nuomojamame vieno kambario, 20 kv.m. ploto bute be patogumų. Buitinė aplinka netvarkinga, nešvari. Kambaryje rūkoma, vartojamas alkoholis, bute dažnai lankosi pašaliniai asmenys. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad E. S. ne kartą bausta administracine tvarka, dauguma jos padarytų administracinių nusižengimų yra jai esant neblaiviai.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Teismas, išklausęs ieškovės atstovės, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė E. S. yra nusišalinusi nuo savo mažametės dukters priežiūros ir auklėjimo, nesirūpina jos materialine ir dvasine gerove, sveikatos būkle, neteikia jai išlaikymo, motinos teisių ir pareigų dukters atžvilgiu neįgyvendina. Socialinių institucijų dėtos pastangos dukrą sugrąžinti motinai, jos gyvenimo būdo nepakeitė. Atsakovė E. S. pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu, nededa jokių realių pastangų, kad išsigydytų šią priklausomybę, neturi, nesudarė ir nesiekia sudaryti sąlygų dukrai gyventi pas ją. Atsakovė neturi nuolatinių pajamų iš darbo santykių, nors objektyvių priežasčių, pagrindžiančių jos nedarbą, E. S. negalėjo nurodyti. 2018-03-01 specialistams lankantis E. S. nuomojamame būste užfiksuota, kad buitinė aplinka netvarkinga ir nešvari, kambaryje rūkoma, vartojamas alkoholis, bute lankosi dažnai pašaliniai asmenys. Pakankamos ir svarbios priežasties, kuri neleistų atsakovei E. S. įgyvendinti savo motinos pareigų, teismas nenustatė. Duomenų, kad atsakovė būtų suinteresuota keisti esamą padėtį ir siektų pati rūpintis savo dukra asmeniškai, nėra, priešingai atsakovės paaiškinimais, ji nėra pasiruošusi auginti dukros ir sutinka, kad dukrele rūpintųsi J. S.. Kadangi atsakovė nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, piktnaudžiauja alkoholiu, neatlieka motinos pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, nesugeba ja tinkamai pasirūpinti, dėl ko mažametė auga atskirti nuo jos ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovei neterminuotą motinos valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovei E. S. neterminuotai apribotina motinos valdžia į dukrą E. S..

Pažymėtina, kad rūpinimasis vaiku, jo auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, tinkamo būsto neturėjimas ir panašiai.

Apribojus atsakovės motinos valdžią neterminuotai, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jos atskiro sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Tačiau atsakovei išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų jo interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo

Lietuvos Respublikos CK numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemone, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. S. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjo 2017-09-21) yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo šešeriems metams bausmė. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas M. S. šiuo metu dėl objektyvių priežasčių, t. y. kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, negyvena kartu su dukra ir negali tinkamai ja pasirūpinti. Tačiau būtina pastebėti, jog dar iki bausmės atlikimo, t. y. 2017 m. vasaros pabaigoje socialiniai darbuotojai nustatė, kad M. S. su šeima negyvena ir vaiku nesirūpina. Šeimos atvejo peržiūros metu su juo buvo susitarta, kad M. S. lankys psichologo konsultacijas, registruosis darbo biržoje, negirtaus. Tačiau atsakovas susitarimų nevykdė ir toliau buvo fiksuojami girtavimo, vaiko nepriežiūros atvejai. Teismo posėdyje atsakovas išreiškė norą rūpintis dukrele bei teikti jai materialinį išlaikymą - pažadėjo pataisos namuose įsidarbinti. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, dukrelę norėtų susigrąžinti. Kiek realūs atsakovo pažadai ir noras keistis, yra sudėtinga spręsti, kadangi jis šiuo metu yra bausmės atlikimo vietoje, todėl sunku vertinti jo teiginių realumą ir galimybę juos įgyvendinti. Be to, pastebėtina, jog ir ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog negalima vertinti, ar atsakovas pasikeitė, kadangi socialinis darbas dėl bausmės atlikimo su juo nedirbamas, todėl nežino, ar jis geba rūpintis vaiku. Vertinant M. S. asmenybę, taip pat pastebėtina, jog jis ne kartą baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą.

Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti E. S. nuo tėvo M. S.. Atskirtam nuo tėvo vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tačiau atskyrus vaiką nuo tėvo, šis netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvas gali naudotis.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu turi skirti vaikui globą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-21 įsakymu Nr. V1E-1426 „Dėl E. S. laikinosios globos nustatymo“ E. S. nustatyta laikinoji globa, mergaitės globėja paskirta J. S.. Byloje nėra duomenų, kad vaiku pageidautų rūpintis vaiko artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys (CK 3.261 straipsnis). J. S. sutinka ir toliau globoti mergaitę. Todėl E. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėja J. S. – (duomenys neskelbtini). (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Globėjai išaiškintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 504 straipsnio 4 dalis), kad globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai). Globėjui išaiškintina įstatymų numatyta atsakomybė pagal CK 3.273 straipsnį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 400 eurų. Ieškovės nurodyta suma (po 200 Eur iš motinos ir po 150 Eur iš tėvo, mokama kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis), reikalinga vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir dabartinius pragyvenimo kaštus, yra reali, protinga ir socialiai priimtina, nėra aiškiai per didelė. Atsakovai E. S. ir M. S. teismo posėdžio metu sutiko, kad iš jų būtų priteistas išlaikymas dukrai tokio dydžio kokio prašo ieškovas. Atsakovai jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė ieškovo nurodyto būtinumo – vaiko išlaikymui būtina po 350 Eur suma per mėnesį. Ši suma kiek mažesnė nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas orientacinis kriterijus, todėl ji laikytina realia ir būtina vaiko maistui, aprangai, lavinimui, tinkamos aplinkos sukūrimui, ugdymui, mokymui, sveikatos priežiūrai. Akivaizdu, kad vaikui augant, jo poreikiai auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Pažymėtina, kad atsakovai, būdami darbingi, turėtų stengtis susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas iš darbinės veiklos ir tokiu būdu mokėti visą priteistą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad atsakovai privalo ir gali dukrai E. S. teikti išlaikymą. Todėl iš abiejų atsakovų priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iš motinos ir po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iš tėvo dukrai E. S. nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2018-03-30 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai).

Išieškomų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina vaiko globėja J. S. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo lėšų tvarkytojo skyrimo vykdytinas skubiai (CPK 282, 496 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-08-02 patikslinta pažyma Nr. NTP-7-4600 (b. l. 28), kurioje nurodyta, jog tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei E. S. patyrė 227,61 Eur išlaidų bei tos pačios tarnybos 2018-09-07 pažyma Nr. NTP-7-5190 (b. l. 33), kurioje nurodyta, jog tarnyba patyrė 212,49 Eur išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. S. ir minėtas išlaidas prašo priteisti. Be to, byloje valstybė patyrė 12,45 euro išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškinį tenkinus pilnai, minėtos išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, kadangi nagrinėjamu atveju abu atsakovai yra 100 procentų atleisti nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei (b. l. 9, 10). Nagrinėjamu atveju visos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atskirti nepilnametę E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su globėja J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., iki teismo sprendimo dėl E. S. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl E. S. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintini.

Iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.