Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Driuko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-122-45/2005, kuria patenkintas pareiškėjo D. Š. ieškinio pareiškimas dėl atsakovo UAB ,,Stramina“ veiklos tyrimo. Tretieji asmenys – T. P. ir UAB „Kaminera“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl atsakovo UAB ,,Stramina“ veiklos tyrimo. Nurodė, kad jis yra UAB ,,Stramina“ 36 procentų akcijų savininkas. UAB ,,Stramina“ direktorius T. P. 2003 metais įkūrė kitą įmonę - UAB ,,Straminos prekyba“. T. P. , būdamas kitos įmonės - UAB ,,Straminos prekyba“ 50 proc. akcijų savininkas, davė sutikimą tai kitai įmonei savo pavadinime naudoti simbolinį žodį ,,Stramina“, nors toji nėra dukterinė UAB „Stramina“ įmonė. Abi bendrovės verčiasi ta pačia veikla, dirba tose pačiose patalpose. Sudaromas vaizdas, kad T. P. yra abiejų įmonių vadovas. 2003 m. UAB ,,Stramina“ patyrė nepamatuotai dideles veiklos sąnaudas, kas leidžia daryti išvadą, kad UAB ,,Stramina“ prisiėmė kitos įmonės - UAB ,,Straminos prekyba“ veiklos sąnaudas. Be to, vienas pagrindinių UAB ,,Stramina“ klientų tapo UAB ,,Straminos prekyba“ klientu, o UAB ,,Stramina“ darbuotojai buvo pervesti dirbti į UAB ,,Straminos prekyba“. Nurodytos aplinkybės leido pareiškėjui D. Š. suabejoti bendrovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus veiklos tinkamumu, veikimu bendrovės ir jos akcininkų interesais ir paskatino 2004 m. birželio 25 d. raštu kreiptis į UAB „Stramina“ su reikalavimu pašalinti pažeidimus arba suteikti išsamią, dokumentais pagrįstą informaciją, paneigiančią pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Nesutikdamas su UAB „Stramina“ direktoriaus atsakyme į kreipimąsi išdėstytais argumentais dėl veiklos trūkumų nebuvimo pareiškėjas kreipėsi į teismą, manydamas, kad yra pagrindas prašyti pradėti UAB „Stramina“ veiklos tyrimą.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo D. Š. prašymą dėl atsakovo UAB „Stramina“ veiklos tyrimo patenkino. Teismas nustatė šalims – D. Š. ir UAB „Stramina“ terminą susitarti dėl konkrečių ekspertų, kurie atliks bendrovės veiklos tyrimą. Teismo nutartyje nurodoma, kad ieškovas (pareiškėjas) D. Š. yra UAB ,,Stramina“ 36 procentų akcijų savininkas. UAB ,,Stramina“ direktorius T. P. , iki 2005 m. balandžio 15 d. vadovavęs šiai bendrovei, buvo UAB ,,Stramina“ 15 procentų akcijų ir UAB ,,Straminos prekyba“ 50 procentų akcijų savininkas. UAB ,,Stramina“ direktoriaus T. P. raštas akcininkui D. Š. patvirtina, kad 2003 m. rugpjūčio mėn. buvo duotas sutikimas kitai steigiamai įmonei UAB „Straminos prekyba“ savo pavadinime naudoti simbolinį ,,Stramina“ vardą. Byloje nėra duomenų, ar UAB ,,Stramina“ akcininkai svarstė ir priėmė sprendimą dėl leidimo naudoti žodį ,,Stramina“ kitos įmonės pavadinime. Ieškovo atstovė nurodė, kad internetiniai duomenys iki 2004 m. sausio 24 d. skelbė, jog T. P. buvo ir UAB ,,Stramina“, ir UAB ,,Straminos prekyba“ vadovas. Buvo formuojamas įvaizdis, jog iš tikrųjų T. P. yra dviejų įmonių vadovas, tuo siekiant, kad UAB ,,Stramina“ dalis verslo partnerių pereitų į UAB ,,Straminos prekyba“. Liudytojas S. S. patvirtino, kad įkūrus UAB ,,Straminos prekyba“ prasidėjo akivaizdus UAB ,,Stramina“ žlugdymas, jam buvo liepta perrašyti UAB ,,Stramina“ sudarytus kontraktus UAB ,,Straminos prekyba“ vardu. Viename kabinete buvo dirbama abiejų įmonių vardu, dalis darbuotojų pervesti dirbti į UAB ,,Straminos prekyba“. Teismas nurodė, kad iš ištirtų aplinkybių nėra akivaizdu, ar UAB „Stramina“ veikla buvo tinkama, todėl nustatė, jog yra pagrindas atlikti šio juridinio asmens veiklos tyrimą.

Atskiruoju skundu tretysis asmuo T. P. skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir pareiškėjo D. Š. prašymą atmesti. Nurodo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu jis dar nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, o tai lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Ieškovas savo prašymo pagrindu laikė tik T. P. veiksmų teisėtumo klausimus, todėl asmeniu, kurio veiklą prašoma ištirti, turėjo būti nurodyta ne UAB ,,Stramina“, o T. P. . Pasak apelianto, ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl jo pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliantas pažymi, kad D. Š. faktiškai buvo žinoma, kodėl ,,Stramina“ vardas buvo panaudotas kitos įmonės pavadinime. Šioje byloje D. Š. nepagrįstai ir nesąžiningai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes tikrasis jo tikslas yra pašalinti potencialius konkurentus ieškovo įmonėms, užsiimančioms tokiu pat verslu. Apelianto teigimu, UAB ,,Stramina“ akcininkai nėra priėmę sprendimo, numatančio, jog dėl leidimo panaudoti ,,Stramina“ vardą būtų reikalingas akcininkų sutikimas.

Apeliantas nurodo, kad jis UAB ,,Straminos prekyba“ akcijų neturi ir jos vadovu buvo paskirtas tik bendrovės steigimo metu, šios įmonės direktoriumi niekada nedirbo, juo buvo tik kelias dienas, kol akcininkai išsirinko kitą vadovą. Aplinkybę, kad UAB ,,Straminos prekyba“ vadovu yra kitas asmuo, patvirtina byloje esantys VĮ ,,Registrų centras“ pateikti dokumentai.

Taip pat apeliantas teigia, kad liudytojas S. S. dirba įmonėje UAB ,,BA Prekyba“, kurios akcininku ir valdybos nariu bei darbuotoju yra D. Š., todėl šis liudytojas yra priklausomas nuo ieškovo. Duomenų apie tai, kad buvo perrašinėjamos UAB ,,Stramina“ atliktos ūkinės operacijos UAB ,,Straminos prekyba“ vardu, byloje nėra. Atsakovo UAB „Stramina“ pateikti įrodymai patvirtina, kad netinkamai įformintas UAB ,,Stramina“ apskaitos dokumentas buvo anuliuotas ne dėl to, kad ūkinės operacijos perrašytos kaip UAB ,,Straminos prekyba“ atliktos ūkinės operacijos. Ta aplinkybė, kad abi įmonės veikia viename pastate, bet ne tose pačiose patalpose, apelianto nuomone, nėra neteisėta veikla ir tuo žala UAB „Stramina“ negali būti padaryta.

Trečiojo asmens byloje UAB „Kaminera“ atstovė pateikė rašytinį prisidėjimą prie T.P. atskirojo skundo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo D. Š. atstovė prašo trečiojo asmens T. P. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas siekia ne UAB „Stramina“ direktoriaus T. P. veiksmų, o šios įmonės valdymo veiklos ištyrimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovu byloje turėjo būti patrauktas T. P. . Be to, atskirajame skunde nenurodoma, ko siekė UAB ,,Stramina“, leisdama naudoti kitai bendrovei savo pavadinimą. Įsteigus naują bendrovę – UAB „Straminos prekyba“ ir leidus jai naudoti UAB „Stramina“ pavadinimą, T. P. buvo šių abiejų bendrovių vadovas, o tai įrodo, kad jis, kaip UAB „Stramina“ valdymo organas, nebuvo lojalus pastarosios bendrovės atžvilgiu.

Atskirasis skundas atmestinas. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas pradėti UAB „Stramina“ veiklos tyrimą, priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Privatieji juridiniai asmenys steigiami privatiems interesams tenkinti, dažniausiai siekiant iš šių asmenų veiklos gauti ekonominę naudą – pelną. Juridinio asmens dalyviai savo kapitalą patiki juridiniam asmeniui ir per jį siekia savo tikslų įgyvendinimo. Juridinio asmens tikslai, veiklos tvarka, valdymas suformuluojami juridinio asmens įstatuose. Tokiu būdu, juridinio asmens dalyvių tikslas tampa juridinio asmens tikslu. Juridinio asmens dalyviai juridinio asmens valdymą patiki juridinio asmens valdymo organams, kurie ir turi siekti juridinio asmens įstatuose nurodytų tikslų. Kadangi juridinis asmuo veikia naudodamas juridinio asmens dalyvių kapitalą, todėl juridinio asmens dalyviai turi teisę žinoti kaip naudojamas, tvarkomas ir valdomas jų kapitalas. Tais atvejais, kai juridinio asmens dalyviams kyla įtarimų dėl juridinio asmens valdymo tinkamumo, juridinio asmens dalyviai turi turėti galimybę patikrinti juridinio asmens valdymo organų veiklos tinkamumą. Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, Civiliniame kodekse reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. CK 2.131 straipsnyje yra išvardyti trys galimi ekspertų tyrimo objektai: juridinio asmens veikla, juridinio asmens valdymo organų veikla, juridinio asmens valdymo organų narių veikla. Asmuo, suinteresuotas juridinio asmens valdymo veiklos ištyrimu, neprivalo nurodyti, ar, jo nuomone, netinkamas juridinio asmens valdymas konkrečiai susijęs su juridinio asmens dalyviu, valdymo organu ar jo narių veikla, tačiau turi konkrečiai nurodyti, kuo tokia netinkama veikla pasireiškia. Netinkama veikla reiškia CK 2.86-2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek pačiam valdymo organui, pažeidimą. Iš UAB Stramina“ įstatų matyti, kad šios bendrovės valdymo veiklą organizuoja ir vykdo vienasmenis valdymo organas – administracijos vadovas (direktorius). Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises ir pareigas bei jas įgyvendina. Juridinio asmens organas yra atsakingas už juridinio asmens valdymą. Viena pagrindinių juridinio asmens valdymo organo pareigų yra juridinio asmens veiklos organizavimas. Juridinio asmens valdymo organas turi užtikrinti, kad juridinio asmens valdymas organizuojant juridinio asmens veiklą būtų sąžiningas ir protingas. Organizuodamas juridinio asmens veiklą, priimdamas su ta veikla susijusius sprendimus, juridinio asmens valdymo organas veikia ne savo, o juridinio asmens vardu, todėl jeigu juridinio asmens dalyvis, manydamas, jog juridinio asmens valdymas yra netinkamas, privalo tik nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškia netinkama veikla, bet neturi pareigos netinkamo valdymo požymių susieti su konkrečiu juridinio asmens organu. Nepriklausomai nuo to, kokio konkrečiai valdymo organo veiksmų išdavoje keliamos abejonės dėl juridinio asmens veiklos, įstatymas numato, kad tos veiklos tinkamumas ar netinkamumas gali būti įvertintas tik tiriant pačio juridinio asmens veiklą, bet ne atskiro jo organo veiksmus. Neabejotina, kad atsakovu bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo visais atvejais turi būti tas juridinis asmuo, kurio veiklą prašoma ištirti. Pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo teismui padavęs asmuo gali atsakovais nurodyti ir kitus asmenis – juridinio asmens vienasmenį valdymo organą (administracijos vadovą) arba atskirus kolegialaus valdymo organo narius, jeigu prašoma ištirti veikla susijusi su konkrečiais valdymo organų arba valdymo organų narių veiksmais. Bet kuriuo atveju tik pareiškėjas (ieškovas) turi apsisprendimo teisę, kokius asmenis nurodyti bendraatsakoviais kartu su juridiniu asmeniu, kurio veiklą prašoma ištirti. Remiantis šiais argumentais atmestinas apelianto teiginys, kad dalyvauti byloje asmeniu (atsakovu), kurio veiklą prašoma ištirti, turėjęs ne juridinis asmuo, t. y. UAB „Stramina“, o jo administracijos vadovas T. P. .

CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad pareiškimas teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali būti paduodamas tuo atveju, jeigu prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį netinkamos veiklos aplinkybėms pašalinti. Pareiškėjo D. Š. 2004 m. birželio 25 d. kreipimesi į atsakovą UAB „Stramina“ (t. 1, b. l. 7-8), taip pat pareiškime teismui pakankamai aiškiai išdėstyti atsakovo vienasmenio valdymo organo veiklos, kuri, pareiškėjo nuomone, yra netinkama, taip pat nesąžiningo pareigų vykdymo konkretūs pasireiškimo požymiai: 1) vienasmenis administracijos vadovo sutikimas leisti naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei UAB „Straminos prekyba“ naudoti atsakovo UAB „Stramina“ pavadinimą; 2) administracijos vadovo buvimas kitos konkuruojančios įmonės UAB „Straminos prekyba“ steigėju, akcininku, jo išrinkimas jos administracijos vadovu be UAB „Stramina“ dalyvių sutikimo; 3) įsteigtos kitos konkuruojančios įmonės UAB „Straminos prekyba“ buvimas tuo pačiu juridiniu adresu ir vertimasis iš esmės ta pačia veikla, koks ir UAB „Straminos“ buveinės adresas bei veiklos pobūdis; 4) prarasti UAB „Stramina“ klientai ir darbuotojai, kurie tapo konkuruojančios UAB „Straminos prekyba“ verslo klientais arba darbuotojais; 5) išaugusios ar ekonomiškai nepagrįstos UAB „Stramina“ veiklos sąnaudos; 6) UAB „Stramina“ prekių pardavimas konkuruojančiai UAB „Straminos prekyba“ su minimaliu antkainiu. Pareiškėjo nuomone tokia veikla arba tokiais administracijos vadovo sprendimais ir veiksmais daroma žala UAB „Stramina“, jos akcininkams. Pareiškėjas yra išdėstęs ir savo motyvus, kuriais grindžiama nuomonė dėl veiklos netinkamumo (administracijos vadovo asmeninių interesų ir naudos siekimas, asmeninių tikslų konfliktas su pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų interesais, kompetencijos viršijimas, veikimas priešingai UAB „Stramina“ ir jos akcininkų interesams, nelojalumas, konfidencialumo nesilaikymas, nesąžiningas siekimas perimti pelningas UAB „Stramina“ veiklos sritis ir kt.). UAB „Stramina“ administracijos vadovo atsakyme į kreipimąsi išdėstyti argumentai nepašalino pareiškėjo D. Š. abejonių UAB „Stramina“ valdymo veiklos tinkamumu, todėl jis galėjo pasinaudoti įstatyme numatyta teise kreiptis į teismą su prašymu atsakovo ir jo valdymo organo veiklos tinkamumą ištirti ir įvertinti teismine tvarka. Sprendžiant iš D. Š. pareiškimo ir kitų bylos dokumentų turinio nėra pagrindo manyti, kad atsakovo veiklos netinkamumą ieškovas sieja ne su atsakovo netinkamu valdymu, jo valdymo organo veikimu ar neveikimu, bet su kitokio pobūdžio priežastimis. Pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002 m., bylų kategorija 21.10). Atsakovo UAB „Stramina“ veiklos tyrimas CK antros knygos X skyriaus normų pagrindu, kai nėra akivaizdus tos veiklos tinkamumas, yra tas teisinis būdas, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pareiškėjo nurodytą nepagrįstą UAB „Stramina“ veiklos sąnaudų padidėjimą, žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą, verslo partnerių ir pelningos veiklos sričių sumažėjimą) lėmė arba sąlygojo būtent tie atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas), kurie susiję su šio juridinio asmens valdymu, o ne kitokio pobūdžio priežastys. CK 2.124 straipsnio prasme juridinio asmens veiklos tyrimo turinys turi apimti juridinio asmens valdymą, juridinio asmens valdymo organo veiksmus organizuojant ir atliekant juridinio asmens veiklą. Tokio tyrimo metu turi būti įvertinta, ar atsakovo valdymo organas veikė sąžiningai ir protingai, kad būtų pasiekti atsakovo įstatuose numatyti veiklos tikslai. CK 2.126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad gali būti CK 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybės. Teismo manymas, jog juridinio asmens veikla gali būti netinkama, nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės, o tik pagrindas pradėti veiklos tyrimą. Ištyrus atsakovo ir jo valdymo organo veiklą ir nustačius, kad ji yra netinkama, teismas turės įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, galės taikyti vieną iš aštuonių priemonių, numatytų CK 2.131 str. 1 dalyje. Veiklos tyrimo metu gali būti nustatyta ir įvertinta kad atsakovo valdymas, jo valdymo organo veikla buvo tinkama, o pareiškėjo argumentai ir motyvai dėl galimo veiklos netinkamumo - neturinčiais objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei atsakovo UAB „Stramina“ atsiliepime į ieškinio pareiškimą dėl veiklos tyrimo, nei trečiojo asmens T. P. atskirajame skunde išdėstyti motyvai nepaneigia pagrindo teisinei prielaidai dėl tikslingumo ištirti, ar atsakovo UAB „Stramina“ valdymas buvo paremtas lojalumo, protingumo ir sąžiningumo principais, veikimu siekiant naudos bendrovei ir jos akcininkų interesams. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl UAB „Stramina“

veiklos tyrimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.