Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-327/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-30
Bylos Nr.
1A-327/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
Nuteistasis
R. S., S. T.
Advokatai
Vytenis Dziegoraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-327/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,nuteistajam R. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL (40500 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. T. (S. T.), tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi ištaisytos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžio rezoliucinėje padarytos klaidos, nurodant, kad:

R. S., pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistam 300 MGL dydžio bauda, nustatyti 39000 dydžio litais baudą.

S. T., pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistam 300 MGL dydžio bauda, nustatyti 39000 dydžio litais baudą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad jis su S. T., veikdamas grupe, iki 2007 m. vasario 28 d., 19.00 val., iš anksto susitarę daryti nusikalstamą veiką – žinomai vogto automobilio „Porsche Cayenne“ gabenimą kontrabandos būdu į Baltarusijos Respubliką, susitarė dėl šio nusikaltimo padarymo aplinkybių – laiko, vietos, būdo, pasiskirstė pareigomis ir nenustatytoje vietoje ant šio vogto automobilio dešinės pusės galinių durelių uždėję pilkos spalvos magnetinio pagrindo ženklą su užrašu „Porsche“, tuo paslėpdami jose mechaniškai prakirstą skylę. Po ko, R. S. 2007 m. vasario 28 d., apie 18 val., susitiko su S. T. prie restorano „Mc.Donald‘s, (duomenys neskelbtini), po to prie viešbučio „P“, (duomenys neskelbtini), esančių netoli Vilniaus geležinkelio stoties. R. S., susitikęs su S. T., sėdėdami pastarojo žmonai V. T. priklausančiame automobilyje „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suderino nusikalstamų veiksmų planą. Tuo metu jo akivaizdoje S. T. suklastojo N. V. (N. V.) vardu išduotą įgaliojimą R. S. valdyti, naudoti ir disponuoti automobilį „Porsche Cayenne“, pasirašydamas jame už N. V. bei Minsko 3 notarų kontoros vedėjo pavaduotoją A. K. Taip pat jie susitarė, kad S. T. važiuos pirmas ir tikrins, ar kelyje nėra policijos bei telefonu apie tai jį informuos. Po to, R. S. 2007 m. vasario 28 d., apie 19.40 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Šumsko pasienio kontrolės punktą, esantį ties valstybės sienos ženklais Nr.1102 ir Nr.1103, kelyje 101 Vilnius-Šumskas, Kalvelių seniūnijos Šumsko kaime, Vilniaus rajone, išvengdamas muitinės kontrolės – ne per muitinės postą, panaudodamas žinomai netikrą Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą BBA Nr. (duomenys neskelbtini) ir suklastotą N. V. įgaliojimą R. S. vardu, S. T. nuo nenustatytos vietos Vilniaus mieste, keliu Vilnius-Šumskas iki sankryžos su Vindžiūnų k., t.y. apie 1,6 km atstumu iki Šumsko PKP, jį lydint automobiliu „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį gabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją (turėtų būti į Baltarusijos Respublikos teritoriją) privalomą pateikti muitinei daiktą – Vokietijoje pavogtą lengvąjį automobilį „Porsche Cayenne“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 171336 Lt, su netikru identifikaciniu automobilio numeriu (VIN) ir buvo sulaikytas.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo dėl jo priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jose yra esminių prieštaravimų ir jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai, tai yra jos pagrįstos abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais, teismas taip pat neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas.

Pagrindinis nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, dėl kurio prašoma nuosprendį laikyti nepagrįstu ir neteisėtu, yra tas, jog apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 199 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai jį nuteisė už žinomai vogto automobilio ,,Porsche Cayenne“ gabenimą kontrabandos būdu. Apeliantas, analizuodamas BK 199 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, mano, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog jis negalėjo būti nuteistas už šio nusikaltimo padarymą. Byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jis žinojo, jog jo vairuojamas automobilis ,,Porsche Cayenne“ yra vogtas, o pastarojo dokumentai suklastoti, ką, norint jį nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, apelianto teigimu, buvo būtina byloje įrodyti. Byloje yra įrodyta (specialisto išvadomis), kad automobilio identifikacinis numeris yra netikras, o ant dešinės pusės galinių durelių uždėtas pilkos spalvos magnetinio pagrindo ženklas su užrašu ,,Porsche“, tuo paslepiant jose mechaniškai prakirstą skylę, tačiau byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis žinojo, o juo labiau kaip nors prisidėjo prie automobilio identifikacinio numerio pakeitimo bei skylės durelėse paslėpimo minėtu magnetinio pagrindo ženklu. Byloje taip nėra užfiksuotų jokių jo su S. T. pokalbių (ar kitų veiksmų), kurie leistų teigti, jog šis jam perdavė suklastotus automobilio dokumentus. Muitinės pareigūnų parodymai apie tai, jog šie 2007 m. vasario 28 d. matė jį su S. T. kartu sėdinčius pastarojo žmonos automobilyje ,,Honda Accord“, apelianto nuomone, dar neįrodo to, jog jo akivaizdoje buvo suklastotas įgaliojimas arba ten jis apie tai buvo informuotas. Tamsiu paros metu, net ir per kelių metrų atstumą, neįmanoma įžvelgti automobilio salone laikomų dokumentų smulkaus teksto, o tuo labiau jį perskaityti. Kitų teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų – VSAT bei Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų A. G., V. P., D. Ž. ir E. Š. parodymų apie aplinkybes, kurias pamatė ar sužinojo atlikdami slapto sekimo veiksmus, nepatikrinus atliktų slapto sekimo veiksmų teisėtumo, apelianto nuomone, taip pat nebuvo galima laikyti patikimais jo kaltės įrodymais. Jie neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Pagal BPK 160 straipsnio reikalavimus, asmens ar transporto priemonės sekimas gali būti atliekamas tik esant ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimui, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus teisme, jokių procesinių dokumentų, kurie patvirtintų slapto sekimo teisėtumo, apelianto teigimu, byloje nebuvo gauta. 2008 m. spalio 29 d. kaltinamiesiems pasakius paskutinį žodį, teismas išėjo priimti nuosprendžio, kuris turėjo būti paskelbtas 2008 m. gruodžio 9 d., tačiau dėl įvairių priežasčių, nesant tam jokio teisinio pagrindo (nei vienas iš proceso dalyvių nepranešė apie naujas aplinkybes ir neprašė atnaujinti įrodymo tyrimo), nuosprendžio paskelbimas buvo atidėtas net tris kartus (2008 m. gruodžio 9 d., 2009 m. sausio 13 d., 2009 m. vasario 13 d.). Tik, teismui atnaujinus įrodymų tyrimą ketvirtą kartą (2009 m. vasario 23 d.), tai motyvuojant tuo, kad yra būtina išsamiai išsiaiškinti neišsamiai išsiaiškintas aplinkybes dėl slapto sekimo veiksmų teisėtumo, kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras tame pačiame posėdyje iš karto teismui pateikė du dokumentus – savo paklausimą, adresuotą VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės OVS, bei pastarosios įstaigos atsakymą. Tačiau apeliantas yra įsitikinęs, kad prokuroro pateiktame paklausime užfiksuoti duomenys apie teismo veiksmus, išnagrinėtos bylos procesą, kaip ir atsakyme į šį paklausimą užfiksuota abstrakti informacija, negali būti laikomi gautais įstatymų nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais, ir jais remiamasi. Apeliantui skunde atrodo keistas ir nesuprantamas tas dalykas, jog 2009 m. sausio 6 d. prokuroro paklausime Nr. 6.2-07 nurodyta, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu teismui iškilo klausimas, ar iki pradedant ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-6028-07, tai yra iki 2007 m. vasario 28 d., VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės OVS pareigūnai A. G., E. Š., atlikdami operatyvinius veiksmus prieš R. S. ir S. T., laikėsi operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų reikalavimų, nors paklausimas buvo surašytas praėjus beveik dviem su puse mėnesio po bylos išnagrinėjimo, tuomet, kai teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, o realiai šis klausimas pirmą kartą iškilo tik po pusantro mėnesio atnaujinus įrodymų tyrimą. Apeliantas yra įsitikinęs, jog prokuroras, rašydamas paklausimą, dar negalėjo žinoti apie teismui kylančius arba ateityje kilsiančius klausimus, nes nuosprendžio priėmimo metu teisėjų kambaryje gali būti tik teisėjai. Apeliantas skunde laikosi pozicijos, jog šias jo skunde išdėstytas aplinkybes apie tai, jog jis nežinojo, kad vairuoja vogtą automobilį, o automobilio dokumentai yra suklastoti, patvirtina ir byloje užfiksuoti duomenys apie jo elgesį pasienio kontrolės punkte (2007 m. kovo 15 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas, liudytojo E. G. parodymai). Jis, 2007 m. vasario 28 d. išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, Šumsko pasienio kontrolės punkte pareigūnui pateikė savo pasą, vairuojamo automobilio ,,Porsche Cayenne“ transporto priemonės registracijos liudijimą bei kitus dokumentus. Automobilį tikrinusiam pareigūnui jo paklausus, ar šiuo automobiliu jis yra vykęs per Lietuvos Respublikos sieną, nurodė, jog pats to nėra daręs, tačiau galėjo vykti automobilio savininkas. Visa tai, pareigūnui patikrinus, pasitvirtino. Duomenų bazėje yra užfiksuoti ankstesni šio automobilio vykimai per Lietuvos Respublikos sieną.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl R. S. ir S. T. paskirtų baudų dydžių litais apskaičiavimo pakeisti, nes jie neteisingai apskaičiuoti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta, panaikinti dėl R. S. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, ar pakeisti nuosprendį nėra pagrindo. Teismas visas šios bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, o visumą išnagrinėtų įrodymų įvertino tinkamai, todėl nuteistasis R. S. pagrįstai pripažintas kaltu. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką teismas taip pat tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Nuteistojo R. S. apeliacinio skundo, atsižvelgiant į jame išdėstytus argumentus, patenkinti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. S. yra nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuteistasis R. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltu padaręs BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neprisipažino. R. S. savo kaltės nepripažįsta ir paduotame apeliaciniame skunde. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas dėl jo apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas, o jis pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes byloje neįrodyta, kad jis žinojo, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena kontrabandos dalyką. Apeliantas yra įsitikinęs, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie būtų pakankami daryti išvadą, jog jis žinojo, kad gabena vogtą automobilį, kurio dokumentai yra suklastoti, tai yra jo gabenamas per valstybės sieną automobilis ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kontrabandos dalykas, ir už jo gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Šie apelianto teiginiai yra neteisingi ir atmestini kaip neatitinkantys tikrovės bei nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Šio nusikaltimo dalykas yra daiktai, - visi materialūs objektai, turintys piniginę išraišką, privalomi pateikti muitiniam tikrinimui, jei jų suma viršija BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytas ribas. Tai gali būti tiek bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, juvelyriniai dirbiniai, mokslo, meno, istorinės ir kultūros vertybės, archeologiniai radiniai, Lietuvos Respublikos gryni pinigai ir užsienio valiuta, tiek ir apelianto nurodytas lengvasis automobilis, jeigu jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tokiu būdu įstatymo leidėjo aptariamoje BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijose lengvasis automobilis, nustačius, kad jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, yra prilyginamas daiktams, tai yra laikomas minėto nusikaltimo dalyku, privalomu pateikti muitinei, ir už nepateikimą muitiniam tikrinimui arba kitokį šios kontrolės išvengimą numato baudžiamąją atsakomybę. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. S. gabeno lengvąjį automobilį ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuris buvo paimtas iš R. S. 2007 m. vasario 28 d. atlikto poėmio metu (t. 1, b. l. 21-22), ir šio lengvojo automobilio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti importo muitus ir mokesčius sudaro 171336 Lt, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, nuo kurios įstatymo leidėjo yra numatyta pareiga tokį daiktą pateikti muitiniam tikrinimui. Tačiau R. S., kaip yra byloje nustatyta, ko iš esmės neginčija ir jis pats, lengvąjį automobilį ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Šumsko pasienio kontrolės punktą, kuriame, kaip matyti iš byloje esančio 2007 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, muitinis patikrinimas nėra atliekamas. Įvykio vietos apžiūros objektas – Šumsko pasienio kontrolės punktas, kuriame R. S. 2007 m. vasario 28 d. buvo sulaikytas, įtariant jį darant kontrabandą (t. 1, b.l. 6), yra darbo vieta, skirta tik išvykstančiųjų bei atvykstančiųjų keleivių ir transporto priemonių dokumentų patikrinimui (t. 1, b. l. 3). Nuteistasis R. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, aiškino, kad jis manė, jog lengvąjį automobilį vairuoja teisėtai (turėjo automobilio registracijos dokumentus, įgaliojimą disponuoti automobiliu, draudimo liudijimą) ir nežinojo, kad daro kontrabandą. Jo draugas paprašė tik nuvaryti minėtą automobilį į Baltarusijos Respubliką ir jis sutiko draugui padėti. Draugas davė jam visus automobilio dokumentus, kuriuos jis pateikė pareigūnams važiuodamas per Šumsko pasienio kontrolės punktą, nežinodamas, kad jie suklastoti. Tačiau, byloje remiantis liudytojų A. A. K. (t. 3, b. l. 88-90, 206-208), N. V. (N. V.) (t. 3, b. l. 155), A. G. (t. 2, b. l. 1, 2, 3, t. 3, b. l. 189), V. P. (t. 2, b. l. 15, 16, t. 3, b. l. 190), D. Ž. (t. 2, b. l. 25, 26, t. 3, b. l. 202), E. Š. (t. 2, b. l. 9, t. 3, b. l. 211-212) parodymais, kituose dokumentuose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimas Baltarusijos transporto priemonei Nr. (duomenys neskelbtini) N. V. vardu yra netikras, o N. V. įgaliojimas, patvirtintas Minsko m. Frunzės r. Valstybės notarų kontoros Nr. 3 vedėjo pavaduotojo A. A. K., kuriuo R. S. įgaliotas naudotis ir disponuoti automobiliu ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suklastotas ir tai R. S., priešingai negu tvirtina apeliaciniame skunde, neabejotinai suvokė. Pagal liudytojų A. G., V. P., D. Ž., E. Š. parodymus, jie 2007 m. vasario 28 d. stebėjo kaip R. S. su S. T. bendravo, kartu pildė dokumentus sėdėdami S. T. žmonos automobilyje ,,Honda Accord“, o vėliau R. S. kėsinosi didelės vertės automobilį ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - per Šumsko pasienio kontrolės punktą, panaudodamas šiuos dokumentus, kurie buvo suklastoti, tačiau buvo sulaikytas. Nuteistasis R. S., remdamasis liudytojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų parodymais, kad jie, turėdami operatyvinės informacijos apie galimą prabangaus vogto automobilio kontrabandą, jį sekė, yra įsitikinęs, kad minėtų liudytojų parodymai apie aplinkybes, kurias jie pamatė ir sužinojo atlikdami slapto sekimo veiksmus, nepatikrinus atliktų slapto sekimo veiksmų teisėtumo, negalėjo būti laikomi patikimais jo kaltės įrodymais, nes jie neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Apelianto teigimu, jis buvo sekamas neteisėtai, pažeidžiant BPK 160 straipsnio nuostatas. Kolegija laiko, kad tokie apelianto teiginiai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų gauti ne BPK, o Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, todėl operatyvinio tyrimo veiksmai, atlikti prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, apeliantas painioja operatyvinės informacijos ir operatyvinio tyrimo sąvokas. Asmens, darančio nusikalstamą veiką stebėjimas viešose vietose ar tuoj po jos padarymo užklupimas, atlikti pagal operatyvinę informaciją, nėra slaptas sekimas, kuris Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 16 punkte apibrėžiamas kaip operatyvinės veiklos metodas, kai informacija gauna slaptai, tiesiogiai stebint objektą (baudžiamoji byla Nr. 2K-123/2009). Nuteistojo R. S. tvirtinimas, kad operatyvinė informacija buvo gauta būtent slapto sekimo, o ne kitokiu būdu, yra tik spėlionė, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Stebėdami pasaloje Geležinkelio stoties rajoną ir Šumsko pasienio kontrolės postą pareigūnai jau turėjo informacijos, kad R. S. gali gabenti kontrabandą. Jų tikslas buvo ne gauti informaciją, o jos pagrindu išaiškinti nusikaltimą. Tuo metu, kaip matyti iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus rašto (t. 4, b. l. 47), jokie Operatyvinės veiklos įstatymo 10 –13 straipsniuose numatyti operatyvinio tyrimo veiksmai, kuriems reikalinga prokuroro ar teismo sankcija, nebuvo atliekami. Jokių neteisėtų veiksmų R. S. atžvilgiu nebuvo. Iš byloje esančio 2007 m. vasario 28 d. tarnybinio pranešimo, liudytojų A. G., V. P., D. Ž., E. Š. parodymų matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnais pagal turimą operatyvinę informaciją apie išvaromą iš Lietuvos Respublikos galimai vogtą automobilį organizavo pasalą, kuriai atlikti prokuroro ar teismo sankcija nėra reikalinga. Skunde nurodomas BPK 160 straipsnis negalėjo būti pažeistas, nes kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl asmens, transporto priemonės ar objekto sekimo paskyrimo reikia tik tada, kai šiuos veiksmus norima atlikti pradėjus ikiteisminį tyrimą. Esant tokiems bylos duomenims, kolegijai liudytojų A. G., V. P., D. Ž., E. Š. parodymai, kaip įrodymų šaltinis, nekelia abejonių dėl jų leistinumo. Nuteistasis R. S. taip pat nepagrįstai bando sumenkinti liudytojų V. P., D. Ž. parodymų apie tai, kad D. Ž. matė, kaip buvo pildomi automobilyje ,,Honda Accord“ dokumentai, patikimumą, apeliuodamas į tą faktą, jog tuo metu buvo tamsus paros metas ir buvo neįmanoma įžvelgti automobilio salone laikomų dokumentų teksto. Tiek liudytojas V. P., tiek ir liudytojas D. Ž. papildomai dėl šių aplinkybių apklausti apeliacinės instancijos teisme kategoriškai nurodė, kad R. S. sėdėjo su S. T. 2007 m. vasario 28 d. automobilyje ,,Honda Accord“ ir pildė dokumentus. Pagal liudytojo D. Ž. parodymus, kai jis priėjo prie ,,P“ viešbučio, S. T. su R. S. sėdėjo automobilyje ,,Honda Accord“. Keleivio pusėje sėdėjo R. S., o vairuotojo – S. T. Jis, eidamas pro šalį, pastebėjo, kad R. S. laikė rankoje Lietuvos Respublikos piliečio pasą, ir perrašinėja ar tikrina duomenis su rankose laikoma Baltarusijos migracijos kortelę, apie ką jis pranešė V. P. Jis viską aiškiai matė, kas vyksta automobilyje, nes tuo metu apšvietimas prie viešbučio buvo geras, jis prie automobilio priėjo iš galo, pro automobilį ėjo pakankamai lėtai. Liudytojas V. P. pats tiesiogiai, kaip buvo pildomi dokumentai, nematė, tačiau jis patvirtino, kad R. S. sėdėjo su S. T. 2007 m. vasario 28 d. automobilyje ,,Honda Accord“, kuriame, kaip sužinojo iš D. Ž., buvo pildomi dokumentai (t. 4, b. l. 54). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokių liudytojų V. P., D. Ž. parodymų teisingumu, juo labiau, kad jų parodymai dėl šių aplinkybių viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi, ir juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie protokolo pridėtos fotolentelės matyti, kad vieta, kurioje stovėjo automobilis ,,Honda Accord“ (gatvėje prie viešbučio ,,P“), yra apšviečiama (t. 2, b. l. 27-28). Pagal liudytojo A. A. K. parodymus, remiantis įgaliojime, kuris buvo 2007 m. vasario 28 d. atliktos kratos metu pas R. S., įrašytais duomenimis, nustatyta, kad N. V. įgaliojime, patvirtintame Minsko m. Frunzės r. Valstybės notarų kontoros Nr. 3 vedėjo pavaduotojo A. A. K., įrašytas R. S., kaip asmuo, galintis naudotis ir disponuoti automobiliu ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis įgaliojimas yra suklastotas. Minėtos asmens kratos metu pas R. S. taip pat buvo rasta ir migracijos kortelė BR išduota R. S. vardu (t. 1, b. l. 7), o liudytojas D. Ž. būtent ir nurodė, kad vienas iš dokumentų, kurį jis matė praeidamas šalia automobilio ,,Honda Accord“, ir buvo Baltarusijos migracijos kortelė.

Visi šie byloje surinkti įrodymai, kurių leistinumas ir liečiamumas kolegijai nekelia abejonių, ir su kurių įvertinimu sutinka, rodo, kad R. S. privalomą pateikti muitiniam tikrinimui daiktą - automobilį ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno ne per muitinės postą, o per Šumsko pasienio kontrolės punktą, kuriame muitinis tikrinimas neatliekamas, panaudodamas suklastotus automobilio dokumentus, ir tokiu būdu siekė išvengdamas muitinės kontrolės ir muitinio patikrinimo procedūrų iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką kontrabandos būdu išvežti didelės vertės lengvąjį automobilį ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip byloje nustatyta, buvo nuo 2006 m. spalio 12 d. paieškomas kaip pavogtas Vokietijoje (t. 3, b. l. 155). Nuteistojo R. S. pasirinktas automobilio gabenimo būdas - ne per muitinės postą, o per Šumsko pasienio kontrolės punktą, kuriame muitinis tikrinimas neatliekamas, žinojimas, kad dokumentai, pagal kuriuos jis valdo minėtą automobilį, yra suklastoti, ir jų pateikimas pareigūnams, taip pat nepateikimas muitinės kontrolei automobilio, kuris yra privalomas pateikti muitiniam tikrinimui, žinant, kad tai privalo padaryti - jam buvo žinomos muitinės procedūros (pats R. S. nurodė, kad jis sieną kirsdavo dažnai), neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad R. S. veiksmai buvo tyčiniai. R. S. neteisėtai per valstybės sieną gabeno privalomą pateikti lengvąjį automobilį, tačiau sąmoningai, tikslingai pateikė suklastotus automobilio dokumentus, tokiais savo veiksmais siekdamas išvengti muitinės kontrolės.

Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nežinojo, kad lengvasis automobilis ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vogtas, dėl ko, jo teigimu, jis negalėjo suvokti, kad daro kontrabandą. Tačiau anksčiau aptartos BK 199 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuponuoja išvados, kad apelianto nurodyta aplinkybė (kontrabandos dalykas turi būti vogtas ir ją gabenantis asmuo tai turi žinoti) yra būtinas kontrabandos sudėties požymis. Šio įstatymo dispozicijoje nėra įtvirtinta tokio požymio. Kontrabandos, kaip nusikaltimo numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, esmė, kad visų daiktų, taip pat ir lengvojo automobilio, kurių vertė yra didesnė negu 250 MGL, gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant, yra neteisėta veika, už kurią baudžiamąją atsakomybę numato BK 199 straipsnio 1 dalis. Tokiu būdu kontrabanda, tai yra neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pasireiškia tiek tuo, kad privalomai pateiktini muitinei daiktai gabenami tiesiog nepateikiant jų muitinės kontrolei, tiek ir bet kitokiais veiksmais, kuriais muitų kontrolės išvengiama. Toks išvengimas įmanomas ir pateikiant suklastotus tokius dokumentus, kurie yra reikšmingi nustatant daiktų gabenimo per valstybės (muitų) sieną atitinkamo režimo reikalavimus. Pagal pateiktus dokumentus (pateikimo momentu jų dar neištyrus ir tuo metu dėl to nežinant, kad jie yra suklastoti), R. S. tarytum teisėtai (tarytum turėjo įgaliojimą valdyti ir disponuoti automobilį ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdė Baltarusijoje registruotą automobilį ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu atveju jam kaip ir nebuvo kliūčių išvežti automobilio iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Šiais suklastotais dokumentais bei automobilio kėbulo identifikacijos numeriais ir buvo siekiama nuslėpti aplinkybę, kad šis automobilis yra vogtas ir kad per Lietuvos sieną gabenamas neteisėtai. Ta aplinkybė, kad R. S. buvo sulaikytas pasienio kontrolės posto pareigūnų, nustačius, kad suklastotas automobilio kėbulo identifikacijos numeris (automobilis yra vogtas), tačiau to, kaip tvirtina R. S., jis iki to momento nežinojo ir negalėjo įtarti, R. S. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes jis ne tik gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pagrobtą automobilį su suklastotu kėbulo identifikacijos numeriu ir atitinkamais suklastotais dokumentais, bet ir pateikė tuos suklastotus dokumentus (apie ką žinojo) pareigūnams, nuo kurių sprendimo priklausė tolesnės automobilio gabenimo sąlygos, nes pasienio poste patvirtinus automobilio ir pateiktų dokumentų tikrumą R. S. nebebūtų pareigos deklaruoti ar kitaip pateikti muitiniam tikrinimui pagal įgaliojimą valdomą automobilį.

Kolegija nepripažįsta pagrįsta ir nuteistojo R. S. versiją, kad yra neteisingai nustatyta automobilio ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Šią naują versiją nuteistojo R. S. gynėjas iškėlė tik teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Ji nebuvo paminėta nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde. Lengvojo automobilio ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vertė nebuvo ginčijama ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Nei nuteistasis R. S., nei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme jokių prašymų dėl ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo nebuvo pareiškę ir jokių papildomų su tuo klausimu susijusių tyrimų neprašė atlikti. Iš bylos matyti, kad Vilniaus teritorinės muitinės pažymoje (t. 2, b. l. 100) aiškiai nurodyta automobilio ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Pažymoje nurodyta, kad automobilio vertė apskaičiuota vadovaujantis turimais duomenimis pagrįstos vertės metodu ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1198 ,,Dėl importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“ nuostatomis. Šio automobilio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti importo muitus ir mokesčius sudaro 171336,00 Lt. Šis prekių muitinės vertės nustatymo būdas neprieštarauja norminiams aktams, reglamentuojantiems prekių muitinės vertės nustatymo metodus, ir muitinės pažymoje nurodyta automobilio ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė kolegijai nekelia abejonių.

Kolegija, apibendrindama visas jau aptartas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes, taip pat ir nuteistojo R. S. skunde ginčijamas, nustatė tinkamai neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Teismo šališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Pirma, teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t. y. teisėjai neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingi. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padaryti sprendimai bylos nagrinėjime padaryti pertraukas, kad galėtų nuosprendžio paskelbime dalyvauti teisminio nagrinėjimo dalyviai, tarp jų ir pats apeliantas, ar sprendimas užklausti Vilniaus apygardos prokuratūrą iškilus nuosprendžio priėmimo metu klausimui dėl to, ar buvo laikytasi Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų reikalavimų, ir atnaujinti įrodymų tyrimą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad teismo procesas vyko pakankamai sklandžiai ir nepažeidžiant bendrųjų bylų nagrinėjimo teisme nuostatų. Įrodinėjimo procesas baigiamas teismo priimame sprendime išanalizuojant įrodymus ir padarant išanalizuotais įrodymais pagrįstas išvadas. Tik tada gali būti tvirtinama, kad byla buvo išnagrinėtas išsamiai. Šioje byloje teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios aplinkybės, užklausė Vilniaus apygardos prokuratūrą ir byloje atnaujino įrodymų tyrimą, siekdamas ištirti aplinkybes, dėl kurių papildomo neištyrimo, negalėjo priimti pagrįsto sprendimo pasitarimų kambaryje. Po to, baigęs įrodymų tyrimą, prieš išeidamas į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, vėl išklausė baigiamųjų kalbų ir suteikė žodį R. S. ir S. T. Išklausęs paskutinį žodį, pranešė apie nuosprendžio paskelbimo vietą ir laiką, ir paskelbė nuosprendį nurodytu laiku. BPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Šioje byloje nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme niekas iš teisminio nagrinėjimo dalyvių nušalinimų bylą nagrinėjusiajam teisėjui nepareiškė.

Tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems R. S. ir S. T. baudas, padarė aritmetinių klaidų. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskirtosios 300 MGL dydžio baudos R. S. ir S. T. litais nurodytos 40500 Lt, nors 300 MGL dydžio baudos jas nurodant litais turėjo būti mažesnės, tai yra 39000 Lt (300 X 130 = 39000). Tačiau dėl to keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip prašo prokurorė, nėra pagrindo. Šios padarytos aritmetinės klaidos nesusijusi su nuosprendžio esme. Pirmosios instancijos teismo pozicija paskiriant R. S. ir S. T. baudas yra aiški ir suprantama. Teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, laikė, kad R. S. ir S. T. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jiems 300 MGL dydžio baudas, tačiau padarė aritmetinių klaidų šias paskirtas baudas apskaičiuodamas litais, kurios turi būti ištaisytos patikslinant R. S. ir S. T. paskirtų bausmių – 300 MGL dydžio baudų litais sumas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Laikyti, kad R. S. ir S. T. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtų 300 MGL dydžio baudų litais dydis, kuris buvo ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi, yra – 39000 Lt.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Kęstutis JucysVioleta Ražinskaitė