Telšių apylinkės teismo nutarimas

2011-11-10 · Byla Nr. A2.6.-1113-215/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-11-10
Bylos Nr.
A2.6.-1113-215/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Pažeidėjas
L. R.
Administracinė byla Nr. A2.6.-1113-215/2011Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00909-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos (S) 39.1; 45.4.5.; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2011 m. lapkričio 10 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Stulginskas,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. R., kuriai išaiškintos teisės numatytos LR ATPK 272 straipsnyje,

teismo posėdyje išnagrinėjo,

L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbančios (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. spalio 31 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad L. R. 2011 m. spalio 29 d., apie 10.56 val., Mažeikių m., ties (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai, pasišalino.

Protokole nurodoma, kad L. R. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 119; 231.1; 234 punktų reikalavimus.

Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. R. paaiškino, kad 201110-29 kartu su broliu M. R. važiavo į Mažeikių miesto centrinį turgų. Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Išvažiuodama iš tos aikštelės, važiuodama atbuline eiga, per veidrodėlį pamatė stovintį automobilį ir staigiai stabdė. Nors važiavimo greitis buvo mažas, tačiau nuo stabdymo automobilis šiek tiek sujudėjo. Tuomet pavažiavusi į priekį stabtelėjo ir įsitikinusi, kad gale stovinčio automobilio nekliudė, nuvažiavo. Susidūrimo smūgio nepajuto ir negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla iš dalies nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties buvimo, o būtent dėl pašalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, dėl to ginčo nekyla, t.y. nustatyta jog 2011-10-29, apie 10.56 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu L. R. vairuodama automobilį Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Vairuotoja nepranešusi policijai ir nenubraižiusi įvykio vietos schemos pasišalino iš įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl teisės pažeidimo subjektyviojo požymio L. R. kaltės nustatymo. Vadovaujantis aukštesnių teismų formuojama vieninga praktika pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs pažeidžiant kelių eismo taisykles, laikomas pažeidimu tik tuo atveju, jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. supranta jog padarė autoįvykį ir siekdamas išvengti padarinių iš jo pasišalina.

Šiuo atveju L. R. teigia ir teisme tvirtino, kad susidūrimo ji nepajuto dėl to, kad tai buvo labai menkas kontaktas bei kontaktas buvo į automobilio plastmasinę dalį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai iš dalies patvirtina atsakomybėn traukiamos L. R. parodymus. Iš minėtų nuotraukų matyti, kad nukentėjusiojo automobiliui nežymiai nubrozdintas kairės pusės priekinis sparnas. Tuo tarpu ant atsakomybėn traukiamos L. R. automobilio, net padidintoje nuotraukoje sunku įžvelgti kontakto pėdsakus. L. R. vairavimo įgūdžių stoką patvirtina policijos pateikta pažyma apie asmens baustumą iš kurios matyti, kad L. R. 2010-07-20 padarė techninį autoįvykį, už kurį paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 127 str. 2 d. Kadangi autoįvykio metu automobilio kėbulai neįlenkti, nedužo stiklai, be to atbuline eiga paprastai važiuojama itin lėtai, todėl vairuotoja galėjo nepajusti smūgio ir neišgirsti trenksmo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinių automobilių kėbulai gaminami iš lengvų plastiškų medžiagų, tokių kaip plastmasė stiklo pluoštas, taip pat ant kėbulo šonų ir bamperių būna gumos ir plastmasės mišinio specialios apsauginės juostos skirtos apsaugoti nuo nedidelio kontakto. Iš fotonuotraukų matyti, kad ant Citroen automobilio bamperio, su kuriuo kliudytas kitas automobilis, taip pat yra apsauginė juosta. Dėl šios apsauginės juostos minimalus kontaktas neabejotinai buvo dar labiau sušvelninamas ir nepatyręs vairuotojas tokio prisilietimo galėjo ir nepajausti. Be to tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, kur daug buvo transporto priemonių ir žmonių yra neįmanoma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai iš byloje esančių įrodymų neginčijamai konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių L. R. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamo teisės pažeidimo byloje, nekyla ginčo dėl teisės pažeidimo kvalifikuoto pagal LR ATPK 127 str. 2 d. Šie pažeidimai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PB patrulių D. V. ir D. S. tarnybiniais pranešimais, administracinėn atsakomybėn traukiamos L. R. paaiškinimais, fotonuotraukomis, V. N. paaiškinimu, transporto priemonių apžiūros aktais, V. N. paaiškinimu, autoįvykio vietos schema, pranešimu Mažeikių r. PK apie eismo įvykį, todėl už šį pažeidimą L. R. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tai, kad ji savo noru atlyginimo nukentėjusiajam V. N. padarytą žalą (LR ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę (bausta už analogišką pažeidimą, tačiau baustumas yra išnykęs), į pažeidimo pobūdį (pažeidimas padarytas neatsargumu, dėl vairavimo patirties stokos), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, kad L. R. kaltė dėl LT ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta ir administracinės nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) gali būti pasiekti paskiriant minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 100,00 Lt dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287, 330 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje L. R. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimų įvykio sudėties.

Pripažinti L. R. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Baudą turite sumokėti į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB Swedbank (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 57861).

Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas