Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų:Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, nuteistajam V. J., nukentėjusiai R. V., teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios R. V. apeliacinį skundą dėl 2007 m. gegužės 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusios R. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas dalinai, priteista iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajai R. V. 820 (aštuonis šimtus dvidešimt) litų 3 centai turtinei žalai ir 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Iš nuteistojo V. J. taip pat priteista 600 (šešis šimtus) litų nukentėjusiajai R. V. advokato, atstovavusio ją nagrinėjant bylą teisme, paslaugoms apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 19⁴⁵ val. Alytaus m., A. J. gt. 7-to namo antros laiptinės penktame aukšte tarp jo žmonos T. J. ir nukentėjusios R. V. kilusio žodinio konflikto metu, ranka sudavęs nukentėjusiajai R. V. vieną smūgį į veidą ir du smūgius į galvą, dėl trauminės galvos smegenų ligos ūmaus periodo, lengvos formos ir galvos smegenų sukrėtimo, nesunkiai sutrikdė jai sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

N. R. V. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. padarymą įstatymas numato laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Teismas nuosprendžiu teisingai konstatavo, kad V. J. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kad jis neteistas ir charakterizuojamas teigiamai, tačiau V. J. neturinčiu šeimoje vaikų pripažino nepagrįstai. Duomenys byloje rodo, kad V. J. ir jo žmonos T. J. šeima augina du mažamečius vaikus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad už KET pažeidimus V. J. turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, tačiau, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą visuomenei (sustojimas neleistinoje vietoje ir važiavimas be saugos diržų), V. J. asmenybę pagrįstai nelaikė itin pavojinga visuomenei. Sutinkamai su BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tad teismas, skirdamas ir individualizuodamas V. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus, tiek ir į nuteistojo asmenybę ir tinkamai motyvavo su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšį. V. J. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per švelni tad šioje dalyje pagrindo tenkinti nukentėjusios skundą ir V. J. paskirtą bausmę keisti į laisvės atėmimo bausmę, atidedant josios vykdymą, nėra ir nukentėjusios skundas šioje dalyje atmetamas.

.

BPK 109 straipsnis asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, suteikia teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Pateiktas teismui ieškinys rodo, kad nukentėjusi prašė teismą priteisti jai 1082,03 lt turtinės, 20.000 lt neturtinės ir 21.000 lt negautų pajamų.

Pasak nukentėjusios, jai padarytą 1082,03 lt turtinę žalą sudarė ne tik išlaidos, susijusios su gydytojų konsultacijomis, medicininiais tyrimais, vaistų pirkimu bei specialisto išvados gavimu, bet ir negauto darbo užmokesčio dalis bei išlaidos kurui, vykstant pas gydytojus, pas med. ekspertus, į policiją, vaiko priežiūros išlaidos, išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei išlaidos telefoniniams pokalbiams. Teismas, nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusios nurodytos išlaidos dėl sunaudoto kuro ir, dėl telefoninių pokalbių yra per didelės, ne visos jos buvo susiję su nuteistojo nusikalstama veika ir faktiškai šioje dalyje civilinį ieškinį patenkino iš dalies, vietoje prašytų 1082,03 lt priteisęs 820 lt., tame tarpe 25,60 lt už kompiuterinės tomografijos ir rentgenogramos atlikimą bei šių dokumentų kopijavimą, 80,50 lt už gydytojo specialisto konsultaciją, 148,34 lt už pirktus vaistus, 23,60 už specialisto išvados gavimą, 161,99 lt dėl gydymosi negauto darbo užmokesčio, 200 lt, sumokėtų advokatui, 120 lt išlaidų kurui ir 60 lt išlaidų telefoniniams pokalbiams. Iš tiesų, nukentėjusios pateiktos sąskaitos ir kvitai patvirtina 259 lt. išlaidas kurui ir 183,21 lt. išlaidas telefoniniams pokalbiams, tačiau teismo padaryta išvada, jog duomenų, rodančių, kad būtent tokio dydžio išlaidas kurui ir telefoniniams pokalbiams nulėmė V. J. nusikalstama veika, byloje nėra, pagrįsta, tad, kolegijos nuomone, šioje dalyje teismas pagrįstai sumažino išlaidų kurui ir telefoniniams pokalbiams dydį ir pagrindo šioje dalyje keisti nuosprendį, didinant priteistinas telefoninių pokalbių ir kuro išlaidas iki nukentėjusios nurodytų sumų, nėra.

Nukentėjusi taip pat skundžia ir negautų pajamų jai nepriteisimą. Duomenys byloje rodo, kad, prašydama priteisti jai 21.000 lt žalos atlyginimo, atskira jai padarytos žalos dalimi nukentėjusi nurodo iš firmos „Oriflame“ josios negautą turtinę naudą. Įstatymai asmens negautas pajamas priskiria turtinei žalai. Įrodymų našta, grindžiant negautas pajamas, tenka vien tik nukentėjusiai. Nukentėjusios pateikta 2004 m. rugsėjo 20 d. kliento ir UAB „Oriflame“ sutartis rodo, kad pagal minėtą sutartį nukentėjusi įgijo tik teisę tiesiogiai iš UAB „Oriflame“ pirkti gaminius, tačiau nei teisės veikti bendrovės vardu, nei teisės prisistatyti bendrovės darbuotoja, nei teisės bendrovės vardu prekiauti parduotuvėse, turguose, mugėse ar už Lietuvos ribų, ji negavo (b.l. 38). Akivaizdu, kad nukentėjusi jos nurodomos bendrovės darbuotoja, nebuvo, nuolatinių darbinių santykių su jos nurodoma bendrove, neturėjo, iš nurodomos bendrovės jokių pajamų realiai negaudavo ir visų pagal nurodomą sutartį gaunamų pajamų dydį lemdavo rizikos sėkmė. Akivaizdu, kad ir galimybė per metus uždirbti 21.000 lt, taip pat priklausė vien tik nuo dalyvavimo nurodomoje akcijoje sėkmės. Nukentėjusios teismui pateikti reklaminiai bukletai rodo, kad tam, kad per metus nukentėjusi uždirbtų 21.000 lt, ji privalėjo per laikotarpį nuo rugsėjo 18 d. iki spalio 28 d. užtikrinti, kad būtų subūrta ir išugdyta net 86 konsultantų grupė. Tam, pati nukentėjusi turėjo pakviesti 5 naujokus, šie, kiekvienas iš jų po 4, o tie dar po tris, (1+ 5+20+60= 86). Be to, visi suburtos 86 konsultantų grupės nariai ( jų tarpe ir ji), iš kiekvieno katalogo privalėjo užsisakyti prekių už 390 lt. Iš to matyti, jog nukentėjusios galimybė per metus gauti 21.000 lt, priklausė ne tik nuo josios veiklos, bet ir nuo visos jos suburtos 85 žmonių grupės pardavimų, tad teismui pateikti reklaminiai bukletai apie galimybę uždirbti 21.000 lt, nėra ir negali būti laikomi neginčytinais patirtos neturtinės žalos įrodymais. Nukentėjusi neįrodė, kad josios galimybė gauti tokio dydžio pajamas, buvo reali. Ji prievolės dalyvauti paskelbtoje akcijoje, neturėjo. Įstatymai įpareigoja ir nukentėjusį elgtis sąžiningai ir informuoti kaltininką, kad šis padėtų jam sumažinti nuostolių riziką, tačiau nukentėjusi nuteistojo apie savo dalyvavimą minėtoje akcijoje bei galimus patirti josios nuostolius, neinformavo. Apeliantės nurodoma akcija vyko 2006 m. rugsėjo 18d. – spalio 28 d., o ji iš ligoninės buvo išleista 2006 m. rugsėjo 18 d., Duomenų, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas, trukdė nukentėjusiai dalyvauti paskelbtoje akcijoje ir nuo rugsėjo 18 d. iki spalio 28 d. burti bei ugdyti 85 konsultantų grupę, rūpintis, kad suburta konsultantų grupė ir ji pati iš kiekvieno „Oriflame“ katalogo užsisakytų prekių už 390 lt, byloje taip pat nėra. Teismo posėdžio metu nukentėjusi taip pat pripažino ir sutiko su tuo, kad ši jos prašoma priteisti suma yra apskaičiuota tik pagal galimybių teorija (145 b.l.). Akivaizdu, kad tokių akcijų metu keliami reikalavimai, retai kada atitinka jų lūkesčius, tad, nukentėjusiai neįrodžius, jog josios lūkesčiai buvo realūs, šioje dalyje teismas apeliantės ieškinį taip pat atmetė pagrįstai.

Nukentėjusi neteisinga laiko ir jai teismo priteistą neturtinę žalą. Civilinės teisės normos neturtine žala laiko asmens fizinį skausmą, dvasiniusi išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Iš to akivaizdu, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančias ir išgyvenimus, todėl, vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Kitaip sakant, teismas turi atsižvelgti ne tik į nurodytų kriterijų visumą, bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes nurodytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas šių reikalavimų, nepažeidė. V. J. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Neginčytina, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta. Neginčytina ir tai, kad, dėl prieš ją pavartoto smurto, nukentėjusi patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus. Be to, tam tikrą laiko tarpą ji buvo nedarbinga, gaišo laiką lankydamasi pas medikus ir apklausose, tačiau negrįžtami sveikatos pakenkimai jai nebuvo padaryti. O ir šio nusikaltimo padariniai nebuvo sunkūs. Nors nukentėjusi skunde ir teigia, kad dėl šio nusikaltimo ji iki šiol jaučia baimės jausmą, emocinį stresą, kad sumažėjo josios bendravimo galimybės, kad josios išgyvenimai yra nuolatinio pobūdžio, kad ji nuolat išgyvena dėl būsimų jai padaryto sužalojimo pasekmių, tačiau tai pagrindžiančių faktinių duomenų, nėra, tad tokius josios teiginius kolegija laiko deklaratyviais. Nukentėjusios prie apeliacinio skundo pridėti medicininiai duomenys rodo, kad gydymas dėl patirto smurto buvo baigtas 2006 m. rugsėjo 29 d., bei, kad 2007 m. gegužės 15 d. nukentėjusios nusiskundimų galvos skausmais objektyvūs duomenys, nepatvirtino (b.l. 157). Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas. Nukentėjusioji privalo įrodyti prašomų priteisti nuostolių dydį. Akivaizdu, kad patirti dvasiniai išgyvenimai yra viena iš sąlygų apskritai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, bet ne priteisti jį itin didelį, t.y. tokį, kokio prašo nukentėjusi – 20.000 lt., tad teismas pagrįstai, įvertindamas šios žalos dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo šeimyninę bei turtinę padėtį (jis su žmona išlaiko ir 2 mažamečius žmonos vaikus – b.l. 93). Visa tai patvirtina teismo padarytos išvados, jog šiuo konrečiu atveju nukentėjusios prašoma priteisti 20.000 lt neturtinės žalos suma yra aiškiai nepagrįsta ir per didelė. Įvertinęs įvykio aplinkybes, pačios nukentėjusios bei nuteistojo veiksmus ir pavartoto smurto pasekmes, teismas pagrįstai bei teisingai nustatė ir nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos dydį, tad ir šioje dalyje pagrindo skundo tenkinimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiosios R. V. apeliacinį skundą atmesti.