- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 1S-1084-491/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
Teisėjas Dainius Strautininkas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Danutei Baltrušaitytei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, teisto,
skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria buvo pratęstas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi V. A. buvo pratęstas suėmimo terminas 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta faktiniais duomenimis ir nemotyvuota. Apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 reikalavimų ir nenurodė, ar byloje pakanka faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kokiais faktiniais duomenimis ir motyvais teismas konstatuoja esant pačios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo pagrindo buvimą ir nesvarstė galimybės taikyti švelnesnės kardomosios priemonės.
Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
V. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2011 m. spalio 26 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. S., prievarta užvaldė jo turtą, kurio bendra vertė yra 3100 litų.
Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau baudžiamojoje byloje yra kitų duomenų – tai nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, akistatos protokolas, asmens kratos protokolas ir kiti bylos duomenys, kurie suteikia pagrindą manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam įtarime nurodytą nusikalstamą veiką ir kurių pakanka tvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam šį įtarimą. Taigi, visų pirma, priešingai nei teigiama įtariamojo skunde, pagrindas spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo įtariamajam aplamai šiuo atveju tikrai yra (BPK 121 str. 2 d.).
Kita vertus, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad suėmimo V. A. taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 3 p., o taip pat kitas aplinkybes – V. A. gyvenamąją vietą, įtarimo sunkumą, ankstesnį jo teistumą, įtarimą padarius naują nusikaltimą praėjus 8 mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tai, kad būdamas darbingu įtariamasis niekur nedirba ir yra išlaikomas mamos, apie galimai nusikalstamu būdu gautų pinigų išleidimą savo reikmėms ir kitas svarbias aplinkybes, o taip pat galimybę pasiekti BPK 119 str. įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – aukštesnės instancijos teismas jau aptarė ankstesnėje, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiškai teisingai nurodo, kad šiuo metu minėtos aplinkybės nėra pasikeitę ar išnykę, todėl išsamiau jas dar kartą analizuoti nėra būtinumo. Taip pat skundžiamoje nutartyje yra pakankamai argumentų ir duomenų, kurie suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Skunde suimtasis tiesiog tik deklaratyviai teigia, kad apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 reikalavimų, nes jokių konkrečių šio nutarimo pažeistų reikalavimų skunde nenurodė. Atkreipiamas suimtojo dėmesys į tai, kad sutinkamai su BPK 121 str. 2 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 4 p. reikalavimais, teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ši nuostata dėl duomenų pakankamumo yra laikoma retrospektyviniu pagrindu. Tai reiškia, kad byloje turi būti duomenų apie tai, ką įtariamasis galėjo būti padaręs, t. y. duomenų apie pačią nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta aukščiau, tokių duomenų byloje nagrinėjamu atveju yra pakankamai, o vykdydamas minėtų teisės normų reikalavimus apylinkės teismas konstatavo tokių duomenų buvimą ir iš dalies skundžiamoje nutartyje įvardijo juos. Taigi, apylinkės teismas teisingai nutartyje iš esmės nurodė, kad byloje pakanka duomenų įtarti, jog V. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl įtariamojo skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, ar byloje pakanka tokių duomenų ir šių duomenų neįvardijo, atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, todėl pratęsiant suėmimo terminą BPK ar kitų teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Suėmimo terminas V. A. pagrįstai pratęstas esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 3 p., kuris šiai dienai patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo V. A. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.