Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. K. K., jo atstovei advokatei Saulei Katauskaitei ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. K. ieškinį atsakovei J. J. dėl įpareigojimo pašalinti ūkinį pastatą.

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai priklausantį ūkinį pastatą iš ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat prašė už reikalavimo neįvykdymą laiku numatyti 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovo teigimu, atlikus jo žemės sklypo matavimus ir sudėjus riboženklius, paaiškėjo, kad dalis atsakovės lentinio sandėlio patenka į ieškovo žemės sklypą. Anot ieškovo, po šios bylos iškėlimo atsakovė pašalino dalį pastato, tačiau vis dar liko nepašalinti pastato pamatai.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovės teigimu, ji savo žemės sklypą pirko pagal atliktus preliminarius matavimus. Ieškovas po atliktų savo sklypo matavimų, maždaug 2011 m. žiemą paprašė atsakovės pasirašyti dokumentus dėl atliktų matavimų, sakydamas, kad šalių sklypų ribos nepasikeitė. Pasitikėdama ieškovo žodžiais, atsakovė pasirašė pateiktus dokumentus, tačiau 2016 m. (sudėjus ieškovo sklypo riboženklius) ieškovas ėmė reikšti pretenzijas. Anot atsakovės, pastatą (jo dalį, išskyrus pamatus) atsakovė nugriovė kaip nereikalingą-nenaudojamą dar negavusi ieškinio šioje byloje. Atsakovė taip pat prašė pranešti prokurorui apie ieškovo galbūt nusikalstamą veiką, t. y. pateiktą žinomai suklastotą dokumentą – sodininkų bendrijos „Pavasaris“ 2017 m. rugsėjo 30 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris turi bendrą ribą su atsakovės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir į kurį įsiterpia atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančio pastato (malkinės) dalis. Taip pat nėra ginčo, kad šiuo metu atsakovė dalį šio pastato pašalino; liko nepašalinti pastato pamatai (CPK 12, 178 straipsniai).

Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad „pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos <...>. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-403/2020 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra žemės sklypo, į kurį įsiterpia dalis atsakovei priklausančio pastato, savininkas ir kad toks atsakovės pastato (malkinės) dalies įsiterpimas į ieškovo žemės sklypą pažeidžia ieškovo teises, be kita ko, varžo ieškovo galimybes savo nuožiūra naudotis šia sklypo dalimi. Taigi ieškovas pakankamai įrodė savo teisių pažeidimą (negatorinio ieškinio faktinį pagrindą).

Spręsdamas dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė iš esmės jau nugriovė dalį ginčo pastato, liko tik pastato pamatai. Ši aplinkybė teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas (pastato, jo atitinkamos dalies pašalinimas) nesukeltų neproporcingai neigiamų padarinių atsakovei. Remdamasis šiais motyvais, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl ginčo pastato, jo likusios dalies (pamatų), kuri įsiterpia į ieškovo sklypą, pašalinimo (CK 4.98 straipsnis).

Nagrinėdamas atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog „savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-403/2020 21 punktas). Remdamasis šia teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas ieškovo teisių pažeidimas egzistavo-tebesitęsė ir ieškinio pareiškimo dieną, todėl atmeta kaip nepagrįstą atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Nagrinėdamas ieškovo procesinio pobūdžio prašymą dėl baudos atsakovei numatymo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis sprendimas (jeigu jis nebus skundžiamas apeliacine tvarka) atsižvelgiant į nustatomą 30 dienų jo įvykdymo terminą, turėtų būti įvykdomas iki vasario (t. y. kalendorinės žiemos sezono) pabaigos. Pakankamai akivaizdu-suprantama, kad tokiu laikotarpiu sprendimo įvykdymas (likusių pastato pamatų pašalinimas) gali būti apsunkintas ir dėl gamtinių sąlygų (gali būti vis dar įšalusi žemė ar kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi galimybių būtent šiuo metu (dar tik priimdamas sprendimą) numatyti ar juolab kategoriškai nuspręsti, kad atsakovė teismo sprendimo ne(į)vykdys vien tik dėl nuo pačios atsakovės priklausančių subjektyvių priežasčių-aplinkybių. Atitinkamai, šiuo metu nėra galimybių tinkamai-išsamiai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, galinčias turėti teisinės reikšmės, sprendžiant dėl Civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos baudos atsakovei skyrimo ar neskyrimo (ir jeigu skyrimo, tai kokio konkretaus dydžio). Tokius ieškovo procesinio pobūdžio teisėtus interesus, teismo vertinimu, pakankamai gina iš esmės analogiško pobūdžio Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio nuostatos, kurios gali būti taikomos jau tuo metu, kai bus žinomos baudos skyrimui ar neskyrimui bei baudos individualizavimui visos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Remdamasis šiais motyvais, teismas netenkina ieškovo procesinio pobūdžio prašymo dėl baudos numatymo atsakovei.

Teismo vertinimu, vien tik atsakovės subjektyvaus pobūdžio teiginių (žodinių paaiškinimų) nepakanka tam, kad būtų pakankamu mastu įrodyta, jog atsakovės nurodomas sodininkų bendrijos „Pavasaris“ 2017 m. rugsėjo 30 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas iš tikrųjų suklastotas. Remdamasis šiuo motyvu, teismas atmeta atsakovės procesinį prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo, juolab kad atsakovė, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi teisę savarankiškai informuoti teisėsaugos institucijas apie jai žinomus nusikalstamus veiksmus.

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovės priteisiama 93,75 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, iš viso 593,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šiuo metu ieškovo sklype vis dar likę nepašalinti ginčo pastato pamatai, tai, teismo vertinimu, tokiam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi reikšmės-įtakos faktinė aplinkybė, kad po šios civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovė (jau gavusi teismo procesinius dokumentus ar dar iki jų gavimo) pašalino dalį pastato. Valstybei iš atsakovės priteisiama 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai priklausantį ūkinį pastatą iš ieškovo J. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui J. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 593,75 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.