Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN kameroje Nr. 16 nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. Tačiau iš bylos duomenų (b. l. 31) nustatyta, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 16 buvo laikomas laikotarpiais nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. kovo 30 d. ir nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. (toliau ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra negyvenamosios paskirties, todėl jos nepritaikytos žmonėms gyventi.

Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kt.) (7.12 p.) ir specialiosios paskirties pastatai (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.) (7.16 p.). Todėl tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su techniškai netvarkinga kamerų tipo patalpa Nr. 16, nurodydamas, kad ji buvo antisanitarinės būklės, nesaugi, jai buvo būtinas kapitalinis remontas. Iš grindų buvo išlindę metalinės inventoriaus dalys, į kurias, valant kamerą ar einant naktį į tualetą, susižeisdavo. Kameros langas buvo sudaužytas, be rėmo, neužsidarinėjo, nebuvo rankenos. Kameroje buvusi lova nebuvo pritvirtinta prie grindų, buvo techniškai netvarkinga, todėl gulėti joje buvo nesaugu, ji klibėjo, dėl atramų nebuvimo krito pagalvė, stalas nelygus, išlinkęs ir pan. Sanitarinis mazgas netvarkingas, tualetas tupimas. Sanitariniame mazge buvusi praustuvė nesaugi, aštriais kampais, todėl, tvarkydamas šią patalpą, dažnai susižeisdavo.

Ginčo metu galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.).

Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. birželio 5 d. Patikrinimo aktas (b. l. 42-43). Patikrinimo akte konstatuojama, kad kameroje Nr. 16 yra skaidraus stiklo langas, pritaikytas natūraliam vėdinimui. Patalpoje vizualiai matomų pelėsių nėra. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameros grindyse yra matomos inventoriaus tvirtinimo dalys, tačiau nurodyta, kad įprastinėmis aplinkybėmis tai negali kelti rizikos įvykti nelaimingam atsitikimui, tualeto patalpoje įrengta plautuvė buvo techniškai tvarkinga, todėl teismas vertina, kad šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą. Be to, pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į gydytoją dėl susižeidimo, sukelto netvarkingo kameros inventoriaus. Patikrinimo akte nurodyta, kad sienų ir grindų danga atitiko keliamus higieninius reikalavimus. Šio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, jog kameros techninė būklė yra iš esmės tvarkinga, patvirtina ir atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 55), iš kurių matyti, kad kameros lubos ir sienos lygios, kamera yra suremontuota, įrengtas skaidraus stiklo atidaromas langas. Iš šių nuotraukų taip pat matyti, kad kameroje esantys baldai tvarkingi, nesulūžę. Nors pareiškėjas skundžiasi, kad įrengtose spintelėse nėra rankelių, o stalo paviršius galimai nelygus, tokie nusiskundimai teismo vertinami kaip visiškai mažareikšmiai, negalintys sukelti asmeniui realios neturtinės žalos, todėl atmestini. Juolab, kad teisės aktuose nėra reglamentuota kamerose įrengiamų spintelių ar stalo konstrukcija ir dizainas.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginį, kad lova, spintelės nebuvo pritvirtintos prie grindų, todėl klibėjo. Konstatuotina, kad pataisos namai pareiškėjo atžvilgiu pažeidė Pataisos įstaigų įrengimo eksploatavimo taisyklių 16.12 punkto reikalavimą (baldai tvirtinami prie grindų).

Skunde teigiama, kad kameroje nebuvo vietos drabužiams džiauti. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę skalbti ir džiovinti drabužius pataisos namų skalbykloje ir pateikė Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarkos aprašą (b. l. 37-39), kuriame nurodyta, kad viršutiniai nuteistųjų, gyvenančių kamerų tipo patalpose, drabužiai skalbiami pagal nuteistojo prašymą, surenkami kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį, o apatiniai drabužiai skalbiami kas savaitę. Atsakovės atstovo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 taip pat užfiksuota, kad kamerų tipo patalpose gyvenančių nuteistųjų drabužiai skalbiami vieną kartą per savaitę pataisos namų skalbykloje (b. l. 44-46). Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pataisos namuose yra nesilaikoma Alytaus PN direktoriaus patvirtinto Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarkos aprašo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl šios aplinkybės, prašęs sudaryti galimybę skalbti drabužius skalbykloje, o pataisos namai būtų atsisakę tai padaryti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas šioje dalyje atmestinas.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11. punkte nurodyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau reikalavimų jų įrengimui nėra numatyta. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, kad, siekdamas įjungti ar išjungti radijo tašką, jis buvo nukritęs ant grindų ir susimušęs, kad kėlė grėsmę savo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos dėl radijo taško įrengimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Ginčo laikotarpiu sanitarinių įrenginių konstrukcijų ypatumai nebuvo reglamentuoti, todėl skunde nurodyti pažeidimai dėl sanitarinių įrenginių konstrukcijų ypatumų atmestini. Be to, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 10.4 punkte numatyta, jog klozetas gali būti ir tupimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje nebuvo kėdžių (suoliuko). Atsakovės atstovas teigia, jog kamerų tipo patalpos kietuoju inventoriumi yra aprūpintos.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi norma), patvirtintose 2017 m. birželio 7 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, be kita ko, nurodoma, jog pataisos namų kamerų tipo patalpoje turi būti taburetė arba suolai - 1 sėdima vieta 1 asmeniui.

Pagal šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl Aprūpinimo inventoriumi normos pažeidimų – t. y. įrodyti, kad kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo taburetė arba suolas, t. y. 1 sėdima vieta 1 asmeniui. Atsakovės atstovas pateikė teismui fotonuotraukas (b. l. 55), iš kurių negalima daryti išvados, kad kiekvienam asmeniui (ir pareiškėjui) buvo skiriama 1 sėdima vieta 1 asmeniui. Todėl atsakovės atstovui tik deklaratyviai teigiant, kad kamerų tipo patalpos aprūpintos kietuoju inventoriumi ir šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikus, t. y. nepaneigus pareiškėjo nurodytų teiginių, susijusių su gyvenamųjų patalpų aprūpinimu kietuoju inventoriumi, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu Aprūpinimo inventoriumi norma buvo pažeidžiama, nes nebuvo pakankamo kiekio (kiekvienam asmeniui skirtų) taburečių, nebuvo skiriama 1 sėdima vieta 1 asmeniui.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje vietoje radiatoriaus buvo vamzdis, kuris silpnai šildė.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui tikslių duomenų apie oro temperatūrą ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Atsakovės atstovas nurodė, kad Pataisos namuose atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visa parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas, visuose pataisos namuose. LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje grindyse buvo skylė ir iš jos lysdavo vabalai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi Pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (b. l. 51-54). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN įmonės paslaugomis naudojosi pastoviai, pagal poreikį. Atsakovės atstovas į bylą pateikė UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ išrašus (b. l. 40-41), kuriuose užfiksuoti paslaugų atlikimo pagal sutartį duomenys, kurie patvirtina, kad Alytaus PN sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi, deratizacijos bei dezinfekcijos paslaugos atliekamos. Byloje nėra duomenų, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ir į Alytaus pataisos namų administraciją dėl buitinių parazitų patalpose nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl vabzdžių buvimo kameros patalpose yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (baldai nepritvirtinti prie grindų, nebuvo pakankamo kiekio kietojo inventoriaus (nebuvo skiriama 1 sėdima vieta 1 asmeniui)).