Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). J. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime buvo nurodyta kaip J. C., C. M. duktė, tėvas nebuvo nurodytas. Ji buvo pakrikštyta Žiežmarių Romos katalikų bažnyčioje 1937 m. liepos 21 d. (Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pažyma Nr. (P1-5210) P2-8103). J. C. 1957 m. gegužės 25 d. sudarė santuoką su J. A. F., 1975 m. gruodžio 24 d. susituokė su P. M., 1991 m. spalio 3 d. susituokė su V. Ž., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Gyventojų registro pažymoje nurodoma, jog J. Ž. mama buvo M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). J. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šis butas nuo 1994 m. liepos 11 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu registruotas J. Ž. vardu.

6. 1960 m. vasario 25 d. Kauno m. Liaudies Teismo sprendime dėl iškeldinimo nurodoma, kad atsakovė J. C.-F., J., su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). 1990 m. rugpjūčio 1 d. sutartyje užsakove taip pat nurodoma J. M., J. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. liepos 23 d. pažymoje nurodoma, jog Žaslių Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1916 m. balandžio 9 d. pakrikštytas M. iki S. sūnus vardu J., gimęs (duomenys neskelbtini) Dalinonių kaime. Metrikų knygose J. S., M. sūnaus mirties duomenų nerasta (2019 m. liepos 23 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-4902) P2-773), taip pat šių duomenų nerasta ir Žaslių Romos katalikų bažnyčios 1938-1940 ir Žaslių valsčiaus 1940-1943 metų metrikų knygose (šios knygos nepilnai išlikusios) (2019 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-5830) P2-9311). Gyventojų registre duomenų apie J. S., gimusį (duomenys neskelbtini), nėra.

7. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. liepos 23 d. pažymoje Nr. (P1-4900) P2-7730 nurodoma, jog Žaslių Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1926 m. spalio 20 d. pakrikštyta M. S. (taip dokumente) duktė vardu V., gimusi (duomenys neskelbtini) Dalinonių kaime. Pareiškėjas R. P. gimęs (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina buvo V. P., iki santuokos – S., mirusi (duomenys neskelbtini), tėvas – A. P..

8. Pareiškėjas į bylą pateikė turimas fotografijas, kur užfiksuotos galimai pareiškėjo ir J. Ž. močiutės laidotuvės (pareiškėjo motinos ir J. Ž. tėvo mamos), taip pat galimai pareiškėjas su J. Ž., J. Ž. galimai tėvo J. S. (S.) nuotrauka jos motinai M. C. atminčiai. Į bylą pateikta užrašų knygelės nuotrauka, kurioje nurodyti M. telefono numeris, R. telefono numeris, adresas, nurodoma „Jeigu aš mirčiau Pirmininke kraipkites ji jos, Palaidokite Petrašunose, C. šeima Pminklas“. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2019 m. gegužės 29 d. rašte Kauno Klinikinei Ligoninei nurodoma, kad informacijos tikslinimo metu nustatyta, jog pil. J. Ž. turi pusbrolį pil. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas sumokėjo 83,02 Eur sumą, taip pat už šiam butui tiekiamas paslaugas mokėjo ir 2019 m. gruodžio 11 d. Už UAB „Init“ teiktas paslaugas minėtam butui 2019 m. liepos 3 d. sumokėjo 16,50 Eur sumą.

10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. O. P. parodė, jog buvo J. Ž. kaimynė apie 20 metų. Paaiškino, kad J. Ž. vaikų neturėjo, taip pat neturėjo brolių ar seserų, turėjo tik pusbrolį – pareiškėją R. J. Ž. jau sirgdama vis kartojo, kad pasveiks ir turimą turtą paliks R. Taip pat J. Ž. vis važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas pusbrolį.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

12. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad jis ir J. Ž. buvo pusbrolis ir pusseserė – kadangi sprendžiant dėl pareiškėjo, kaip tinkamo J. Ž. turto paveldėtojo / įpėdinio, nesant J. Ž. gimimo liudijime įrašo apie jos tėvą, nepakanka duomenų konstatuoti, kad J. Ž. buvo pareiškėjo giminaitė.

13. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

14. J. Ž. gimimo liudijime nėra nurodytas jos tėvas. Lietuvos valstybės istorijos archyvas į pareiškėjo atstovės paklausimus raštais Nr. (P1-4901) P2-7731, Nr. (P1-4900) P2-7730, Nr. (P1-5830) P2-9311, Nr. (P1-4902) P2-7732 pranešė, kad Žaslių Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1916 m. balandžio 9 d. pakrikštytas M. iki S. sūnus vardu J., gimęs (duomenys neskelbtini) Dalinonių kaime; Žaslių Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1926 m. spalio 20 d. pakrikštyta M. S. duktė vardu V., gimusi (duomenys neskelbtini) Dalinonių kaime; Žaslių Romos katalikų bažnyčios 1916-1922 metų metrikų knygose, 1938-1940 ir Žaslių valsčiaus 1940-1943 metų metrikų knygose J. S. mirties duomenų nerasta. Gyventojų registro tarnyba duomenų apie J. S. taip pat neturi. Pareiškėjas išnaudojo visas galimybes gauti J. S. gimimo liudijimą, mirties liudijimą, jo ir J. Ž. mamos M. C. santuokos liudijimą, o jų negavęs – kreipėsi į teismą dėl giminystės ryšio nustatymo.

15. Byloje esančių dokumentų, aprašytų sprendimo 5–8 pastraipose, turinio analizė rodo, kad J., kaip J. Ž. tėvas, yra nurodytas 1960 m. vasario 25 d. Kauno m. Liaudies Teismo sprendime dėl iškeldinimo, 1990 m. rugpjūčio 1 d. sutartyje dėl paminklo gamybos. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos parodymais patvirtinta, kad J. Ž. turėjo pusbrolį R., su kuriuo palaikė nuolatinius ryšius, bendravo, važiuodavo pas jį į (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir J. Ž. užrašų knygelės ištrauka. Byloje esančios nuotraukos taip pat pavirtina, kad pareiškėjas su J. Ž. laikė save pusbroliu ir pussesere, turėjo bendrą močiutę – pareiškėjo mamos ir J. Ž. tėvo mamą. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Vertindamas įrodymus, teismas remiasi savo vidiniu įsitikinimu, savo žiniomis, praktika, logikos dėsniais ir įstatymais, kurie reguliuoja tuos teisinius santykius, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą (CPK 185 straipsnis).

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, įvertinęs rašytinius bylos dokumentus, liudytojos parodymus, pareiškėjo paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog labiau yra tikėtina, kad pareiškėjas R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pusbrolis ir pusseserė, giminystės ryšiu susieti per tėvus: pareiškėjas – per motiną V. P., J. Ž. – per tėvą J. S., kurie buvo brolis ir sesuo, todėl pareiškimo reikalavimas šioje dalyje tenkinamas.

17. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

18. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjos mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjos mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po pareiškėjo pusseserės J. Ž. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. CK 5.11 straipsnyje nustatyta įpėdinių eilė. Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės įpėdiniai. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo ar iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju asmenų, suinteresuotų J. Ž. palikimo priėmimu, byloje nenustatyta. Bylos rašytinė medžiaga, pareiškėjo paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad J. Ž. vaikų, brolių bei seserų neturėjo, jos sutuoktinis ir tėvai mirę, vienintelis žinomas J. Ž. giminaitis, su kuriuo ji bendravo iki mirties, yra jos pusbrolis pareiškėjas R. P., kuris vienintelis ir pretenduoja į palikėjos palikimą.

20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu pareiškėjo teikti paaiškinimai sudaro pagrindą spręsti, kad po palikėjos mirties pareiškėjas nepraleidęs trijų mėnesių termino kreipėsi į notarą dėl J. Ž. palikimo priėmimo, tačiau jo pareiškimas nebuvo priimtas, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtino, kad pareiškėjas ir palikėja yra susieti giminystės ryšiu. Nors pareiškėjas palikėjos bute negyveno nei iki jos mirties, nei po jos mirties, jis likusiu turtu iš karto po J. Ž. mirties pradėjo aktyviai rūpintis – moka komunalinius mokesčius paslaugų tiekėjams už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir šioje dalyje, nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs jį valdyti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo giminaičiai ­– pusbrolis ir pusseserė, giminystės ryšiu susieti per savo tėvus: R. P. – per motiną V. P. (S.), o J. Ž. – per tėvą J. S., kurie buvo brolis ir sesuo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.