- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- eAN2-5-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00782-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. A.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- Uždaroji akcinė bendrovė NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyr. specialistei Justinai Jodkienei,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus atstovėms Vilmai Markevičei, Justinai Katelovič,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo, kuriuo R. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 300 (trijų šimtų) Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2018 m. lapkričio 9 d. Įsakymas) 4.1 punktu UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per mėnesį nuo Įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) akto kopiją. Iki 2018 m. gruodžio 10 d., 16.00 val., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) perdavimo akto kopija departamentui nepateikta. Nevykdydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo 4.1 punkto, juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) vadovė R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XIII-459 redakcija). Teismas už šį nusižengimą 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu skyrė R. A. 300 Eur dydžio baudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą.
2.1. Skunde aptariamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – VMSA) direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymo priėmimo aplinkybės. Pažymima, jog 2012 m. liepos 20 d. VMSA direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gruodžio 31 d. R. A. buvo paskirta šiame įsakyme nurodytų daugiabučių namų, taip pat ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.84 straipsnio 4 dalimi administratorius skiriamas penkeriems metams. Kadangi VMSA vykdomoji institucija nebuvo gavusi jokių Namo bendraturčių pageidavimų ar pagrįstų nusiskundimų, 2017 m. gruodžio 28 d. VMSA direktorius priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiame įsakyme vietoje CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyto penkerių metų termino nurodė tik vienerių metų terminą, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (imtinai). Atsižvelgiant į tai, tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir kitos administruojančios bendrovės pateikė bendrą ieškinį atsakovui VMSA, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino visiškai. Teismas šioje byloje nurodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas turėjo numatyti ne vienerių metų administravimo termino pratęsimą, o penkerių metų. Nepaisant teismo sprendimo civilinėje byloje, VMSA nuo 2018 m. spalio 15 d. iki lapkričio 5 d. organizavo pakartotinius administratorių rinkimus tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose teismas savo sprendimu yra pratęsęs administratoriaus įgaliojimus iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl tokiais VMSA neteisėtais veiksmais buvo paneigti teisės aktai ir neteisėtai bendro naudojimo administratoriais buvo paskirti administratoriai, taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini). R. A., vadovaudamasi nurodyta civiline byla, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir apskundė VMSA direktoriaus priimtą 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymą dėl bendro naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.
2.2. Skunde pažymima, kad R. A. galėjo būti baudžiama pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, jei būtų nevykdžiusi teisėto VMSA nurodymo, sprendimo. Paminėtina, kad visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti pareigūnų reikalavimai ir tik tokių reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Civilinėje byloje nagrinėjamas 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymo teisėtumas, kol nėra išspręsti įsakymo teisėtumo klausimai ir jame nustatyti įpareigojimai, negali būti sprendžiamas klausimas dėl įsakyme nustatytų įpareigojimų vykdymo. Įsakymo neteisėtumą pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas nurodė, kad ieškovų, taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini), administravimo terminas yra iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Skunde taip pat nurodoma, jog VMSA bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių argumentų, kodėl 2018 m. lapkričio 9 d. Įsakymo neįvykdymas yra pavojingas ir kokius sukelia neigiamus padarinius jo neįvykdžiusiam asmeniui. VMSA neįrodė, jog dėl Įsakymo nevykdymo, tol kol bus išspręsta Civilinė byla, kiltų atitinkami neigiami padariniai, nukentėtų kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės veikoje nėra ir kaltės, kadangi įsakymas, pagal kurį yra neperduodamas namas, yra apskųstas dėl jo neteisėtumo. Teismas skundžiamame nutarime kaltės klausimo visiškai nevertino. Teismas be jokio pagrindo didžiausią dėmesį skyrė aplinkybei, kad VMSA direktoriaus įsakymų vykdymas nebuvo sustabdytas, todėl iš to darė neteisingą išvadą, kad Įsakymas privalėjo būti vykdomas. Vien tai, kad civilinėje byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įsakymų vykdymo sustabdymas, savaime nesuponuoja išvados, kad VMSA direktoriaus įsakymai pilna apimtimi privalėjo būti vykdomi. Taip pat grindžiama, kad nors įpareigojimu pavadintas kaip VMSA reikalavimas pateikti perdavimo aktų kopijas ir yra įrašytas į VMSA direktoriaus įsakymus, kurie priskirtini individualiems administraciniams aktams, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, tokio pobūdžio įpareigojimas (kaip jis įvardintas įsakyme) nėra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas ar nurodymas (kas matyti ir iš pačių įsakymų priėmimo teisinių pagrindų). Tokie įsakymai yra susiję su turto administravimo teisiniais santykiais, kurie yra civiliniai, ir ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai. Be to, ne pati VMSA savo pačios aktais, o būtent CK nustato ir apsprendžia, kokius dokumentus pasibaigus administravimui, administratorius privalo pateikti jį paskyrusiam asmeniui (CK 4.84 straipsnio 5 ir 8 dalys, 4.252 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
2.4. Apelianto teigimu tai, kad teismo nutarimu yra skiriama bauda, lemia baudos skyrimą už neteisėtai priimtą įsakymą ar jo nevykdymą, o tai paneigia asmens teisę ginčyti įsakymą. Pačiame įsakyme yra nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) per mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos privalo pateikti VMSA Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo akto kopiją. Taip pat yra paminėta, jog Įsakymas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, iš esmės VMSA pateikė dvi alternatyvas dėl Įsakymo – arba jį įvykdyti arba apskųsti. Teisinėje valstybėje galioja bendras principas – pareiškimo dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis efektas, praktiškai įgyvendinamas tokiu būdu, kad administracinis sprendimas negalėtų būti vykdomas tol, kol nebūtų pasibaigęs jo apskundimo terminas, skundo padavimas sustabdytų administracinio sprendimo vykdymą, todėl negalutinis administracinis sprendimas galėtų būti vykdomas tuomet, jeigu teisės aktai nustatytų tokią galimybę, t. y. atitinkamą išimtį. Nagrinėjamos situacijos kontekste joks teisės aktas nenurodo, kad VMSA direktoriaus įsakymas dėl bendro naudojimo objekto pakeitimo yra vykdomas skubiai, o jo apskundimas nesustabdo administracinio sprendimo vykdymo. Dar daugiau, VMSA vadovaujasi tuo, kad Įsakymas yra įsiteisėjęs nuo pasirašymo dienos, tačiau Įsakyme nėra nurodyta nei Įsakymo priėmimo data, nei jo numeris, kas dar kartą patvirtina, jog Įsakymas nėra įsigaliojęs.
2.5. Skunde akcentuojama ir aplinkybė, jog teismas visiškai neatsižvelgė į CK 4.238 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad jei su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę neperduoti turto, kol daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pilnai neatsiskaitys su namo administratoriumi. Tokiu atveju nurodytas pažeidimas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė VMSA perdavimo akto kopijos, negali būti įvykdytas, nes toks perdavimo aktas gali būti pateiktas, kai su administratoriumi yra pilnai atsiskaityta. Kadangi nagrinėtinu atveju su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiskaityta, todėl nėra jokios galimybės pateikti perdavimo akto kopiją VMSA.
2.6. Skunde argumentuojama, kad VMSA gali surašyti administracinio nusižengimo protokolus bendrojo naudojimo objektų administratoriams tik dėl administravimo nuostatuose nurodytų nuostatų, o administracinių nusižengimų protokolų surašymas pagal ANK 505 straipsnį yra visiškai nepagrįstas. Teismas anot apeliantų nepagrįstai nurodė, jog nuo įsakymo pasirašymo dienos UAB (duomenys neskelbtini) vadovui kilo pareiga vykdyti įsakymu nustatytus įpareigojimus. Įsakyme numatyta kad perdavimo akto kopija turi būti pateikta per 30 dienų, todėl nuo įsakymo pasirašymo dienos negalėjo kilti jokia pareiga. Pačiame įsakyme nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas per mėnesį laiko, o perdavimo akto kopijos turi būti pateiktos per 30 dienų. Taigi susiklosto situacija, kuomet būtent R. A. turėjo teisę arba įsakymą apskųsti, arba pateikti perdavimo akto kopijas. Įsakymai buvo apskųsti pagal pačiuose įsakymuose nustatytą tvarką, todėl negali būti skiriama administracinė bauda už tai, kad asmuo pasinaudojo savo teisėmis ir apskundė įsakymą, kuris iš esmės yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas nusižengimas, nenurodyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.
2.7. Galiausiai skunde pažymima, jog šioje byloje yra būtina sustabdyti administracinio nusižengimo bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla. Jei paaiškėtų, kad įsakymas buvo neteisėtas ir civilinėje byloje jis būtų panaikintas, tai iš esmės reikštų, jog bauda buvo paskirta nesant tam teisėto pagrindo. Panaikinus įsakymą nebeliks ANK 505 straipsnio 1 dalies sudėties. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo iki tol, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos dėl įsakymų teisėtumo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą nepakeistą ir R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Atsiliepime pažymima, jog sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administravimas pratęstas ne privalomais pagrindais, o iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo, tačiau ieškovės, taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini), neturėdamos tam jokio teisinio pagrindo, nepagrįstai suabsoliutindamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kurioje nurodytas terminas iki 2022 m. gruodžio 31 d., teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neatsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, vykdė daugiabučių namų administratorių paskyrimo iš naujo procedūras ir užbaigė jas civilinio kodekso pagrindu priimdama įsakymus dėl naujų daugiabučių namų administratorių paskyrimo juose nurodant, jog įpareigoja ir UAB (duomenys neskelbtini) pateikti Administracijai daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo naujai skiriamiems administratoriams aktų kopijas.
3.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pratęsti 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu paskirtų administratorių įgaliojimai bei veikla iki 2018 m. gruodžio 31 d., o vėliau buvo pradėta organizuoti nauja administratorių rinkimo procedūra. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. vyko daugiabučio namo butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), balsavimas raštu, kurio metu minėtų daugiabučių namų savininkai balsavo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į balsavimo rezultatus, 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą, įsakymo 4.1 punkte UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) aktų kopijas, tačiau R. A. iki šiol to nėra padariusi.
3.3. Atsiliepime pažymima, jog apeliacinio skundo argumentas, neva Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas subjektas, yra niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija. Savivaldybės administracijos direktorius turi viešojo administravimo teises, yra savivaldybės vykdomoji institucija ir yra pareigūnas. Būtent savivaldybei yra pavesta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūra ir kontrolė. Todėl savivaldybės administratorius, priimdamas įsakymus, turi teisę duoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui teisėtus reikalavimus ANK 505 straipsnio prasme. UAB (duomenys neskelbtini) teikia viešąją paslaugą (vykdo daugiabučių namų priežiūrą ir administravimą) ir jos veikla, teikiant šias paslaugas, kontroliuojama savivaldybės. Viešojo administravimo įgaliojimai savivaldybei suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose nuostatuose. Taigi akivaizdu, kad savivaldybė, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, prižiūrėdama bei kontroliuodama daugiabučių administratorių veiklą bei pareigų vykdymą, turi įgaliojimus reikšti administratoriams teisėtus reikalavimus, o už jų nevykdymą, neteisėtus veiksmus ir pan., tirti ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei bausti pagal ANK nuostatas.
3.4. Dėl R. A. kaltės atsiliepime pažymima, jog ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, tai reiškia, kad pats ginčijamo įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, galėtų būti plečiamos administracinės atsakomybės ribos, tačiau šiuo atveju pakanka nustatyti, kad nusižengimas padarytas ir nereikalaujama, kad kiltų kokie nors padariniai. Šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią daugiabučių namų priežiūros bei administravimo sistemą. R. A. veiksmų pavojingumas suprantamas ne tiesiogiai, kaip konkrečios materialinės žalos padarymas, o kaip pavojus įstatyminiam reglamentavimui.
3.5. Hipotetinė prielaida dėl tariamo įsakymo neteisėtumo negali turėti įtakos pripažįstant atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kadangi tokia prielaida yra pagrįsta tik subjektyviais samprotavimais. Šiuo metu ginčijamas įsakymas yra priimtas, teisės aktai nenumato jokių specialių (papildomų) įsakymo „įsiteisėjimo“ sąlygų, civilinio proceso tvarka įsakymo vykdymas nėra sustabdytas. Vien apelianto argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos bet kurioje stadijoje, nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio įsakymo, kadangi apeliantės minimoje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos, o šioje proceso stadijoje tik jos galėtų sustabdyti įsakymo vykdymą.
4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta R. A. ir suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovai prašė tenkinti skundą, panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai prašė skundą atmesti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didžiąją dalį apeliacinio skundo sudaro aplinkybių dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymo teisėtumo vertinimas. Apeliaciniame skunde ginčijama R. A. kaltė. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad įsakymas, už kurio nevykdymą nubausta R. A., yra apskųstas ir gali būti pripažintas neteisėtu, o R. A. padaryta veika nepavojinga. Susipažinęs su pateikta bylos medžiaga bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarimas, kuriuo R. A. nubausta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą. Apygardos teismas neatsakinėja į skundo argumentus dėl Įsakymo turinio pagrįstumo ir jo teisėtumo, nes šie klausimai buvo išspręsti civilinėje byloje.
6. Atkreiptinas dėmesys, kad panašaus pobūdžio bylose nagrinėjant analogiškas situacijas dėl juridinio asmens vadovo kaltės nevykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo, taip pat buvo keliami klausimai dėl VMSA direktoriaus įsakymų teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019 priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą turėjo nustatyti ne tik tai, kad asmuo privalėjo vykdyti įsakymuose nustatytus įpareigojimus, bet ir tai, kad šie įpareigojimai yra teisėti. Teismas tą turėjo nustatyti arba pats, arba, jeigu tokių įgaliojimų neturėjo, sulaukti, kol įsakymų teisėtumas bus konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju bylą nagrinėjant apygardos teisme ir vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu administracinio nusižengimo byla nagrinėjimas buvo sustabdytas iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymo teisėtumo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje atmetė ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje panaikinimo ir nenustatė, kad minėtas Įsakymas būtų neteisėtas. Teismas nurodė, kad savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių.
7. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas išskyrus žmogaus būstą ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad R. A. nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymo, kuris buvo pripažintas teisėtu, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. A. kalta nevykdžius pareigūnų teisėtų reikalavimų ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
8. Skunde nurodoma, jog VMSA bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių argumentų, kodėl 2018 m. lapkričio 9 d. Įsakymo neįvykdymas yra pavojingas ir kokius sukelia neigiamus padarinius jo neįvykdžiusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats ginčijamo įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, jo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal atitinkamus administracinių nusižengimų kodekso straipsnius. Šioje byloje R. A. neveikimas, kuriuo nebuvo vykdomi VMSA direktoriaus įsakymo reikalavimai, sutrikdė tiek institucijų darbą, tiek efektyvią daugiabučių namų priežiūros bei administravimo sistemą.
9. Skunde teigiama, kad R. A. negali būti skiriama administracinė bauda už tai, kad asmuo pasinaudojo savo teisėmis ir apskundė įsakymą. Argumentuojama, kad VMSA pateikė dvi alternatyvas dėl Įsakymo – arba jį įvykdyti arba apskųsti; administracinis sprendimas negalėtų būti vykdomas tol, kol nebūtų pasibaigęs jo apskundimo terminas, skundo padavimas sustabdytų administracinio sprendimo vykdymą, todėl negalutinis administracinis sprendimas galėtų būti vykdomas tuomet, jeigu teisės aktai nustatytų tokią galimybę, t. y. atitinkamą išimtį; nagrinėjamos situacijos kontekste joks teisės aktas nenurodo, kad VMSA direktoriaus įsakymas dėl bendro naudojimo objekto pakeitimo yra vykdomas skubiai, o jo apskundimas nesustabdo administracinio sprendimo vykdymo. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovė R. A. buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo jo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašomus dokumentus (bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo aktų kopijas), įsigaliojo jų pasirašymo dieną (Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Būtent nuo tos dienos UAB (duomenys neskelbtini) vadovei kilo pareiga vykdyti įsakymu jai nustatytus įpareigojimus. Individualaus teisės akto galiojimo nesustabdo jo apskundimas teismui ir tokio individualaus teisės akto apskundimas ir jo vykdymas nėra dvi alternatyvos, vieną iš kurių gali pasirinkti ją turintis vykdyti asmuo. Šiuo atveju, R. A. ginčydama individualų teisės aktą, galėjo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nagrinėjamoje civilinėje byloje), tai būtų teisėtas būdas pasiekti norimų tikslų. Tuo tarpu vien civilinės bylos dėl įsakymo teisėtumo nagrinėjimo faktas, nesant pritaikytų atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių dėl įsakymo vykdymo sustabdymo, nesuteikia apeliantei pasirinkimo galimybės vykdyti/nevykdyti įsiteisėjusį, jai privalomą individualų teisės aktą.
10. Skunde akcentuojama, jog teismas visiškai neatsižvelgė į CK 4.238 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad jei su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę neperduoti turto, kol daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pilnai neatsiskaitys su namo administratoriumi, ir kadangi nagrinėtinu atveju su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiskaityta, todėl nėra jokios galimybės pateikti perdavimo akto kopiją VMSA. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nesprendžiami civilinis grąžintinų lėšų paskirstymo, atsiskaitymo už administravimą ir turto sulaikymo klausimai, o nagrinėjamas R. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrįstumas. Kaip minėta, nustačius, kad įmonės vadovė nevykdė teisėtų VMSA pareigūnų reikalavimų, ji pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, o skunde pateikiamos interpretacijos dėl negalėjimo pateikti perdavimo akto kopijas, nepaneigia fakto, kad R. A. nevykdė teisėto pareigūnų įsakyme apibrėžto reikalavimo.
11. Skunde grindžiama, kad VMSA negalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ANK 505 straipsnio atžvilgiu. Teismo vertinimu šis formalaus pobūdžio skundo argumentas yra nepagrįstas. Savivaldybės administracijos direktorius turi viešojo administravimo teises, yra savivaldybės vykdomoji institucija ir yra pareigūnas. Būtent savivaldybei yra pavesta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūra ir kontrolė. Todėl savivaldybės administratorius, priimdamas įsakymus, turi teisę duoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui teisėtus reikalavimus ANK 505 straipsnio prasme, o jų nevykdant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Kitos skunde dėstomos aplinkybės dėl VMSA direktoriaus įsakymo neteisėtumo (neva turėjusio įtakos protokolo trūkumams) negali būti pripažįstamos esminiais protokolo trūkumais.
12. Be to, skunde teigiama, kad surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas nusižengimas, nenurodyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2019 m. sausio 15 d. VMSA surašytame administracinio nusižengimo protokole tinkamai nurodyta, jog VMSA direktoriaus įsakymu UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Institucijai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) akto kopiją. Iki numatyto termino perdavimo akto kopija nepateikta. Nevykdydama VMSA direktoriaus Įsakymo 4.1 punkto, UAB vadovė R. A. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnyje. Institucijos surašytas protokolas yra aiškus ir pagrįstas, jame nurodyta, jog Įsakymo nevykdymas (kaip nustatyta, kad įsakymas teisėtas) juridinio asmens vadovei užtraukia administracinę atsakomybę. Teismas nagrinėdamas bylą nenustatė jokių akivaizdžių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, kurie galėtų turėti įtakos administracinės bylos nutraukimui.
13. Bylos nagrinėjimo baigiamųjų kalbų metu apeliantė prašė neskirti jai nuobaudos, motyvuodama tuo, jog šiuo metu ji nebedirba UAB (duomenys neskelbtini) vadove, jog namas yra perduotas, jog ji ne savo interesus atstovavo. Aukštesniojo teismo vertinimu vien tai, kad R. A. šiuo metu nebedirba nurodytose pareigose ir kitos jos nurodytos aplinkybės (perduotas namas, ne savo interesų atstovavimas) nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą ar jos visai neskirti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo skiriant R. A. administracinę nuobaudą buvo įvertintos visos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, t. y. R. A. asmenybė, padaryto nusižengimo pobūdis, tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Visa tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas R. A. paskyrė ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią 300 Eur dydžio baudą (įstatymo Nr. XIII-459 redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minimalios nuobaudos paskyrimas R. A. yra adekvatus ir proporcingas jos padarytam administraciniam nusižengimui, dar labiau ją mažinti ar iš vis neskirti nuobaudos, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės B. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.