Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1737-262/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
2S-1737-262/2014
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-02152-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
E. Š.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-1737-262/2014
Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02152-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 118.3; 122.4; 129.22 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo E. Š. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl dalies sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir šios sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo E. Š. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl dalies sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir šios sutarties pakeitimo.

Atsakovas pateikė prašymą civilinės bylos dalį pagal ieškovės V. Š. ieškinį bei patikslintą ieškinį nutraukti, paliekant nagrinėti bylą pagal priešieškinį; taikyti Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutarties įvykdymo atgręžimą ir priteisti iš ieškovės 1987,80 Lt sumokėto išlaikymo; skirti ieškovei maksimalią CPK 95 str. numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl priešieškinio dalyko patikslinimo, prašymas laikyti priešieškinį pagrindu atnaujinti procesą kitoje byloje Nr.2-1443-600/2007.

Nurodė, kad ieškovė, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui 2011 m. gruodžio 19 d. pateikdama ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- priteisti laikiną išlaikymą. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo iš dalies patenkintas ir šalių nepilnamečiams vaikams buvo priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt per mėnesį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Vykdant teismo nutartį, per 4 kartus ieškovei buvo sumokėta bendra 1987,80 Lt suma. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-04-17 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones panaikino, pripažindamas, kad preliminariai vertinant ieškovės reikalavimą, jis negalėtų būti tenkinamas. Dėl šios priežasties atsakovo sumokėtos pinigų sumos turi būti grąžintos atsakovui.

Ieškovė aiškiai nesąžiningai ir priešingai civilinio proceso tikslams šioje byloje pareiškė klaidinantį ieškinį, paremtą melagingais teiginiais, nors žinojo, kad klausimas dėl išlaikymo yra išspręstas kitoje byloje, todėl jai turi būti paskirta bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi patenkintas prašymas dėl bylos nutraukimo ir byla nutraukta; iš ieškovės atsakovui priteista 1987,80 Lt atsakovo sumokėto laikino išlaikymo; atmestas prašymas atnaujinti procesą šioje byloje; iš ieškovės atsakovui priteista 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės trečiajam asmeniui Nordea Bank AB priteista 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007 patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išspręstas išlaikymo klausimas tokiu būdu, kad ieškovė savo asmeninėn nuosavybėn gavo šeimos statytą namą su visu turtu, sklypu ir pasirašytinai nurodė, jog gavo 20 000 Lt prieš posėdį. Kartu šiame susitarime buvo išspręsti kreditoriniai klausimai ir kreditoriai apie tai buvo informuoti. Jokių ginčų dėl to nekilo ir sprendimas ir šiuo metu yra galiojantis. Taigi, naujas ieškinys su tokiu reikalavimu, kuris paneigia buvusį įsiteisėjusį susitarimą dėl vienkartinės išlaikymo dydžio išmokos, negalimas naujoje byloje neatnaujinus proceso prieš tai buvusioje byloje. Dėl šios priežasties teismas laikė pagrįstu atsakovo prašymą nutraukti bylą CPK 293 str. 3 p. pagrindu, tačiau netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo kitoje byloje (Nr. 2-1443-600/2007), nes tokiu atveju būtų sukurta situacija, kai byloje, kuri buvo iškelta be pagrindo, priimama nutartis, kuri turėjo būti priimta kitoje byloje. Kadangi laikinas išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas nepagrįstai, teismas remdamasis CPK 760 str. bei CK 1.5 str., tenkino atsakovo prašymą grąžinti atsakovui sumokėtas išlaikymo sumas. Teismas laikė, jo ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir trečiajam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tokiais motyvais: teismas neatsižvelgė į tai, jog ir pats atsakovas pripažino, kad realiai 200 000 Lt vienkartinė vaikų išlaikymo suma taip niekada ir nebuvo pervesta ieškovei, t.y. atsakovas savo vaikams neteikė išlaikymo, todėl šis klausimas turėjo būti išnagrinėtas iš esmės; teismas nepagrįstai ieškovę įpareigojo grąžinti atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą, nes nepilnamečių vaikų interesai yra prioritetiniai; teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė piktnaudžiavo procesu ir tuo pagrindu paskirstė bylinėjimosi išlaidas; teismas nepagrįstai iš ieškovės trečiajam asmeniui Nordea Bank AB priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes šis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovo iniciatyva.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria byla pagal priešieškinį buvo nutraukta bei neatnaujintas procesas ir dėl šios dalies bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; papildomai iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas- 1500 Lt; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tokiais motyvais: teismas nepagrįstai nutraukė bylą pagal priešieškinį, ir neatnaujino proceso, nes civilinė byla Nr. 2-1443-600/2007 yra prijungta prie šitos bylos, todėl ji yra tapusi šios bylos dalimi ir šiuo atveju procesas galėjo būti atnaujintas; teismas nors pripažino, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tačiau nepagrįstai nepaskyrė baudos; teismas nepagrįstai atsakovui nepriteisė visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai nutraukė bylą pagal ieškinį, pagrįstai priteisė atsakovo sumokėtas laikino išlaikymo sumas, pagrįstai konstatavo jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir taikydamas CPK 94 str. teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad kadangi ieškovė irgi yra padavusi atskirąjį skundą dėl nutarties, visa nutartis apskritai turi būti panaikinta, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies; atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ tarp šios bylos šalių jau buvo kilęs ginčas iš esmės toks pats ginčas kaip ir šioje byloje: dėl vaikų išlaikymo. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007 visi klausimai, susiję su šalių santuokos nutraukimu (įskaitant ir vaikų išlaikymą (kompensacijos sumokėjimą), turto padalijimą ir kt.) buvo išspręsti patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad šalys suderino ir laisva valia sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš minėto sprendimo matyti, kad šalys sutarties turinį patvirtino teismo posėdžio metu. 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimas apskųstas nebuvo, jis įsiteisėjo 2008 m. sausio 22 d. Taigi, šalys tiek prieš teismo posėdį, tiek jo metu, tiek ilgą laiką po sprendimo priėmimo su sutarties sąlygomis sutiko, vienas kitam pretenzijų nereiškė, dėl priverstinio išieškojimo nesikreipė, t.y. tiek ieškovė, tiek atsakovas su esama situacija sutiko ir ji juos tenkino. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimas ir šiuo metu yra galiojantis, nes jis, kaip minėta, apskųstas nebuvo, kitokia tvarka nuginčytas ar panaikintas taip pat nebuvo.

CPK 18 str. yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, šiuo atveju, sprendimui esant nepanaikintam jis sukelia ir atitinkamas teisines pasekmes, t.y. kol jis nėra nuginčytas, laikoma, jog visos jame nurodytos aplinkybės yra teisingos ir jis turi būti vykdomas tokia forma, kokia jame nurodyta. Kadangi 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu šalys sutarė ir dėl vaikų išlaikymo vienkartine išmoka, laikytina, jog šis klausimas yra išspręstas. Todėl šiuo atveju negalioja taisyklė, kad pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams galima iš naujo kreiptis į teismą dėl kitokio dydžio išlaikymo priteisimo.

Civilinė byla, kurioje buvo priimta skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis buvo pradėta ieškovės iniciatyva, kai ji pateikė ieškinį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis. Vėliau atsakovas pateikė priešieškinį dėl tam tikrų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktų pripažinimo apsimestiniais ir jų pakeitimo, todėl galima teigti, kad ir atsakovas buvo ginčo šioje byloje iniciatorius. Jeigu ši byla būtų išspręsta iš esmės ir būtų patenkintas ieškovės ieškinys arba atsakovo priešieškinis, būtų sukurta situacija, kad atsirastų du skirtingi ir vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai tarp tų pačių šalių, dėl tos paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK ir yra numatęs, kad tokiu atveju byla turi būti nutraukiama (CPK 293 str. 3 p.). Įsiteisėjusiu sprendimu baigtos bylos peržiūrėjimui įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą- proceso atnaujinimą. Būtent šiuo institutu šalys ir turėjo pasinaudoti civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007, o ne inicijuoti naują bylą. Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog civilinė byla Nr. 2-1443-600/2007 buvo sujungta su šia byla, todėl jo priešieškinis turėjo būti nagrinėjamas toliau. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Nei iš bylos medžiagos, nei iš teismų sistemos „Liteko“ nematyti, kad būtų sujungtos ši civilinė byla su civiline byla Nr. 2-1443-600/2007, t.y. nei vienoje iš bylų nėra jokio procesinio dokumento apie šių bylų sujungimą. Vien ta aplinkybė, kad šioje byloje buvo naudojamasi medžiaga, esančia civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007 dar nereiškia, kad bylos buvo sujungtos.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje pasielgė teisingai: byla buvo nutraukta pagrįstai, nes vaikų išlaikymo klausimas tarp šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu, o proceso atnaujinimas šioje (nebaigtoje) byloje dėl kitos bylos negalimas- procesas turi būti atnaujintas toje byloje, kurioje ir buvo išspręstas šalių ginčas. Dėl šios priežasties netenkinamos šalių atskirųjų skundų dalys dėl bylos nutraukimo ir prašymo atnaujinti procesą atmetimo.

Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai ją įpareigojo atsakovui grąžinti 1987,80 Lt išmokėtą išlaikymą. Kaip minėta, įsiteisėjusiu sprendimu yra konstatuota, jog visas išlaikymas vaikams buvo sumokėtas vienkartine išmoka. Taigi, bent jau pagal dabar esančią situaciją atsakovas nebeturi jokios pareigos teikti savo vaikams papildomą išlaikymą. Todėl visos atsakovo šioje byloje sumokėtos sumos buvo sumokėtos nepagrįstai. CPK 760, 761 str. numato sprendimo vykdymo atgręžimą, tuo atveju kai dalis sprendimo buvo įvykdyta skubiai, tačiau po to ieškinys buvo atmestas. Tą klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė minėtas teisės normas ir pagrįstai įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui jo sumokėtas laikino išlaikymo sumas. Todėl ši ieškovės atskirojo skundo dalis atmetama.

Kaip minėta, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, o atsakovas su priešieškiniu, todėl laikytina, jog ši byla buvo pradėta ne vienos, o abiejų šalių iniciatyva. Ne vienos, o abiejų šalių iniciatyva byla tęsėsi pakankami ilgą laiką. Be to, abi šalys viena kitą kaltino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesilaikymu arba jos dalių buvimo apsimestiniu sandoriu. T.y. buvo nurodyta, jog abi šalys slėpė tikruosius ketinimus. Dėl išvardintų priežasčių procesines pasekmes (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kt.) turi prisiimti ne viena, o abi šalys. Į tai reikia atsižvelgti ir nustatinėjant ar buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis ar ne. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir dėl to iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas, tačiau baudos, kaip to prašė atsakovas ir kaip tai numatyta CPK 95 str., neskyrė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Kadangi bylos iniciatoriai buvo abi šalys, laikytina, kad šioje byloje procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujama nebuvo. Todėl ne tik nebuvo pagrindo skirti baudą, bet ir nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyti atitinkamus argumentus. Dėl šios priežasties iš skundžiamos nutarties pašalintini teismo motyvai, susiję su ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Kai byla nutraukiama jos neišsprendus iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 94 str. šio straipsnio 1 d. yra nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos šalims atsirado ne vien dėl ieškovės, bet ir dėl atsakovo procesinio elgesio. Kadangi ieškovė pareiškė ieškinį bei prašė priteisti laikiną išlaikymą (nors tam nebuvo pagrindo), o atsakovas turėjo į jį atsikirtinėti (rengti atsiliepimą į ieškinį), taip pat turėjo nepatogumų dėl laikino išlaikymo priteisimo, laikytina, kad dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės buvo priteista pagrįstai. Todėl ta nutarties dalis, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 1500 Lt bylinėjimo išlaidų laikytina pagrįsta (nors ir dėl kitų motyvų). Tačiau atsakovas vėliau pats pateikė priešieškinį, kurio taip pat nebuvo pagrindo pateikinėti šioje byloje, todėl kitą bylinėjimosi išlaidų dalį turi pasidengti pats atsakovas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo atsakovui priteisti daugiau bylinėjimosi išlaidų, negu jų priteisė pirmosios instancijos teismas. Kadangi, kaip jau ne kartą minėta, byla iš esmės vyko abiejų šalių iniciatyva, remiantis protingumo bei teisingumo principais trečiojo asmens patirtas bylinėjimo išlaidas lygiomis dalimis turi padengti abi šalys. Todėl šiss ieškovės atskirojo skundo reikalavimas tenkinamas iš dalies: pakeičiama nutarties dalis ir trečiajam asmeniui Nordea Bank AB iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis (po 1000 Lt) priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį pakeisti: iš motyvuojamosios nutarties dalies pašalinti teismo motyvus, susijusius su ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis;

panaikinti nutarties dalį, kuria iš ieškovės V. Š. trečiajam asmeniui Nordea Bank AB priteista 2000 Lt ir nurodyti, kad trečiajam asmeniui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632)iš ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. priteisiama po 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė