Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-220/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-29
Bylos Nr.
2-220/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Kreditorius
A. K.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-220/2007 SProcesinio sprendimo kategorija 126.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 29 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. K.atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas kreditoriaus A. K. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UADB „Ingo Baltic“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

A. K. kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti 52 952,40 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą DUAB „Ingo Baltic“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2005 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu už akių buvo nuspręsta A. K. atleidimą iš darbo Lietuvos ir Rusijos DUAB „Baltik Garant“ (dabar „Ingo Baltic“) pripažinti neteisėtu, laikyti darbo sutartį nutrauktą teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš DUAB „Baltik Garant“ A. K. naudai 2000 Lt per mėnesį nuo 2004 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės 2005 m. vasario 9 d. sprendimas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka įsiteisėjo 2006 m. rugsėjo 26 d. Kreditorius A. K. nurodė, kad pagal teismo sprendimą skaičiuojant nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2006 m. rugsėjo 26 d., t.y. už 26 mėnesius ir 10 dienų, priklauso 52 952,40 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Prašė nurodytą sumą patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą ir įpareigoti bankrutuojančios DUAB „Ingo Baltic“ administratorių ją išmokėti.

Vilniaus apygardos tesimas A. K. prašymą tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad nutartis iškelti DUAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą įsiteisėjo 2005 m. rugpjūčio 29 d. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p. nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Todėl kreditoriui A. K. priklausantis darbo užmokestis skaičiuotinas nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2004 m. liepos 16 d., iki nutarties iškelti DUAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. 2005 m. rugpjūčio 29 d. darbo dienos pabaigos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str. piniginės išmokos gyventojo pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, todėl apmokestinamos atitinkamu pajamų mokesčio tarifu pagal taisykles, galiojančias pajamų gavimo metu. Nuo 2006 m. liepos 1 d. gaunamos pajamos apmokestinamos 27 procentų dydžio gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymo 20 str. pakeitimo įstatymo, skaičiuojant darbo užmokestį nuo 2007 m. sausio 1 d. taikytinas pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis yra 320 Lt per mėnesį. Tokiu būdu A. K. priklausantis darbo užmokestis yra 26 913,03 Lt. Nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2004 m. liepos 31 d., t.y. už 11 darbo dienų, sudaro 999,99 Lt, nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki 2005 m. liepos 31 d., t.y. už 12 mėnesių, sudaro 24 000 Lt, nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 30 d., t.y. už 22 darbo dienas, sudaro 1913,04 Lt. Pritaikius pagrindinį neapmokestinamą minimumą, išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo atskaitymus mokėtina darbo užmokesčio suma sudaro 20 048,72 Lt. Teismas taip pat nurodė, jog šiuo metu teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, kilusių iš darbo teisinių santykių suma, atlikus išmokas iš Garantinio fondo yra 449 942,44Lt., neskaitant šia nutartimi tvirtintinos sumos ir sumos dėl kurių nėra pasibaigę teisminiai ginčai. Nėra baigtas draudimo įmonės turto pardavimo procesas, tokiu būdu šiuo metu nepakanka duomenų spręsti ar užteks lėšų visiems vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti. ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Tokiu būdu neatlikus nurodytų procedūrų, šiuo metu teismas neturi pagrindo įpareigoti administratorių išmokėti kreditoriui tvirtintiną sumą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu A. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartį ir patvirtinti 38 935,84 Lt jo kreditorinį reikalavimą. Apeliantas nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas vienasmeniškai pakeitė jau įsiteisėjusių teismo sprendimų turinį. Teismo sprendimą aiškinti gali tik tą sprendimą priėmęs teismas.

2. Teismas, nutartimi sumažindamas per pusę kreditorinį reikalavimą, netinkamai taikė materialines teisės normas, t.y. Bankroto įstatymą, ir prilygino išmokas, palūkanų ir delspinigių skaičiavimą su teismo priimtu teismo sprendimu iki bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ kalbama apie palūkanų ir netesybų skaičiavimą, o ne apie teismo priteistas sumas.

3. Apelianto pareikštiems kreditoriniams reikalavimams neprieštaravo ir BUADB „Ingo Baltic“ atstovai, kurie prašė sumažinti sumą tik dėl atskaičiuojamų mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip jau minėta, apeliantas A. K. prašė teismo patvirtinti 52 952,40 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas jį sumažino iki 19895,93 Lt. Teismas nurodė, jog ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl kreditoriui A. K. priklausantis darbo užmokestis skaičiuotinas nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2004 m. liepos 16 d., iki nutarties iškelti DUAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. 2005 m. rugpjūčio 29 d. darbo dienos pabaigos.

Pagal įmonių bankroto procesą reglamentuojančias ĮBĮ normas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, atsiranda ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 1–7 punktuose išvardytos pasekmės. ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 3 punkte numatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės turto teismine ar ne ginčo tvarka ir kt. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 m. vasario 9 d. sprendimu (t. VIII, b.l. 18-20) pripažino A. K. 2004 m. liepos 16 d. atleidimą iš darbo Lietuvos ir Rusijos draudimo UAB „Baltik garant“ neteisėtu ir priteisė A. K. iš Lietuvos ir Rusijos draudimo UAB „Baltik garant“ 2000 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2006 m. rugsėjo 26 d., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Todėl A. K. teismo priteista suma sudaro 52 952,40 Lt. Kolegijos nuomone, teismo priteistai sumai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, kuriose numatyta, jog iškėlus bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, neturi būti taikomos, nes minėta pinigų suma A. K. buvo priteista iki bylos iškėlimo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog A. K. prašoma patvirtinti kreditorinio reikalavimo suma turi būti sumažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis. Todėl remiantis bankrutuojančios DUAB „Ingo Baltic“ administratoriaus paskaičiavimais (t. VII, b.l. 35) tvirtintina 38 935,84 Lt A. K. finansinio reikalavimo suma.

Apeliantas taip pat teismo prašė išspręsti klausimą dėl 2000 Lt sumos išmokėjimo skubos tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo metu nėra baigtas draudimo įmonės turto pardavimo procesas, todėl šiuo metu nepakanka duomenų spręsti ar užteks lėšų visiems vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti. ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalis numato, jog jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės kreditorių reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kolegija pažymi, jog apelianto kreditorinis reikalavimas yra tos pačios eilės kaip ir kitų kreditorių, jam nesuteikiama pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, todėl apelianto reikalavimai turi būti tenkinami pardavus įmonės turtą kartu su kitų kreditorių reikalavimais.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis iš dalies keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartį iš dalies pakeisti.

Į bankrutuojančios DUAB „Ingo Baltic“ kreditorių sąrašą įtraukto A. K. finansinio reikalavimo sumą padidinti iki 38 935,84 Lt.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisDonatas Šernas